Jauki etnografinė sodyba „Sena troba“ laukia kaimo išsiilgusiųjų ištisus metus. Tai puiki vieta tiems, kurie vertina senojo kaimo aplinką.
Lietuvos etnografiniai regionai
Sodybos Istorija ir Atnaujinimas
Apie 1900 metais statytą sodybą iš prieškario ūkininko Prano Rentausko dukters Liucijos nusipirkęs klaipėdietis Antanas Bučys sodybą atnaujino laikydamasis etnografinių tradicijų, todėl dabar ir troba, ir jos kambariai bei apstatymas atrodo beveik taip pat, kaip prieš šimtą metų. Šiam pastatui apie 100 metų. Išsaugoti unikalūs originalūs laiptai, durys, sienos, sijos, stalas, kėdės. Sumūrytas senoviškas plytų židinys, viduje yra nedidelė virtuvėlė.
Poilsis ir Pramogos Sodyboje
Sodybos veikla orientuota į ramaus kaimiško poilsio ieškančius turistus. Čia poilsiautojai gali mėgautis plačiomis pievomis, Minijos upe, žemuogiauti, žvejoti, plaukti baidarėmis, o žiemą nusileisti rogutėmis nuo kalno, čiuožinėti pačiūžomis, sušilti prie židinio, paklausyti plokštelių ar išsikepti duonos.
Baidarių žygis Minijos upe
Sodyboje saugomos tautinės tradicijos, vertinama senovė. Sodybos šeimininkas apdovanotas už etnografiškumą, paveldo puoselėjimą.
Sodybos Apylinkės ir Žvelsos Draustinis
Tarp dviejų šlaitų pastatyta Senoji troba (pirmieji pamatai šioje vietoje stovėjo nuo 1932 metų) Žvelsos kraštovaizdžio draustinyje šiandien šilta ir jauki. Pastatą juosia senas obelų sodas, senų eglių ir ąžuolų giraitės šlamesys. Nuolat girdisi šaltinio čiurlenimas.
1926 metais šį šaltinį atrado senelis Antanas Kundrotas ir čia pastatė pirmąją pirtį Lapių apylinkėse. Ja Antrojo pasaulinio karo metais ir pokario metu naudojosi vokiečių bei rusų kareiviai.
Sodyba "Prie Šaltinio"
Sodyba "Prie šaltinio" įsikūrusi vaizdingame kraštovaizdžio draustinyje ant Žvelsos slėnio krašto. Šios vietos dažnai vadinamos "Mažąja Šveicarija". Sodyba unikali tuo, kad jos istorija siekia 1924 -uosius metus, o pirtis veikia nuo 1940-ųjų metų ir ilgą laiką buvo vienintelė visoje apylinkėje.
Senelio atrastas šaltinis sodybai suteikė ne tik vardą, bet ir didžiausią malonumą mūsų svečiams. Vanduo - pats svarbiausias pirtyje. O mūsų TYRAS ŠALTINIS ne tik skaidrus ir švarus, bet ir skanus.
Sodyboje yra pirtis, kubilas 16 vietų, pratekančio šaltinio baseinas, židinys, 25 vietų salė, miegamieji kambariai. Sename obelų sode yra senoviška klėtelė su židiniu ir kubilu lauke (ypač puikus poilsis 2-4 asmenims).
Aktyvus Poilsis ir Pramogos
Organizuojami turistiniai žygiai vaizdingais Minijos ir Žvelsos slėniais pėsčiomis. Turistinio žygio baidarėmis ir kanojomis metu yra galimybė susipažinti su didžiausia Žemaitijos upe Minija. Ekstremalus plaukimas organizuojamas rudenį, pavasarį ir žiemą Žvelsos upe. Nebrangus ir aktyvus poilsis visai šeimai, puiki išvyka organizuojantiems ekskursijas gamtoje (dirbame ir su didelėmis žmonių grupėmis).
Aprūpinama gelbėjimosi liemenėmis, žemėlapiais ir maršrutų aprašymais, nuvežama ir parvežama į vietą. Kasmet gegužės trečią savaitgalį vyksta tradicinis "Minijos baidarių ralis".
Panašios maisto gaminimo technikos Afrikoje ir diasporoje, nepaisant istorijos ir geografinio išsibarstymo
Naujausia Sodybos Dalis
Naujausias sodybos pastatas (veikia nuo 2013 m) yra tradicinės žemaitiškos dviejų galų trobos atitikmuo. Viduje sumūryta molinė senoviška duonkepė krosnis, kurioje galima kepti duonos gaminius ir gaminti kitus nacionalinio paveldo patiekalus. Virtuvėje įrengta senoviška malkom kūrenama viryklė, ant kurios galima neįprastai ruošti maistą. Šioje troboje galima lepintis lietuviška pirtimi, kuri neįprasta tuo, kad akmenys kaitinami atskiroje patalpoje, dėl to pirtyje nesudeginamas deguonis ir galima jausti komfortą.
Kulinarinis Paveldas ir Vietiniai Produktai
Lietuvos kulinarinė tradicija yra turtinga, o autentiški lietuviški patiekalai - puikus būdas pažinti šalies kultūrą ir istoriją. Autentiška lietuviška virtuvė pasižymi tuo, kad naudoja vietinius produktus, tradicinius gaminimo būdus ir receptus, kurie perduodami iš kartos į kartą. Ji formavosi atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, žemdirbystės ir gyvulininkystės tradicijas.
Populiarūs Lietuviški Patiekalai
- Cepelinai - dažnai vadinami nacionaliniu patiekalu ir siūlomi daugelyje restoranų.
- Kugelis - skanus apkepas iš bulvių, kurį gyvybę suteikia rūgpienis ir svogūnai.
Lietuvos regionuose išsiskiria savitos kulinarinės tradicijos, todėl autentiški patiekalai gali šiek tiek skirtis. Autentiškos lietuviškos virtuvės patiekalus galima rasti įvairiuose Lietuvos regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Svarbiausia - rinktis vietas, kurios laikosi tradicijų, rūpinasi kokybiškais vietiniais produktais ir gamina pagal senolių receptus. Be to, regionų skirtumai suteikia galimybę pažinti ne tik lietuvišką virtuvę, bet ir jos ilgalaikes kultūrines tradicijas.
Pagrindiniai Regionai ir Jų Ypatumai
- Vilnius ir Kaunas - didieji miestai su gausia gastronomijos pasiūla, čia galima rasti tiek tradicinių lietuviškų, tiek modernių interpretacijų restoranų.
- Dzūkija - regionas, garsėjantis miško gėrybėmis, grybais, spanguolėmis ir tradiciniu mėsos rūkymu.
- Aukštaitija - išskirtinė dėl žuvies patiekalų ir įvairių duonos rūšių.
- Žemaitija - žinoma dėl skoningo mėsos ir bulvių valgymo.
Kontaktai
El. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Mob.