Nemuno deltos regioninis parkas - unikalus gamtos kampelis, įtrauktas į Ramsaro konvencijos saugomų teritorijų sąrašus. Tai didžiausios Lietuvos upės (Nemuno) deltos kraštovaizdis su protakų, senvaginių ežerų sistema. Čia saugomas Nemuno deltos kraštovaizdis. Savitas Krokų lankos ežeras, Kniaupo įlanka, deltos atšakos, Rusnės sala su žemiausia šalyje vieta, natūralios Nemuno žemupio užliejamos peivos.
Nemuno deltos regioninis parkas
Ši teritorija svarbi paukščių migracijos kelyje, čia yra didžiausia globaliai nykstančių meldinių nendrinukių populiacija, Aukštumalos pelkė - pelkėtyros mokslo lopšys. Sukurta unikali polderių sistema, unikalus ir kultūros paveldas: lietuviškoji Venecija - Minijos kaimas, Ventės, Uostadvario švyturiai, Skirvytėlės kaimas, Rusnės miestelis. Nemuno deltos regioninis parkas yra Didžiosios Nemuno deltos (Rusnė-Gilija) šiaurrytinėje zonoje ir atstovauja Mažosios Lietuvos etnokultūriniam regionui.
Šiame parke gausu augalų ir gyvūnų rūšių. Bendras augalų rūšių skaičius - 680, iš jų 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 750. Žinduolių - 49, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių - 307, iš jų 62 saugomos Europos Bendrijos, 67 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų - 48, iš jų 9 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių - 16, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Populiariausi maršrutai Nemuno deltoje
Vaizdingiausia, apie 4 valandas trunkanti kelionė: Iš Mingės kaimo - upeliu į Kniaupo įlanką, išplaukiame į Kuršių marias, praplaukiame šalia Ventės rago, apsisukę grįžtame į Atmatą. Galima sustojimas valandėlei Uostadvaryje (siūlome užlipti į švyturį, aplankyti vandens kėlimo stoties muziejų) - Toliau - įplaukiame į Krokų lankos ežerą ir Minijos upe grįžtame atgal į Mingę.
Galima ir 2 valandų kelionė laivu. Išplauktume iš Mingės Upaitės upeliu į Kniaupo įlanką ir Atmatos upe tiesiai į Krokų Lankų ežerą, o iš jo Minijos upe atgal į Mingę. Kelionės metu siūlome laive skanauti tradicinę žuvienę ir vietinės rūkytos žuvies. Gidas gali plaukti kartu ir supažindinti su lankomomis vietomis.
Kelionė dviračiu po Kuršių nerijos nacionalinį parką - tai puiki proga aplankyti idomiausias ir gražiausias nerijos vietas, susipažinti su jos gamta, kraštovaizdžiu, gyvenvietėmis. Maršrutas eina miškingomis vietovėmis, čia nėra didelių ikalnių ir nuokalnių, uždraustas autotransporto eismas, todėl net pradedančiam dviratininkui ja važiuoti lengva ir saugu. Palei taką įrengtos trumpalaikio sustojimo vietos. Informacija apie šalia esančius lankytinus objektus ir vietoves pateikiama informaciniuose stenduose, kurie išdėstyti visų gyvenviečių prieigose. Geriamu vandeniu pasirūpinkite prieš kelionę, nes jo nusipirkti galėsite tik gyvenvietėse.
Kelionė prasideda keltu iš Klaipėdos centro į Kuršių neriją. Krykštaujančių kirų palyda primins, kad Klaipėda - jūrinis miestas, kuris didžiuojasi savo jūrų muziejumi - akvariumu ir delfinariumu. Nesvarbu ar į Kuršių neriją vyksite automobiliu, dviračiu ar planuosite pasivaikščioti, kiekviena kelionė prasideda keltu. Tai ne tik vienintelis būdas patekti į Kuršių neriją, bet ir smagi pramoga.
Iškart išlipus iš kelto, prieš pasukant Nidos kryptimi siūlome dar pasidairyti po Smiltynės apylinkes. Be turbūt populiariausių lankytinų vietų, minėtų Jūrų muziejaus - akvariumo ir Delfinariumo Smiltynėje yra ir kitų, nemažiau įdomių ir vertų aplankyti vietų.
