Sodyba Krekštėnų kaime: istorija, gamta ir poilsio galimybės

Kviečiame pasinerti į Krekštėnų kaimo, esančio Alytaus rajone, istoriją, gamtos grožį ir poilsio galimybes. Tai vaizdinga vietovė, garsėjanti savo gamta ir istorija. Čia galima rasti ne tik ežerus, upes ir miškus, bet ir senovinius dvarus bei paminklus.

Alytaus rajono žemėlapis. Krokialaukio seniūnija yra vakarinėje dalyje.

Krokialaukio seniūnija: gamtos ir istorijos harmonija

Krokialaukio seniūnija - tai Alytaus rajono vakarinėje dalyje įsikūręs unikalus Lietuvos kampelis, turtingas istorijos, kultūros ir gamtos paveldo.

Geografija ir gamta

Krokialaukio apylinkes puošia slėniai, drėgnos pievos ir pasitaikančios lygumos - tai prieš šimtmečius buvusių ežerėlių, pelkių, tada dar sujungtų siaurais upeliais, palikimas. Per 100 ha plytėjusi Krokininkų pelkė - buvęs ežeras, ilgainiui virtęs šlapiomis durpžemio ganyklomis.

Seniūnijoje telkšo 4 ežerai - Strauzdis, Gudelių, Krokialaukio, Ūdrijos. Teka upė Peršėkė. Krokialaukio tvenkinys suformuotas 1978 m. patvenkus Peršėkės upę (Nemuno intakas), 26,3 km nuo jos žiočių. Ilgis 3,1 km, plotis iki 1,57 km.

Šiame krašte gausu miškų, iš kurių didesni - Barkūniškio, Kalesninkų, Sabališkės, Trakelio miškai.

Administracinis skirstymas ir ūkis

Krokialaukio seniūniją sudaro Krokialaukio miestelis ir 38 kaimai. Didžiausi kaimai - Ūdrija, Santaika ir Maštalieriai. Krokialaukio seniūnijos plotas: 8885 ha.

Seniūnijoje yra 3 pašto skyriai, 8 autobusų stotelės, geležinkelio stotelė, 2 pagrindinės mokyklos, vidurinė mokykla, 3 bibliotekos, 3 kultūros namai su laisvalaikio ir pramogų salėmis, 3 veterinarijos įmonės, vaistinė, ambulatorija, 2 felčerių punktai, 7 parduotuvės.

Gyventojai užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu, gyventojų aptarnavimu, medienos perdirbimu, akmens perdirbimu ir kt. Sąlygos plėtoti žemės ūkį Krokialaukio seniūnijoje yra palankios. Vyrauja smulkūs ūkiai. Yra ir stambių ūkininkų.

Krokialaukio seniūnijoje savo veiklą vykdo trys bendruomenės: asociacija „Krokialaukio kaimo bendruomenė”, visuomeninė organizacija ”Želmuo”, Santaikos kaimo bendruomenė.

Istorija

Seniūnijos centras Krokialaukio miestelis dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais garsėjo valdovams auginamomis žirgų kaimenėmis. Miestelio atsiradimas siejamas su XVI a. antroje pusėje čia įkurtu dvaru. Krokialaukio dvaras garsėjo žirgynu: čia buvo auginami geriausi žirgai visame regione ir siunčiami Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui.

Apie 1798 m. Prūsai sukūrė Krokialaukio ekonomiją ir priskyrė Kalvarijos apskričiai.

Religija

Pirmoji koplyčia Krokialaukyje pastatyta prieš 1674 m. 1855 m. valdžios lėšomis pastatyta nauja mūrinė klebonija. 1869-1872 m. klebonas kun. Ramanauskas mūrinės bažnyčios statybą baigė. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu.

Krokialaukio seniūnijoje yra 3 bažnyčios: Krokialaukio Kristaus atsimainymo bažnyčia, Ūdrijos Šv. Jėzaus širdies bažnyčia ir Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia. Krokialaukio Kristaus atsimainymo bažnyčia. 1755 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1869-1872 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Antanas Baranauskas 1899 m. Jėzaus Atsimainymo titulu.

Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Švietimas

Pirmoji mokykla įsteigta XIX a. viduryje.

