Pajiesys - kaimas, turintis gilias šaknis ir turtingą istoriją, kurios dalis - ne tik gražūs prisiminimai, bet ir skaudūs įvykiai. Šiame straipsnyje panagrinėsime vienos šeimos istoriją, glaudžiai susijusią su šiuo kraštu, bei apžvelgsime neseną įvykį, sukrėtusį vietos bendruomenę.
Onos Lukšienės Gyvenimo Kelias
Ši istorija neatsiejama nuo Onos Vilkaitės-Lukšienės, moters, kurios gyvenimas buvo paženklintas tiek sunkumų, tiek stiprybės. Ona Vilkaitė gimė 1886 m. gegužės 10 d. Prienų valsčiuje, Degimų kaime, kur Klebiškio miško apsupta tebuvo vienintelė sodyba, vadinta Vilkų lauku. Šeimoje vyriausioji iš vaikų Onutė augo su dviem broliais Jurgiu ir Pranu bei sesute Kazimiera, tebuvusia dvejų metukų, kai per šiltinės epidemiją mirė tėvai. Kai tik Onutei sukako 18 metų, vargo vargelio nebodama ji ėmėsi „gaspadoriauti“ - besirūpindama jaunesniųjų auklėjimu ir didelio ūkio priežiūra jauna, išdidi mergina nė nepajuto sulaukusi nuotakos amžiaus, tačiau kurti savąją šeimą vis neturėjo laiko - piršliai sukdavosi nieko nepešę.
Kai 1918 m. iš Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaimo atvažiavo pagyvenęs 59 metų našlys, turintis tris vaikus, Simanas Lukša (1864-1947), Ona Vilkaitė nedvejodama pasirinko šį vyrą. Rūpesčių ir darbo užgrūdinta Ona atitekėjo į Pirmojo pasaulinio karo nusiaubtus Simano Lukšos namus, suniokotą 33 hektarų dirbamos žemės ūkį. Čia Ji šilčiausius motiniškus jausmus atidavė savo vyro pirmosios santuokos vaikams: Marijai, Angelei ir Vincentui. Nebodama sunkumų su nuoširdžiu garbingu vyru susilaukė keturių savo sūnų: Jurgio (1920-1947), Juozo Albino (1921-1951), Antano (1923-2016) ir Stasio (1926-1947). 1923 m. sūnui Antanui ateinant į šį pasaulį, Lukšų šeimyna persikėlė į naują (dabartinę) sodybą, visai šalia 1783 m. protėvių įkurtos, per karą sudegintos senosios - tik išlikusį seną „dviejų galų“ namą persivežė, statėsi naujus pastatus, gerino pienininkystės ūkį.
Motulės džiaugsmui Lukšų vyrai užaugo išlakūs, taurių bruožų ir užgrūdinti kaip ąžuolai - baigę Mozūriškių pradžios mokyklą, Veiverių progimnaziją ir Kauno „Aušros“ gimnaziją, - jie tęsė mokslus toliau. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sujaukė Lietuvos žmonių, tarp jų ir Lukšų šeimos, svajones, sudraskė likimus, ekonominę gerovę, pasėjo mirtį…
Šeimos tragedija prasidėjo, kai Juozas Lukša, brolių Stasio, Antano, pogrindininko Broniaus Barzdžiuko, Algio Zaskevičiaus padedamas, išaiškino Markulio-„Erelio“ išdavystę. Emgiebistams pagal agentūrinę bylą „Grandinė“ žūtbūt reikėjo sunaikinti brolius Lukšas… Lemtingoji diena atėjo, kai 1947 m. birželio 13-ąją sūnus Jurgis-Piršlys su sužadėtine Kazimiera Kižyte aplankė Motulę ir sergantį Tėvuką. Išduotą besitraukiantį į mišką Jurgį enkavedistai ir stribas Dovydonis sunaikino gimtinės laukuose… tąnakt dvasiškai sunaikino ir Tėvą Simaną Lukšą… areštavo ir be teismo į Vorkutos lagerius išvežė vyriausią sūnų Vincentą, o Kazimierą Kižytę - į Karlagą. Tą pačią Antaninių naktį areštavę Kaune kankiniu ir sovietinio gulago lagerių politiniu kaliniu pavertė Antaną-Arūną… Rugsėjo 13-ąją jauniausias sūnus Staselis-Juodvarnis, Tautvydas, kurio 95-metį šiemet minėtume, žuvo apgindamas puskarininkių kursų bendražygius Kazlų Rūdos miškuose.
