Kaimo turizmo sodybų apžvalga Žagarėje

Žagarė - viena žymiausių ir svarbiausių Žagarės regioninio parko vertybių. Šis miestas nuo seno garsėja ypatinga vyšnių rūšimi - žagarvyšnėmis. Iki pat šių dienų žagarvyšnės auga beveik kiekvienoje sodyboje ir yra tarsi išskirtinis Žagarės miesto simbolis.

Žagarės unikalumą atspindi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab. - XX pr. pastatai, raudonų plytų namai, keletas XVII - XVIII a. Dabartinėje Žagarės vietoje buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė ir Naujoji Žagarė, natūraliai perskirti Švėtės upės. Šiandien Žagarė traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.

Siekdami išsaugoti Žagarės kultūrinį - gamtinį paveldą ir išskirtinumą, 2011 m. Žagarės miesto pakraštyje, Švėtės upės pakrantėje, pasodintas Žagarės vyšnių sodas. Vyšnios žydi gegužės pirmąją ir antrąją savaites, kuomet Žagarės svečiai ir tautiečiai užlipę ant apžvalgos aikštelės žvilgsniu gali „pabraidyti“ žiedų jūroje.

Ką pamatyti Žagarėje ir jos apylinkėse

Šią kelionę galite pradėti nuo Žagarės dvaro sodybos. Tai viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. Kompleksą sudaro vėlyvojo klasicizmo stiliaus rezidenciniai rūmai, žirgyno kompleksas, ūkiniai pastatai, malūnas, dvaro darbininkų namai.

Žagarės dvaro arklininko namas (XIX a. pab. architektas E. A. Minty, restauruotas 1980-1982 m., architektas V. Apžiūrėję dvaro sodybą sukite link žagariečių „bliūdu“ vadinamos užtvankos. Ši nauja betoninė užtvanka pastatyta XX a.

Apsilankę Žagarės vyšnių sode pamatysite miesto bendruomenės iniciatyva nuo 2011 m. Keliaudami toliau aplankysite respublikinės reikšmės geologinį gamtos paminklą - Žagarės atodangą.

Vaikštinėdami po Senąją Žagarę negalite nepastebėti mūrinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, išsiskiriančios savo autentiška architektūra. Ji iškilo po 1712 m. gaisro, ankstesnės medinės bažnyčios vietoje. Bažnyčios rūsyje įrengtoje kriptoje ilsėjosi žagariečių ypač gerbiamos labai pamaldžios ir sugebėjusios stebuklingai gydyti Barboros Žagarietės, gyvenusios XVI a. antoje pusėje palaikai. 1963 m. uždarius bažnyčią palaikai dingo. Jų likimas iki šiol nežinomas.

Pažintį su Žagarės istorija kviečiame pratęsti prie Žagarės ozo. Įspūdingiausia ozo dalis - Žvelgaičio piliakalnis. Ilgai sklandė legendos, kad ant Žvelgaičio piliakalnio stovėjusi lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Jis laikomas pirmuoju žinomu ir patikimuose šaltiniuose minimu lietuvių kunigaikščiu. Žvelgaičio piliakalnis (dar vadinamas Žagarės, Aukštadvario, Plikuoju, Kosčiuškos kalnu).

Netoli Žvelgaičio piliakalnio galite išvysti daugiau nei 500 skirtingų formų antkapinių paminklų, daugiausiai su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų kalba. Tai - Naujosios Žagarės žydų kapinės, dokumentuose minimos nuo 1748 m.

Besisvečiuojant Žagarėje verta aplankyti dar vieną piliakalnį, vadinamą Raktuvės. Istoriniuose šaltiniuose Raktė pirmą kartą paminėta 1272 m., kryžiuočiams užpuolus ir sudeginus pilį. Tačiau archeologiniai radiniai byloja, jog ant Raktuvės piliakalnio medinė gynybinė žiemgalių pilis stovėjusi jau XII a. Eiliuotoje Livonijos kronikoje 1272 - 1289 m. pilis vadinta Racken arba Rackete vardu. Apie Vilnių tuo metu istoriniuose šaltiniuose dar nebuvo nė žodžio pasakyta. Šiandien ant piliakalnio stūkso Raktuvės koplyčia - medinės liaudies architektūros statinys, pastatytas XVII a. , o nuo XVIII a. Žagarės senamiestis saugomas valstybės kaip urbanistikos paminklas.