Kultūros paveldas ir lankytinos vietos

Krokialaukio seniūnija didžiuojasi turtingu kultūros paveldu. Čia rasite įvairių lankytinų objektų, atspindinčių krašto istoriją ir tradicijas:

• Atsimainymo bažnyčios altoriai (3) ir varpas.
• Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra Peršėkės kaime.
• Daugirdų kaimavietė.
• Varnagirių kaimo pirmosios senosios kapinės.
• Varnagirių trečiosios senosios kapinės vad. Prancūzkapiais.
• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, diplomato, inžinieriaus Tomo Noraus-Naruševičiaus kapas - rūsys Krokialaukyje.
• Varnagirių k. antrosios senosios kapinės.
• Senosios pirmosios kapinės Krekštėnų kaime.
• Krekštėnų k. antrosios senosios kapinės vad. Kapinynu.
• Senkapis vad. Milžinkapiu Gudelių kaime.
• Memorialinės lentos Kaziui Klimavičiui ir Vaclovui Žadeikai.
• Stogastulpis „Dainuoju Lietuvą“.
• Paminklas operos solistės Marijos Aleškevičiūtės gimtosios sodybos vietoje.
• Kryžius „Mes be Vilniaus nenurimsim“ pastatytas 1937 m. spalio 19 d. Krekštėnų kaime.
• Dapkiškių dvaras (1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio gimtinė) Dapkiškių kaime.
• Barkūniškio kaime yra Barkūniškio buv. dvaro sodybos fragmentai.

Bibliotekos

Krokialaukio seniūnijoje veikia 3 Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Krokialaukio, Santaikos, Ūdrijos. Krokialaukio biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Biblioteka buvo įkurta 1941 m. 2016.09.01 Krokialaukio fil. biblioteka buvo sujungtas su Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos biblioteka. Dokumentų fonde yra 9670 tūkst. spaudinių. Biblioteka kaupia kraštotyros medžiagą.

Žymūs žmonės

Iš Krokialaukio seniūnijos kilę šie žymūs žmonės:

• Tomas Norus-Naruševičius (1871-1927) - inžinierius, tarpukario diplomatas, fizikas, matematikas.
• Kazys Klimavičius (1886-1972) - pedagogas, matematikas, vienas iš Alytaus gimnazijos steigėjų.
• Vaclovas Žadeika (1889-1943) - tarpukario Lietuvos pulkininkas.
• Vytautas Kazimieras Jonynas (1907-1997) - dailininkas.
• Ambraziejus Jonynas (1919-2006) - tautosakininkas.
• Marija Aleškevičiūtė (1925-1976) - operos solistė.
• Albinas Lugauskas (g. 1930) - prof. mikrobiologas.
• Aldona Česaitytė-Nenėnienė (1949-1999) - olimpinė čempionė.
• Vilhelmas Vytautas Tuinyla (1914-1996) - žymus Lietuvos obelų veislių tyrėjas, pomologas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Vaclovas Aliulis (1921-2015) - kunigas.
• Jonas Matulionis (1898-1980) - teisininkas.
• Pranas Kazlauskas (1902-1941) - Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas, partizanų ryšininkas Alytaus apskrityje.
• Vincentas Baranauskas (g. 1925) - ekonomistas.
• Ona Kuncienė (1926-1999) - archeologė, istorijos mokslų daktarė.
• Vidutis Pranciškus Kamaitis (g.

Petras Vaičiūnas: Krekštėnų krašto talentas

Petras Vaičiūnas buvo spalvinga asmenybė, savo gyvenimą ir kūrybą skyrusi atgavusiai Laisvę ir Nepriklausomybę Tėvynei. Gimė P. Vaičiūnas 1890 m. liepos 11 d.

1920 m. grįžęs į Lietuvą P. Vaičiūnas buvo paskirtas Dramos vaidyklos (nuo 1922 m. Valstybės teatras) literatūros skyriaus vedėju, dramaturgu, vertėju, režisieriaus padėjėju. Trisdešimtmetis kūrėjas įžengė į brandųjį gyvenimo tarpsnį, kuris sutapo su Lietuvos, kaip valstybės, įsitvirtinimu. Tuo metu visa jėga ir plačiu užmoju atsiskleidė jo talentas - poeto, dramaturgo, vertėjo, publicisto, teatro veikėjo.