Netekusi šeimos, sovietinių baudėjų išvaryta iš Lukšų sodybos Motulė slapstėsi pas Tutlius Veiveriuose, Prienuose pas Raulinaičius, Mozūriškėse ją priglaudė eigulio Jančoro, parnešusio neįkainojamą dovaną nuo sūnaus Juozo - „Kristaus kančią“ sidabro paveikslėlyje su įrašu: „Prisiminimui Brangiai Mamytei“ (1951 m.), kasdien Motulės glaustą prie širdies, šeima. Besislapstančią Oną Lukšienę pasiekė žinia, kad ir sesers Kazimieros Žemaitienės-Kėvalienės šeima su neįgalia dukterimi Albinute 1948 m. gegužės 22 d. 1951 m. Motulei tik žinią nuo sūnaus Juozo perdavė brolio Jurgio duktė Albina, tik trumpą žinutę… Būdamas čia pat, Juozas negalėjo užeiti ir apkabinti Motulę - žvelgė paskutinįsyk tamsoj pro langą.
1955 m. Kazlų Rūdos saugumiečiai pranešė, kad Ona Lukšienė galinti grįžti namo į suniokotą, išgrobstytą Juodbūdžio sodybą. Sužinojusi viltingą žinią, laukė Motina Lukšienė likimo išsaugotų dviejų sūnų - 1956 m. į gimtą sodžių sugrįžo posūnis Vincentas, dar po metų - Motulę apkabino ir sūnus Antanas. Kelerius ramesnius gyvenimo metus globojama sūnaus Antano šeimos Ona Lukšienė gyveno Kaune. Būdama geroji namų dvasia, augino vaikaitę Dalią, išmokė ją pirmųjų maldų ir eilėraščių, perskaitė gražiausias vaikystės knygas… Po šešerių metų į pasaulį atkeliavo vaikaitis Kęstutis, lauktas išsvajotas Antano sūnus. 1966 m. spalio 7 d. Ona Lukšienė iškeliavo Amžinybėn.
2006 m. kovo 22 d. Onai Lukšienei suteiktas Laisvės kovų dalyvės statusas (po mirties). Tai - tik dalis istorijos apie moterį, kurios gyvenimas buvo paženklintas meilės, netekties ir atsidavimo savo šeimai bei Tėvynei.
Gaisras „Jiesios Pakrantėje“: Skaudus Įvykis Pajiesio Kaime
Deja, Pajiesio kaimo istorija nėra tik prisiminimai apie praeitį. 2020 m. liepos mėn. šį kraštą sukrėtė skaudi žinia - gaisras kaimo turizmo sodyboje „Jiesios pakrantė“.
Pranešimas apie gaisrą Pajiesio kaime (Garliavos apylinkės seniūnija) buvo gautas 7.28 val. Ugniagesiai gelbėtojai buvo informuoti, kad dega mūrinis pastatas priblokuotas prie rąstinio. Atvykus ugniagesiams kaimo turizmo sodybos stogas degė atvira liepsna. Gelbėtojams pavyko nuo liepsnos apsaugoti šalia esančius kitus pastatus.
Ugniagesiai degančią kaimo turizmo sodybą „Jiesios pakrantė“ gesino nuo 7.53 val. Išdegė medinio pastato mansardinis aukštas su buvusiais daiktais. Išdegė mūrinio pastato palėpė su buvusiais daiktais. Sudužo, sutrūkinėjo langų stiklo paketai. Sulietos vandeniu ir apdegė pirmo aukšto patalpos. Buvo išgelbėti du statiniai, gyvenamas namas ir pirtis.
Įtariama, kad sodyba padegta. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį joje linksminosi kelios dešimtys jaunuolių. Ar jie susiję su gaisru - aiškinamasi. Pastatai yra apdrausti. Sodybos šeimininkė Vilma Rėklienė skaičiuoja, kad patirti nuostoliai siekia apie 200-300 tūkst. eurų.
Šis įvykis ne tik padarė didelę materialinę žalą, bet ir sukrėtė vietos bendruomenę. Tikimasi, kad tyrimas atskleis gaisro priežastis, o sodybos savininkams pavyks atkurti suniokotą turtą.
Pajiesio kaimo istorija - tai mozaika, sudaryta iš skirtingų laikotarpių ir įvykių. Nuo Vilkų ūkio, kuriame užaugo stipri moteris Ona Lukšienė, iki modernios kaimo turizmo sodybos, nukentėjusios nuo gaisro. Ši istorija primena, kad gyvenimas yra kupinas tiek džiaugsmo, tiek iššūkių, ir tik stipri bendruomenė gali įveikti bet kokius sunkumus.