Žagarės ozas - ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Tai viena NATURA 2000 teritorijų, esančių Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant šiuo maršrutu galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti. Žagarės ozo 3,6 km pažintinis takas supažindins lankytojus su gamtinėmis vertybėmis. Jame įrengtos pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt. Viena iš Žagarės ozo tako pažintinių stotelių - Žagarės II piliakalnis, vietos žmonių vadinamas Žvelgaičio kalnu. Pasak vietos žmonių padavimų, ant piliakalnio stovėjo legendinio XIII a. lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Istorijos šaltiniai byloja, kad čia gyvenę žiemgaliai už svetimų žemių puldinėjimą, lietuvių kunigaikštį Žvelgaitį nukirsdinę... Archeologų duomenimis, šioje vietoje XIII-XV a. galėjo būti Rygos arkivyskupo, o vėliau Livonijos ordino medinė pilis. XVI-XVIII a.

Naujosios Žagarės dvaro sodyba

Naujosios Žagarės dvaro sodyba minima jau nuo XVI a. pirmosios pusės. Iki šių dienų išlikęs dvaro sodybos ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Nuo 1858 m. sodybą valdant didikams Naryškinams, ji buvo perstatyta ir paversta prašmatnia angliško stiliaus rezidencija.

Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, ledainė, žirgyno kompleksas, angliškų kotedžų stiliaus namai: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko namai, pieninė, buvę popo ir mokyklos pastatai, prie kelių į sodybą išdėstyti trys sargų nameliai.Žagarės dvaro rūmai - klasicizmo stiliaus rūmai suplanuoti "U" raidės pavidalo forma, pastato frontone - Naryškinų herbas. Naryškinų valdymo laikais puošniausia buvo svetainė, rūmų valgomasis, biliardinė, o antrame aukšte buvo įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai. XX a. rūmuose buvo mokykla, vėliau specialiosios mokyklos bendrabutis, senelių globos namai.

Žirgyno, maniežo ir ratinės (karietinės) kompleksas - ryškus istorizmo laikotarpio neogotikos stiliaus dvaro sodybos akcentas. Šiuo metu tebeveikiantis žirgynas yra vienas seniausių Lietuvos žirgynų, savo istoriją rašantis nuo 1899 metų.

Žagarės vėjo malūnas - seniausias dvaro statinys - "kepurinis" vėjo malūnas, pastatytas 1770 - 1780 m. Manoma, kad tai seniausias iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje.

Žagarės dvaro parkas - daugiau nei 70 ha parko plotą užimantis Žagarės parkas vienas puošniausių ir įdomiausių šalyje. Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898 m. - 1900 m. rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo G. F. F. Kuphaldto projektą. Buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių, iš kurių daugiau kaip 100 auga ir dabar.

2011 m. birželio mėn. Žagarės regioninio parko direkcija persikėlė į Žagarės dvaro rūmus, kurie 2013 - 2014 m. iš pagrindų restauruoti atkuriant kaip įmanoma tikslesnį pirminį rūmų vaizdą.

Kodėl poilsis sodyboje su vaikais yra puikus pasirinkimas?

Ieškote galimybės kokybiškai praleisti laiką su vaikais? Taigi, kuriame pramogų planus. Tačiau ką pasirinkti, kas geriau: tradiciniu tapęs laisvalaikis dūzgiančiame mieste, ar aktyvus poilsis prie ežero su šeima ir vaikais? O gal visgi poilsis prie ežero su vaikais ? Kur nors miške, stilingoje kaimo turizmo sodyboje Druskininkuose . Dar žiūrėk ir draugų prisijungtų…Taip, tai tikrai geriau, nei savaitgalinės „pramogos“ mėgaujantis vaikų kančiomis ant matavimosi kabinos slenksčio!