Lankytinos vietos Kuršių nerijoje
- Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, įkurta 1979 m. Kopgalyje.
- Senųjų žvejybos laivų aikštelė, kur pristatomi didžiausi Jūrų muziejaus eksponatai.
- Smiltynės Kurhauzas, pastatytas 1901 m., iki Antrojo pasaulinio karo buvęs žymus kultūros centras.
- "Meškos galvos" apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria vaizdas į apylinkes.
- Juodkrantės švyturys, pastatytas 1953 m. ant 53 m. aukščio Raganos kalno.
- Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje.
- Dendrologinis takas šiaurinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje, ties Gintaro įlanka.
- Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, pašventinta 1885 m.
- Didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija Juodkrantėje.
- Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas, įrengtas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, 31 kelio Smiltynė-Nida kilometre.
- Vacekrugo kopa, aukščiausia Kuršių nerijos kopa, siekianti 67,2 m. aukštį.
- Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje.
- Neringos istorijos muziejus Nidoje.
- Parmidžio kopa ir ant jos esantis saulės laikrodis Nidoje.
Kitas svarbus ir įdomus muziejus - Neringos istorijos muziejus. Nuo 2002 m. muziejus įsikūrė naujame pastate Nidoje, Pamario gatvėje. Naujoje ekspozicijoje pristatomi Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai), tradicijos. Lankytojų dėmesį itin patraukia specifinį žūklės metodą - bumbinimą - demonstruojantis manekenas.
Būtina vieta aplankyti Nidoje - Parmidžio kopa ir ant jos esantis saulės laikrodis. Šiuos objektus galima pasiekti keliaujant Parmidžio pažintiniu taku. Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa - ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje.
Parnidžio kopa
Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik iš čia pamatysi, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. Iš marių - į jūrą. 52 m aukščio Parnidžio kopa - geriausia Nidos apylinkių apžvalgos vieta. Kopos pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Parnidžio kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė nuo kurios atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, matosi Nidos gyvenvietės panorama ir vakaruose banguojanti Baltijos jūra.
Pavojai ir patarimai keliaujantiems baidarėmis Kuršių mariose
Marių platumas nuo 16 km tarp Atmatos žiočių ir Nidos siaurėja ligi 8 km tarp Ventės Rago ir Bulviko Rago, toliau Marios susiaurėja palaipsniui ligi 600-700 m ties Klaipėda. Marių gilumas 2-4 m, Kiaulės Nugaroje 0,5-1 m, čia pat ties Užmariu per 10 m, ties Klaipėda ligi 8 m.
Vėjo linkmė Mariose pavojingiausia pietų - vakarų. Bangos - trumpos ir pavojingos - lūžta seklumose.
Plaukti baidarėmis skersai Marias, ypač iš Atmatos į Nidą, nerekomenduojama. Kai vėjas pučia iš rytų, bangų nematyti, o nuplaukus kokį kilometrą nuo kranto jau nebegalima pasukti atgal ir grįžti prieš vėją. Todėl oficialiai plaukti per Marias draudžiama. Norint aplankyti Nidą, geriau pergabenti baidarę pasitaikančiu garlaiviu ar žvejų laiveliu iš Uostadvario (tikriau - Rusnės) ar Šilutės (turgo dienomis). Dar lengviau patekti į Nidą plaukiant iš Klaipėdos Užmario pakraščiu pagal šį maršrutą - atgal.
Kiekvienu atveju, mėginant plaukti per Marias, būtina pasitarti su žvejais ir švyturių prižiūrėtojais dėl oro sąlygų, sutvarkyti baidarę, užsegti ją, jei galima, patikrinti gelbėjimo priemones ir dar kartą atsiminti: Kuršių Marios tinka buriuotojams, bet ne baidarininkams! Ir šio vadovo autorius neprisiima moralinės atsakomybės už nereikalingą žaidimą su pavojais. Neplaukit skersai Marias į Nidą!
Nakvynė smėlio kopose - labai gera; Užmaryje draudžiama kurti ugnį; pernakvoti galima t. p. Nidoje, Juodkrantėje ir pas žvejus.
Užmaryje draudžiama kurti ugnį!