P. Vaičiūnas sukūrė beveik 20 komedijų ir pjesių, žmonės gausiai lankė jo spektaklius.

Be dramaturgijos, nuostabi yra jo poezija. Išleisti rinkiniai „Rasoti spinduliai“ (1923), „Tekanti saulė“ (1925), „Gimtuoju vieškeliu“ (1927), „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis“ (1928), „Saulės lobis“ (1935, Spaudos fondo premija). Jo eilės kupinos meilės gimtajam kraštui, sklidinos dvasinio pakilimo ir tikėjimo šviesia tėvynės ateitimi.

Daug vietos jo poezijoje skirta Vilniui. Eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ tapo beveik antruoju himnu.

Kai Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, jis vienas pirmųjų jame apsilankė 1940 m., o tų pačių metų rugpjūtį ir apsigyveno čia, Kaštonų gatvėje. Kūrė džiaugsmingus eilėraščius atgautam mylimam miestui.

1959 m. birželio 7 d. P. Vaičiūnas mirė. Palaidotas Rasų kapinėse.

P. Vaičiūno vardas suteiktas Panoterių pagrindinei mokyklai, vyksta moksleivių poezijos konkursai poetui atminti, rengiami mėgėjų teatrų festivaliai „Tėviškės pastogėj“ Panoteriuose. Jonavos savivaldybė įsteigė P. Vaičiūno stipendiją būsimiems krašto studentams. Pastatytas paminklas Jonavoje (skulptorius V. Vildžiūnas), ten pat yra ir atminimo lenta; Panoteriuose P.

Kryžius Krekštėnuose

Dauguma lietuvių puikiai žino šiuos žodžius. Juos cituoja, juos dainuoja, šiais žodžiais pavadintas 4 metrų aukščio mūrinis kryžius, kuris 1937 m. Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) iniciatyva pastatytas Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Krekštėnų kaime. P. Vaičiūnas eilėraštį „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ parašė 1922 m., kai Vilnius jau buvo okupuotas lenkų. Šios eilės iki 1939-ųjų spalio pagal žinomumą galėjo varžytis su Maironio „Lietuva brangi“.

Ant šio kryžiaus, kurio pamatas suformuotas tašytais akmenimis, yra užrašyti išraiškingi žodžiai “Mes be Vilniaus nenurimsim” ir “Kryžiau, tu mūsų viltis”, jo pastatymo istorija atsimuša į 1937 metų visoje Lietuvoje vykdytą lenkų užgrobto Vilniaus vadavimo akciją.

Ir nors sovietmečiu valdžios įsakymu kryžius buvo netekęs Lietuvos valstybės atributikų, tačiau kažkodėl niekas jo taip ir nenugriovė. Tik pastaraisiais metais teko kryžiaus pamatą šiek tiek betonu palopyti ir pagaminti naują statinio atributiką, tai kryžių ir minėtą šalies atributiką. Ir tai buvo padaryta pagal R.

Kryžius Krekštėnuose

Gintautas Pangonis: verslo kelias iš Krekštėnų

Gintautas Pangonis - žymus Lietuvos verslininkas, kuriam priklauso 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Jo karjera apima platų spektrą veiklų - nuo inžinieriaus iki vadovaujančių pareigų telekomunikacijų sektoriuje ir galiausiai tapo vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės grupių Baltijos šalyse vadovu. Tačiau jo karjera neapsiėjo be skandalų ir kontroversijų, įskaitant kaltinimus turto švaistymu ir aplinkos taršos skandalą.

Gintautas Pangonis gimė Alytaus rajone, Krekštėnų kaime. Jo senelis buvo pasiturintis ūkininkas, turėjęs apie 40 ha žemės, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą. Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte, o vėliau persikėlė į gyvenvietę. Abu būsimo verslininko tėvai dirbo kolūkyje, o pats G. Pangonis dar turėjo tris brolius.

1985 metais G. Pangonis pradėjo karjerą kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, o 1991 metais tapo šios įmonės direktoriumi. Nuo 1992 iki 1994 metų jis buvo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktoriumi, o 1994-1997 metais - Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriumi.

1997 metais G. Pangonis tapo „Lietuvos telekomo“ vadovu, gavęs tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti įmonę. Privatizavus įmonę, jis liko viceprezidentu. 1999-2001 metais G. Pangonis užėmė „Bitės GSM“ generalinio direktoriaus pareigas. Oficialiai buvo skelbta, kad jis atsistatydino šalių susitarimu nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos. Tačiau, „Verslo žinių“ duomenimis, „Bitės GSM“ akcininkas Danijos telekomas „Tele Danmark“ atleido G. Pangonį dėl bendrovės turto švaistymo.