10 priežasčių, kodėl poilsis šeimai sodyboje geriau:

• Aktyvus šeimos poilsis sodybos pirtyje.
• Lietuviškos gamtos apsuptis, pušyno skleidžiami aromatai ir vandens gaiva padovanos jėgų naujiems iššūkiams tiek jums, tiek ir visai šeimai.
• Savaitgalį su šeima praleisite kitaip - pabėgsite nuo miesto rutinos ir kasdieninių rūpesčių.
• Pagaliau vaikai jūsų "nebenervins" - jie bus pasinėrę į naujus atradimus ir pramogas sodyboje.
• Grynas oras, didelė erdvė aktyvioms pramogoms ir nerūpestingam poilsiui prie ežero su vaikais privers pamiršti visus „nuotaikų svyravimus“.
• Ekologiški grybai, uogos ir vaisiai auga miške aplink sodybą.
• Juodalksnio malkų žarijose kepta šviežiai pagauta žuvis, daržovės ar žuvienė ant vakaro laužo suteiks ne tik skonį, bet ir džiaugsmą.
• Dviračio minimo, irklavimo ir greitojo ėjimo pratimai gamtoje daug veiksmingesni!
• Aktyvus poilsis prie ežero su vaikais paryškins jūsų kūno linijas.
• Aktyvus poilsis su vaikais Lietuvoje, pažintis su gamtos paminklais, edukacinės programos Dzūkijos kaime ir nuoširdus pokalbis prie vakaro laužo po žvaigždėtu dangumi - tai ilgam atmintyje išliekančios akimirkos.
• Išmoksite įkurti ugnį, maitintis tuo, ką randate aplink ( pvz. uogomis ir grybais), įprasite prie paukštelių keliamo triukšmo, išbandysite maudynes atviruose vandens telkiniuose.
• Poilsis ir pramogos sodyboje suteiks atradimo džiaugsmą ir įkvėps ryžto ateities žygdarbiams.

Sodybų Lietuvoje netrūksta, tačiau išsirinkti vietą poilsiui su šeima gamtoje tampa tikru darbu. Atlikome apžvalgą, kokiose vietose galima praleisti laiką su šeima, kad erdvė būtų tinkama ne tik tėvams, bet ir vaikams.

Populiarios sodybos šeimos poilsiui Lietuvoje

Žagarės apylinkėse ir visoje Lietuvoje galima rasti įvairių sodybų, pritaikytų šeimoms su vaikais. Štai keletas populiarių variantų:

