Ne vieną dešimtį metų skaičiuojanti sodyba netoli Nemenčinės kaskart išgyvena vis naują istoriją. Pažvelgus iš šalies gali atrodyti, kad Gintarės sodybą gaubia ne viena paslaptis. To prideda rūkas, kuris pakilęs nuo netoliese esančios upės pasiskirsto po aplinkinius laukus. Gintarė pasakojo, kad taip gali atrodyti ne veltui. Jos sodyba - išties mistiška ir paslaptinga, nes skaičiuoja jau daugiau nei 50 metų.
Rūkas virš upės sukuria mistišką atmosferą.
Sodyba įsikūrusi Austakynės k., Joniškėlio sen., Pasvalio rajone, miško įlankoje. Tai jauki sodyba šeimų su vaikais poilsiui. Svečiai laukiami ištisus metus. Sodyba įkurta: 1800 m. LKTA narys nuo: 2006 m. Poilsio zonos teritorija: 1,17 ha. Miegamų vietų: 6. Vietų šventėms: 25. Vietų be nakvynės: 30. Numerių: 3. Apgyvendinamų pastatų: 1.
Sodybos istorija
Gintarė pasakojo, kad senais laikais sodyba turėjo užeigos namų paskirtį, vėliau, ją įsigijus moters tėvams, ji įgavo vasarnamio titulą. Kiekvieni šeimininkai sodybai pridėjo po kruopelytę savasties. O pirmasis šią sodybą pamatė Gintarės giminaitis. Tuo metu joje gyveno senyvo amžiaus moteris, kuri papasakojo apie sodybos praeitį. Vyrą taip sužavėjo sodyba ir jos istorija, kad jis kreipėsi į senolę su klausimu, ar sodyba parduodama.
„Sodyba buvo įsigyta mano tėvų. Tais laikais niekas neturėjo tiek pinigų, buvo sudėtinga turėti tokį turtą, bet mano mama dailininkė-keramikė, tai jai tokia galimybė buvo suteikta. Tai ji su dviem broliais įsigijo sodybą ir tada prasidėjo pastato perstatymas“, - pasakojo Gintarė. Ji atskleidė, kad jos tėvas buvo inžinierius-statybininkas, dėl to įsigijus turtą prie jo plušėjo visa darbininkų brigada. Reikėjo atstatyti sodybą, rekonstruoti namą. Gintarė pridėjo, kad darbininkai netgi senuosius rąstus, kurie buvo nesupuvę, paliko, nes norėjo išlaikyti senąją pastato dvasią. Tad po sodybos rekonstrukcijų Gintarės šeima vasarodavo ten.
Gintarės Lapienės sodas.
Medžių alėja ir jos simbolika
Po baigtų sodybos statybų sekė kitas žingsnis - reikėjo pasirūpinti ir padailinti aplinką, kuri supo namą. Tuo rūpinosi Gintarės tėtis. Moteris pasakojo, kad jos mama žemės ūkiu nelabai užsiėmė, dėl to tėtis stengėsi, kad aplink namą būtų daržai ir šiltnamiai. Gėlės ir daržai - ne vieninteliai Gintarės tėčiui rūpėję sodybos komponentai. Jam taip pat buvo labai svarbu kieme turėti medžių alėją. Tokiu būdu sodyboje atsirado liepų, obelų ir topolių.
Šie medžiai - ne tik augalai. Moteris kalbėjo, kad jie taip pat prisidėjo prie mistiškos sodybos auros kūrimo. Pasak jos, šie medžiai netgi turi reikšmes, o vieno neįprasto sutapimo Gintarė negali pamišti iki šiol. „Atsimenu, kai sodindavome medžius, tai būdavo tarsi žaidimas, atrakcija, kad kiekvieną medį pavadintumėme vieno iš šeimos narių vardu. Pavyzdžiui, beržą pavadinome brolio vardu, topolį - mano vardu, o kitus du medžius - tėvų vardais. Tad, kai tie tėvų medžiai nudžiūvo, juos reikėjo nupjauti - tėvai pasimirė. Dėl to medžiai įgavo visai kitą simboliką.“
Liepos alėja sodyboje.