Nuo 2001 metų Gintautas Pangonis eina grupės „Grigeo Grigiškės“ prezidento pareigas.

2023 m. gegužę G. Pangonis paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liko valdybos pirmininku.

GINTAUTAS PANGONIS per „Ginvildos investiciją“ valdo 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Bendrovės fabrikai gamina medžio plaušo plokštes, kartoną, higieninį popierių.

„Grigeo“ įmonių grupę sudaro bendrovės „Grigeo“, „Grigeo Packaging“, „Grigeo Baltwood“, „Grigeo Klaipėda“, „Mena Pak“, „Grigeo Recycling“, „Grigeo Recycling“ Latvijoje bei UAB „Grigeo investicijų valdymas“. Įmonių grupėje dirba apie 850 darbuotojų. 2022 m. „Grigeo“ įmonių grupės metinė apyvarta siekė 203,2 mln. eurų, 40 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Įmonių grupės pelnas siekė 21,4 mln.

Gintautas Pangonis

2019 metų DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, G. Pangonis užima 51 vietą tarp verslininkų, jo turtas įvertintas 61 mln. eurų.

Kaimo turizmo sodybos Alytaus rajone

Jūsų pasirinkimui - sodybos Alytaus apskrityje. Išsirinkite geriausią sodybą iš 131 pasiūlymų ir užsisakykite be tarpininkų. Šventės.LT » Sodybos » Alytaus apskritisAtnaujinta: 2026-03-08.

Sodybos Alytaus rajone - poilsiui bei šventėms. Svečius sodybos priima ir dienos poilsiui, ir savaitgaliui, ir ilgesnėms atostogoms. Galima išsinuomoti skirtingo tipo ir stiliaus sodybų - nuo vienkiemio miške iki prabangių vilų ant ežero kranto. Dzūkijoje, Alytaus rajone populiariausia tarp poilsiautojų išlieka namelių nuoma prie ežerų.

Štai keletas sodybų Alytaus rajone:

• Sodyba Alytaus rajone “Ąžuolas Resort” - poilsis ir šventės: nameliai, salė, pirtis, kubilas, sporto aikštynai Galintėnų k., Alytaus rajonas
• "Viktorijos sodyba" Alytaus rajone 65 vietų salė, pirtis Skraičionių k., Pivašiūnų sen., Alytaus rajonas
• Radzevičių sodyba Alytaus rajone ant Gailinto ežero kranto Alytaus rajonas
• "Adamonių sodyba", įsikūrusi prie miško ir tvenkinio - poilsiui ir šventėms. Jūsų laukia pirtis, kubilas, žvejyba. Adamonys, Alytaus rajonas
• Sodyba „Liepų krantas“ Jūsų šventėms ir poilsiui Dzūkijoje Seimeniškių k., Miroslavo sen. , Alytaus rajonas
• Sodyba Alytaus raj. „Vila Adrija“ vestuvėms ir kitoms šventėms bei renginiams Tolkūnų k., Alytaus rajonas
• Ant ežero kranto jaukus namelis Volungė Doškonių k., Daugų sen., Alytaus rajonas
• Sodyba gražiausioms Jusų šventėms: 2 salės, pirtis, ZUIKIŲ PARKAS, sporto aikštelės Einorai, Alytaus rajonas

Taip pat, Alytaus rajone galite rasti ir daugiau sodybų, namelių, vilų, apartamentų, kambarių, kempingų, glampingų, pirčių, svečių namų, viešbučių, dvarų, poilsio namų, stovyklų ir laivų su nakvyne. Pasirinkimas išties didelis!

Lazdynų auginimas Krekštėnų apylinkėse

Šiemet yra riešutų metai. Tikrai labai daug riešutų. pakankamai saulės ir lietaus. Visos galimybės augti, - kalbėjo A.Barysa.rugpjūčiui baigiantis, jau neatsiliko nuo pačių ankstyviausių. šeimininkui patogus, juos skynė pilnu pajėgumu. Kenkėjų antplūdžio kasmet neišvengia ir riešutynai.

Lietuviški riešutai šiemet labai paklausūs. vos suskina, juos parduoda žmonėms, kol kas sandėlyje riešutų neturi. nakties. Daug užsakyta „į priekį“. Vilnių, Žemaitiją. tiesiai iš ūkio.