• Sodyba Zarasų rajone ant Čičirio ežero kranto. Sodyba (tik vienas namelis) nuomojama poilsiui šeimai arba nedidelei draugų kompanijai. Švarus vanduo, neužterštas oras, visi natūralūs gamtos resursai: paukščių čiulbėjimas, medžių ošimas.
• Kaimo sodyba. Kaimo sodyba pasižymi didele teritorija. Ši vieta pritaikyta švęsti šventes, tačiau šeimininkai turi 5 atskirus namelius privačiam šeimos poilsiui. Jie tinkami maždaug 4 asmenų šeimai. Minėtoje zonoje rasite krepšinio, tinklinio aikštelę.
• Šiuolaikiška sodyba - vienkiemis ant Bebrusų ežero kranto. Nuostabi vieta poilsiui, susitikimams, vaikų stovykloms, konferencijoms bei seminarams. Tačiau neišsigąskite, šioje didelėje sodyboje tinkamą šeimai namelį gali išsirinkti kiekvienas. Nameliai talpina 4-9 asmenų kompanijas.
• Sodyba su 5 nameliais. 2 ha sodyba gali pasiūlyti 5 namelius, 5 pasirinkimus.
• Dubingių žirgynas. Komfortas, gamta, jokių buities rūpesčių. Šį poilsio derinį galite susikurti Dubingių žirgyne. Jis įsikūręs gražiame gamtos kampelyje, apsuptame ežerų ir miškų.
• Kaimo turizmo sodyba „Likimo ratas“. Svajojate apie visišką atsitraukimą nuo miesto? Kaimo turizmo sodyba „Likimo ratas“ įsikūrusi ant švariausio Ilgio ežero kranto, kuriame įrengtas paplūdimys ir saugi vaikų žaidimų zona.
• Nameliai ant ežero kranto. Ant ežero kranto stovinčiuose nameliuose gali ilsėtis šeimos su vaikais ar draugų kompanijos. Viename name yra 6 miegamos vietos, virtuvė sujungta su svetaine, yra židinys, erdvi terasa, iš kurios atsiveria nuostabi ežero panorama.
• Kempingas „Pušelė“. Kempingas „Pušelė“ ne tik moderniai įrengtas kempingas, bet ir poilsiavietė, įsikūrusi ant labai švaraus ir gilaus Vištyčio ežero kranto, kurio plotas beveik 2000 tūkst. Čia Jūs rasite ramų poilsį ir galėsite turiningai praleisti savo laisvalaikį.
• Žvejo namelis. Žvejo namų apylinkėse rasite tvenkinį, kuriame galima maudytis, lieptelį. Galėsite žvejoti arba plaukioti valtimi.
• Kaimiško tipo sodyba Vištytyje. Jeigu norite pailsėti, leidžiant laiką aktyviai, Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodybos nuoma su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10 m nuo ežero).
• Sodyba su namuku, pasiruošusiu priimti iki 10 žmonių nakvynei. 18 a. teritorijoje pūpso namukas pasiruošęs priimti iki 10 žmonių nakvynei. Ši vieta ypatingai tinkama šeimoms su mažais vaikais, nes mažieji čia galės jaustis itin saugiai.
• Namelis, tinkantis ieškantiems poilsio ir privatumo. Dar vienas namelis, tinkantis, tiems, kurie ieško daugiau poilsio, privatumo nei pramogų. Taip pat sodyba tinkama, jei nenorite gyventi šalia ežero, bet norite įmerkti kojas į vandenį.
• Sodyba su galimybe apnakvindinti iki 17 asmenų. Sodyboje gali nakvoti iki 17 asmenų.
• „Vila Viesai“ ant Viesų ežero kranto. „Vila Viesai“ - puiki vieta ant Viesų ežero kranto (80 metrų ežero pakrantės). Didelėje (2 ha) sodybos teritorijoje įrengti trys poilsio namukai - vilos su terasomis ir privačiomis erdvėmis.
• Sodyba „Valley House“ prie Vilkokšnio ežero. Sodyba „Valley House“ įsikūrusi prie Vilkokšnio ežero. Tai vieta skirta ramiam ir tyliam poilsiui su šeimomis ar draugais.
• Sodyba su „Muzikanto“ ir „Dailininko“ nameliais. „Muzikanto“ ir „Dailininko nameliai“, skirti vienos šeimos poilsiui (talpina po 6 asmenis), o „Gėlių“ namas tinkamas kelioms šeimoms (maždaug 18 asmenų).
• Sodyba vertinantiems ramybę ir privatumą. Sodybos šeimininkai teigia, kad šioje vietoje patiks ypač tiems, kas mėgsta ramybę nuo miesto šurmulio ir privatumą, o taip pat vertina kokybę ir miesto lygio patogumus.
• Namelis su šildomomis grindimis ir kepsnine „Medaus pirtelės“ sode. Namelyje su šildomomis pirmo aukšto grindimis yra palydovinės televizijos kanalus rodantis televizorius, svetainės zona, virtuvėlė su mikrobangų krosnele, virykle bei šaldytuvu ir dušas su plaukų džiovintuvu bei nemokamais higienos reikmenimis.
• Sodyba su nameliais ir galimybe mėgautis garine pirtimi. Sodybos šeimininkai sako, kad storų sienojų poilsio nameliai suteiks nepakartojamą susiliejimo su gamta ir atsipalaidavimo pojūtį, o bendrauti su gyva ugnimi galėsite patogiai įsitaisę prie židinio.
• Sodyba mėgstantiems palapines. Galbūt jūsų šeima mėgsta palapines?
• Sodyba su šiaudiniais stogais. Šviežiai atrodantys nameliai, dengti šiaudiniais stogais, dar viena jauki vieta, norintiems privatesnio poilsio.
• Poilsio kompleksas „Olando kepurė“. Galbūt jūsų netraukia poilsis nameliuose ar medinėse sodybose? Tuomet poilsio kompleksas „Olando kepurė“ gali būti tinkama vieta jums ir jūsų šeimai.
• Apartamentai su SPA erdve. Patinka komfortiškas poilsis gamtos apsuptyje? Apartamentuose įrengti du atskiri miegamieji, kuriuose yra po vieną dvigulę lovą bei papildomos pristatomos lovos.
• Namas sodyboje Iknamai. Neseniai pastatytas ir moderniai įrengtas namas sodyboje Iknamai - puiki vieta, norintiems iš naujo atrasti Lietuvos gamtą.

Pasirinkus tinkamą vietą ir pramogas, aktyvus poilsis Lietuvoje gali būti nepalyginamai turiningesnis, nei trumpa išvyka į svečias šalis. Čia yra gausybė nuostabiausių gamtos kampelių, viliojančių tiek aktyvių pramogų mėgėjus, tiek ir ramaus laisvalaikio išsiilgusius tautiečius.

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausia bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.

tags: #kaimo #turizmo #sodyba #zagareje