Lietuvių mitologija turtinga įvairių būtybių, kurių viena iš paskirčių - saugoti turtą ir gamtos gėrybes. Šios būtybės dažnai apipintos pasakojimais ir legendomis, atspindinčiomis senovės lietuvių pasaulėžiūrą ir tikėjimą.
Lietuvos etnografiniai regionai
Aitvaras - atmosferos ir žemės turtų saugotojas
Aitvaras - atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Aitvaras gali pasirodyti įvairiais pavidalais: labiausiai mėgsta pasireikšti viesulu ir lekioti po laukus, girias, braškinti šakas, laužyti medžių viršūnes, kitur aitvaras yra būtybė, skraidanti padangėmis ugninio žalčio pavidalu. Krintantys meteoritai panašūs į lekiančias ugnines uodegas galėjo suteikti tokį įvaizdį.
Aitvaro atvaizdas
Kartais Aitvaras laikytas gera, kartais bloga būtybe. Jis dirbo paslapčia, neprašytas. Dažnai žmogus, kurio namuose pilna gėrybių net nenutuokė turintis Aitvarą. Aitvarai globojo gerus, kitų skriaudžiamus, negobšius žmones, prinešdami jiems visokio turto: javų, linų, pinigų, dažniausiai atimtų iš turtingų gobšuolių.
Pamiltai mergelei aitvaras dovanojo gintaro karolių, šilkinių kaspinų, žiedų. Merginos, kuriai jis piršosi, tėvui pripildavo pilnus aruodus aukso, sidabrio ir vario.
Pagal padavimus Aitvarą žmogus gali rasti, pirkti, prisivilioti, prisijaukinti. Juo gali būti iš lauko parneštas pagalys, jį galima įsigyti pakėlus anglies gabaliuką, taip pat išperinti iš gaidžio kiaušinio arba surasti kaip šlapią viščiuką. Iš velnio Aitvarą galima gauti už kieno nors sielą.
Aitvaro išperinimas
- Aitvaro išperinimas I.
- Aitvaro išperinimas II.
- Išmestas aitvaras buvo tikras.
Barstukai - linksmi miško saugotojai
Ar teko kada nors išgirsti, jog Dovainonių miške gyvena mažyčiai padarėliai, kurie barsto laimę, džiaugsmą ir miško gėrybes? Ne, tai - ne pasaka, o gyva istorija, kuri nuo šiol laukia kiekvieno, atvykstančio į Dovainonių mišką, šalia vaizdingojo Mergakalnio.
Barstukai - mažyčiai, piršto dydžio žmogeliukai, priklausantys senajai baltų mitologijai. Jie - linksmi, draugiški ir mieli miško saugotojai. Dovainonių miške barstukai apsigyveno net penki: vešliausios barzdos savininkas Girulis, gražuolė audėja Vėdrynė, mišką nuo gaisrų saugantis Spanguolis, išmintingasis Mariabarzdis ir netgi keletą burtažodžių mokanti paslaptingoji Naktižiedė.
Barstukų takas
Kodėl būtent Dovainonių miškas tapo jų buveine? Tai ypatinga vieta: šalimais tyvuliuoja Kauno marios, slepiančios užlietų kaimų istorijas, piliakalnis mena senosios gynybinės sienos pėdsakus, o vaizdas nuo Mergakalnio atima žadą.
„Barstukų takų“ išskirtinumas - interaktyvumas. Kiekvienas, priėjęs prie barstuko namelio, gali nuskenuoti specialų QR kodą. Ir štai - ekrane atgyja paslaptingasis miško gyventojas: galima pamatyti jo atvaizdą, išgirsti įgarsintą istoriją, pažinti jo pasaulį.
Barstukų pasaulis, tai ne tik smagus atradimas vaikams, bet ir puikus būdas net ir technologijų amžiaus mažiesiems parodyti, jog mitai bei pasakos gali būti įdomios ir šiuolaikiškai pateiktos.
Dar daugiau pasakojimų laukia barstukų svetainėje www.rumsiskiukc.lt/barstuku-takais. Čia galima rasti ilgesnes istorijas, kurios puikiai tinka vakariniam skaitymui prieš miegą, išsamų barstukų miško žemėlapį, informaciją apie miško galvosūkį, barstukų dainelę, o taip pat patarimų, kur palikti automobilį ir kaip lengviausiai pasiekti taką.
Kelionė „Barstukų takais“ - ne vien namelių paieškos. Pažintinio tako pabaigoje mažųjų laukia miško galvosūkis, skatinantis susikaupti ir pasitelkti pastabumą. O atkakliausi, kuriems pavyksta išspręsti Barstukų miško galvosūkį, gali leistis ir į lobio paieškas.
„Kurti barstukus buvo tarsi kelionė į vaikystės pasaulį. Norėjau, kad jie atrodytų jaukūs, linksmi ir artimi vaikams - tokie, su kuriais norėtųsi susidraugauti, tačiau tuo pačiu išliktų artimi miškui ir gamtai“, - teigia barstukų kūrėja, iliustratorė Laimutė Varkalaitė.
Kad nuotykiai būtų dar spalvingesni, barstukų istorijas papildo ir muzika. Dainų autorė ir atlikėja Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė specialiai šiai kelionei sukūrė dainelę, kurią įrašė kartu su vaikais.
Projektas gimė iš Vaidos Kirelytės-Gagės sumanymo, kurį ji nešiojosi širdyje nuo vaikystės - „Kiek save pamenu, visada mėgau nykštukus, mažus namelius, mitines būtybes. Atradus baltų mitologijos veikėjus barstukus palaipsniui gimė projekto idėja - norėjau sukurti pasaulį, kuris ne tik džiugintų ir edukuotų vaikus, bet ir suartintų šeimas.
Įgyvendinus šį projektą Dovainonių miško pažintinis takas tapo daug patrauklesnis šeimoms su mažais vaikais. „Barstukų takais“ - bendras kūrybinio darbo rezultatas.
Rugsėjo pabaigoje vykęs „Barstukų takų“ atidarymo renginys virto tikra švente - ant Mergakalnio sugužėjo gausus būrys vaikų, jų tėvelių ir senelių. Kiekvieną kampelį užliejo šypsenos, skambus juokas ir džiugus šurmulys: mažieji bičiuliavosi su barstukais-animatoriais, pūtė muilo burbulus, mergaitės puošėsi miško ornamentais, o kartu visi traukė specialiai projektui sukurtą barstukų dainelę.
Projektą „Barstukų takais“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė.
Nieko nelaukite - vaikai, kvieskite tėvelius, o tėveliai - imkite vaikus ir keliaukite „Barstukų takais“! Suraskite jų namelius, išgirskite istorijas, išspręskite galvosūkį, suraskite lobį, o spalio 16 kartu pasigaminkime barstukų žibintus ir spalio 23 d. leiskimės į naktinį žygį „Barstukų takais“. Tegul ši kelionė tampa prisiminimu, kurį kartu su vaikais nešiositės dar ilgai.