Šiame straipsnyje nagrinėjama turto nusavinimo sąvoka, jos apibrėžimas ir teisiniai aspektai Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį ir teisės aktus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas
Nuosavybės Samprata ir Ribojimai
Vieneto turtas - vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę.
Svarbu paminėti turinio svarbos principą, kuris reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.
Vienas iš nuosavybės ribojimų - nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuva be išlygų ratifikavo Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją bei jos pirmąjį protokolą, kuriame nustatytos nuosavybės apsaugos garantijos ir įtvirtintos sąlygos, kuriomis remiantis pateisinamas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams.
Nepaisant to, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai nustatyti LR įstatymuose, visuomenėje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas Lietuvoje menkai nagrinėtas.
Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos „visuomenės poreikio“ sąvokos turinys; pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui.
Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai įtvirtinti Lietuvos įstatymuose ne visiškai atitinka Vakarų Europos valstybėse nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje antraja taisykle ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus.
Prekyvietės kaip Turto Nusavinimo Kontekstas
Nuo seniausių laikų būta vietos gyventojams bei atvykėliams žinomų prekyviečių - prekybai patogių vietų ties svarbiausiais keliais, paupiuose ir kitur. Prie jų kurdavosi ir augdavo gyvenvietės.
Tankiau apgyvendinant kraštą, plečiantis prekybai pagrindinę prekyvietę papildydavo specializuotos prekyvietės: žuvų, galvijų, šieno, javų ir kitokios. Prekymečių dienomis prekiautojai įsitaisydavo ir svarbiausiuose gatvių ruožuose, krantinėse.
Svarbesnėse prekyvietėse būta įvairių įrenginių: statyti prekystaliai su stogeliais, vėliau turgaus halės. Greta prekyviečių ar jose kurdavosi užeigos, kur užkandžiaudavo pirkėjai ir pardavėjai.
Prekyvietės buvo ir žmonių bendravimo, savotiškos pramogos (ypač atokesnių kaimų gyventojams) vieta, anuometinio visuomeninio gyvenimo svarbiausias centras. Netolygi gyvenviečių raida, geležinkelių ir plentų tiesimas, istoriniai pokyčiai skatino vienų prekyviečių suklestėjimą, kitų nykimą.
Nuo 1944 rudens SSRS okupavus Mažąją Lietuvą, pasitraukus daugumai vietos gyventojų tradicinė prekyviečių sistema žlugo. Pirmaisiais pokario metais įsivyravo vadinamieji juodieji turgūs, kur prekiauta ar mainyta maisto produktais, naujakurių aptiktais daiktais ar išlikusių senbuvių išsaugotomis vertybėmis.
Nuosavybės Teisės Objektai
Užsienio valstybių civilinės teisės įstatymais nuosavybės teisės objektas apibrėžiamas įvairiai. Pavyzdžiui, Prancūzijos CK nuosavybės teisės objekto turinys apima kelias reikšmes: daiktus, kurie naudojami žmogaus poreikiams tenkinti, ir teises, kurios sukuria tuos daiktus.
Belgijos CK nuosavybės teisės objektams priskiria kilnojamuosius daiktus pagal įstatymus - veiksmus ir prievoles, kurie pagal prievolės įvykdymo objektą yra pinigų sumokėjimas bei veiksmai ar interesai finansinėse, komercinėse ar gamybos bendrovėse ir nekilnojamuosius daiktus, kurie yra bendrovės nuosavybė.
Naujasis Civilinis Kodeksas
Naujajame CK įtvirtinta pliuralistinė doktrina civilinės teisės objektų atžvilgiu. CK 1.97 straipsnyje įtvirtinta norma: Civilinės teisės objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
Analizuojant CK normas akivaizdus daikto kaip turto ir turtinių teisių išskyrimas įvairiuose CK straipsniuose. Remiantis CK sistemine analize, darytina išvada, kad nuosavybės teisės objektu yra ne tik daiktas, bet ir kitas turtas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo: pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį.
Teisę į pensiją (paskirtą ir mokamą) nuosavybės teisės objektu pripažino Konstitucinis Teismas, paskirta ir mokama senatvės pensija yra saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Nuosavybės Teisės Turinys
Prancūzijos CK nuosavybės teisės turinys apima savininko išimtinę teisę į daiktą, kuris yra nuosavybės teisės objektas, kiek tai nėra draudžiama įstatymais ir reglamentais.
1964 m. CK savininko nuosavybės teisės turinį reglamentavo per savininko teisių triadą valdyti, naudoti ir disponuoti. Priėmus naująjį CK, nuosavybės teisės turinio reglamentavimas nesikeitė, nepaisant to, kad savininko teisių triada jau nebeatitiko rinkos poreikių.
2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per…
Lietuvos regionai
tags: #turto #nusavinimas #savoka