Ten, kur Juosta įteka į Nevėžį, kairiajame Nevėžio krante buvo Pajuosčio dvaras. Jam priklausė ir kaimai: Degėnai, Pagiegala, Staruškos, Užulonis, Predžiūnai. Už tilto per Nevėžį baltos kolonos į dangų kėlė rūmus. Dvaras kūr...

Nors šiemet rekordinio riešutų derliaus tikėtis neverta. skinti lazdynų riešutai. riešutai subrendo kiek anksčiau. „Keičiasi Lietuvos klimatas, keičiasi ir riešutų brendimas. būsimais metais derlius subręs ir dar anksčiau. buvo neįprastai vėlyvas. tinkamas“, - kalbėjo „Dzūkijos riešutas“ savininkai.

Šiais metais situacija visiškai kitokia nei ankstesnės. įvairių išbandymų, bet ši buvo labai sudėtinga, nes alino sausra, praūžė vėtros. „Iš pradžių Krekštėnus lietus vis aplenkdavo. lietaus. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, įsisuko vėjai ir audros. nuplėšė ir nupurtė ant žemės apie 20-30 proc. neturėjo, kai buvo labai sausa, ligos juos puolė mažiau. Riešutyne nėra įsirengę laistymo sistemos. „Lazdynai labai mėgsta vandenį, jie jam labai reiklūs. streso, tuo geriau auga, tuo ir jo vaisių būna daugiau. tvarkymas reikalauja itin daug rankų darbo. nededa.

Šiuo metu skynimas jau ėjo į pabaigą. apatinių šakų. be lietaus. Taip nutinka rugsėjo antrojoje pusėje - maždaug trečią-ketvirtą savaitę. susemia derlių į priekabą. Derlių veža prie valomosios. ant žemės nuo medžių. derlių ant specialaus sieto, riešutus perrenka rankomis. į dėžes pardavimui bei sandėliavimui. jau visi riešutai bus surinkti ir suvežti į aruodus. 1 ha priskindavo daugiau ar mažiau - apie 2 tonas riešutų. užaugina apie 500 lazdynų. kasmet ir tikimės iš savo riešutyno“, - vylėsi Auksė.

Labiausiai pakenkė vėtros. ne toks baisus. šakos nesiliečia vienos su kitomis. dideli, suaugę. Ne tik nukrėtė, bet ir ant šakų goželes apgadino. likusius riešutus. būtų vėjuota ir sausa, be lietaus. šeimininkai skubiai surenka. nes jie būna labai sunkūs. Privalo tris paras laukti, kad nusistovėtų sausi orai. centro duomenimis, Lietuvoje riešutynų plotai sparčiai didėja. šiemet 1 tūkst. buvo reikalinga investicija. paruošimo ir laikymo sąlygas. derliaus saugojimui. ir mes turime būti pasiruošę, kitaip derlius nukentėtų“, - pasakojo jie.

Jų planuose šiemet prasiplėsti riešutyno plotus. 5 hektarus ir 1,5 ha sudaro jaunuolynas. rudenį. Tada plėtrą sustabdytų. prižiūri ir skina derlių. kaime. Seniausiame jų riešutyne auga penkių veislių lazdynų riešutai. ankstyvieji, „Barselona“, „Halės milžinai“, „Cosford“. sodinukus. šalnų. Jo teigimu, kai kurių medelių net lapai buvo pajuodę nuo šalčio. o šiemet, kai dalis medelių apšalo, derliaus jauname sode apskritai nedaug. anksti svajoti. kalvotoje vietoje. žemiau - nušalo. labai mėgsta vandenį, jie jam labai reiklūs. ir medelyną, apima daugiau nei 3 ha žemės. patraukė būtent graikiniai riešutai. intensyvios priežiūros. rizikos paskirstymui. intensyviau reikia dirbti, juos prižiūrėti. renkami riešutai pardavimui, dar labai nedaug. plėtrą, augina medelius pardavimui. mažai kas skiepija riešutmedžius. neaišku, ar riešutai bus skanūs. medžiui. kryptimi“, - aiškino eksperimentuoti nebijąs ūkio šeimininkas. Lietuvai tinkamiausias. Į savo sodą jau „įsileidę“ kelias dešimtis veislių. stebi, žiūri, kurios labiausiai pasiteisins.

tags: #sodyba #krekstenu #kaime