Gėlynų puoselėjimas
Norėdama padėti, Gintarė dar tėvams būnant gyviems prisidėdavo prie gėlynų tvarkymo. Ji vis pasodindavo naujų grožybių, rūpindavosi jomis. Moteris kalbėjo, kad galbūt dėl to ir pamilo rūpestį sodu. Ji pasakojo, kad dabar yra pilnai į savo rankas perėmusi augalų auginimą ir gėlynų puoselėjimą.
Paklausta, kas galėjo lemti tokį gėlių sužydėjimą jos sode, Gintarė juokaudama sakė, jog galbūt gailestis: „Pavasarį man visada gaila jas išrauti, tad vis galvoju - lai būna. Taip ir gavosi gėlių fontanai.“ Ji pridėjo, kad galbūt dėl to jos sode augalai ir nežydi pagal taisykles, pavyzdžiui, neretai pirmajame plane atsiranda jam per aukšta gėlė. Tačiau moteris kalbėjo, kad laikosi tokios filosofijos, jog jeigu gėlėms patinka augti tam tikroje vietoje - tuomet jų reiktų nestabdyti ir leisti joms plėstis: „Aš tikrai nesistengiu dirbtinai į sodą įkišti tam tikrų gėlių.“
Gėlynas sodyboje.
Natūralus sodas
Įdomu ir tai, kad Gintarės požiūrį į sodą neretai skiriasi nuo kitų sodininkų. Pasak jos, labai svarbu, kad gėlynai ir kitos grožybės „neišsišoktų“ iš bendro vaizdo. Dėl to ji savo gėlyną vadina „natūraliu“. Tiesa, moteris pridėjo, kad kaip ir visur kitur - darbo neišvengsi. Daugiausiai tenka padirbėti pavasarį, tačiau po to darbo lieka jau mažiau.
Nors pro gėlynus Gintarė praeina gana dažnai, tačiau ji visa tai lygino su meditacija. Eidama pro šalį moteris nuskabo nereikalingus žiedus, pamačiusi, kas ne taip, gėles sutvarko vietoje. Šis kas rytą vykstantis pasivaikščiojimas Gintarei labai svarbus. Dėl to ji šią veiklą apibūdino kaip „gyvenimo būdą“: „Kaskart važiuojant į sodybą yra įdomu, kas ten laukia. Skirtingu laiku pražysta vis naujos gėlės, tad sodas visuomet yra „gyvas“ ir gėlės keičia vienos kitas.“
Patarimai norintiems susikurti natūralų sodą
Norintiems susikurti panašų sodą į Gintarės, moteris turėjo patarimą. Pasak jos, svarbiausia yra pernelyg nenutolti nuo natūralumo. Gintarė pastebi, kad kiti sodininkai neretai iškloja takus trinkelėmis, gražina savo aplinką iki tobulumo, tačiau ji mano, kad tikrasis grožis slypi tame, ką suteikia pati gamta.
Moteris paaiškino, kad nors pati anksčiau buvo perfekcionistė, norėdavo, kad pasodinus gėles aplink jas matytųsi juodžemis, dabar to nebedaro. Jai tapo gražu kuomet aplink naujai pasodintus augalus natūraliai sudygsta žolė. Ji pasakojo, kad dabar yra laiminga dėl to, ką mato sode. Tad džiaugiasi ją supančia gamta ir siekia, kad jos natūralumas atsiskleistų kuo labiau.
Sodyboje teikiamos paslaugos:
- Draudžiama atsivežti gyvūnus
- Draudžiama rūkyti viduje
- Dušas
- Internetas
Kaimo turizmo sodybos Pasvalio rajone
Vytauto Mikelėno sodyba įsikūrusi Lietuvos-Latvijos pasienyje, Škilinpamūšio k. Šeimininkai gyvena ne sodyboje, o aplanko pagal poreikį. Žalioji sodyba įsikūrusi ~20 km nuo Panevėžio centro. Ąžuolpamūšės sodyba įsikūrusi šalia nuostabaus Mūšos upės vingio. Prie pagrindinio namo įrengta jauki pirtis ir iškastas tvenkinys. Ši pavasarį planuojame atidaryti baidarių maršrutą Ąžuolpamūšės sodyba - Bauskė, Latvija, tai apie 40km upe, kurį galima įveikti per dvi dienas. Sodyboje taip pat galite švęsti šventinius vakarus - gimtadienius. Pokylių salė talpina iki 60 žmonių.