Dūzgės sodyba: Rekvizitai, veikla ir žolinių pašarų svarba

Mažeikių rajone, Sedos miestelyje ant Varduvos upės kranto įkurta sodyba, kurioje laukiami visi, norintys švęsti vestuves, vaikų krikštynas, jubiliejus, gimtadienius ar giminės sueigas.

Dūzgės sodyba įsikūrusi miestelio pakraštyje, 1 hektaro plote. Erdvus kiemas, upė, žalieji plotai, pergolės, terasos, pavėsinės, automobilių parkavimo aikštelės užtikrina svečiams patogumą ir privatumą.

Sodybos patalpos taip pat pritaikytos renginiams, konferencijoms, mokymams, poilsiui bei trumpalaikiam apyvendinimui. Į sodybą veda asfaltuoti keliai, tad atvykti nekils sunkumų bet kokiu metų laiku. Nuo Mažeikių, Telšių ir Plungės iki sodybos 25 - 30 km. Mes taip pat pasirūpinome svečiais, turinčiais judėjimo negalią.

Dūzgės sodyba - puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio ir pabūti su savo artimaisiais gamtos prieglobstyje.

Juridinis asmuo VšĮ Dūzgės (registracijos adresas Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bachmatų k. 8) išregistruotas 2023 m. birželio mėn. 2 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Zarasų r. sav. Bachmatų k. 8 į Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bachmatų k.

Žemės ūkio naujienos ir "Agro dūzgės"

Pastaraisiais metais ŽŪA mokomajame ūkyje vyksta lauko dienos, kurių metu šios aukštosios mokyklos mokslininkai žemdirbius supažindina su įvairiomis technologinėmis naujovėmis.

„Norime, kad į vieną vietą susibėgę mokslininkai ir ūkininkai dūgztų - kartu dirbtų kaip bitutės: bendradarbiautų iškeldami ar spręsdami tam tikras žemės ūkio problemas, tartųsi dėl naujų veiklų, projektų“, - kodėl ilgai bevardės buvusios ŽŪA lauko dienos gavo „Agro dūzgių“ vardą, vėliau „Ūkininko patarėjui“ aiškino A.

Žolinių pašarų svarba

Šįkart pagrindinė renginio, kurį organizavo ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras bei mokomasis ūkis, tema buvo žoliniai pašarai.

„Žalienos gali „tiekti“ geriausius pašarus galvijams, kitiems žolėdžiams gyvūnams. Daugiametės žolės - ir viena iš geriausių ir patikimiausių dirvožemio gerinimo ir erozijos mažinimo priemonių.

Perteklinė žalienų biomasė gali būti sėkmingai panaudota energinėms reikmėms. Žolynai turtina kraštovaizdį ir bioįvairovę.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 35 kv. m gerai prižiūrimo kokybiško žolyno per vegetaciją išskiria tiek deguonies, kiek vienam žmogui reikia per metus, - žolynų naudą vardijo E. Klimas.

- Daugiametės žolės bene vienintelės iš visų augalų mūsų gamtinėmis sąlygomis gali augti beveik be rizikos. Būdamos ilgos vegetacijos, jos geriausiai išnaudoja saulės energiją, o tinkamai patręštos išaugina gausų sausųjų medžiagų derlių (10-12 t/ha), energine verte prilygstantį 8-9 t/ha grūdų.

Žoliniai pašarai - pigiausi, mat tinkamai įsėta pieva ar ganykla naudojama kelerius metus. Jie galvijams praktiškai niekuo kitu nepakeičiami.

Pasak jo, Lietuvoje yra apie 960 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žalienų, iš jų apie 150 tūkst. ha - užliejamos pievos, apie 400 tūkst. ha - menkavertės žalienos, tik 15-20 proc.

Vokiečių mokslininkai nustatė, kad, karves šeriant labai kokybiškais žoliniais pašarais, neduodant koncentratų, iš kiekvienos per metus galima primelžti 8 tūkst. l pieno.

„Kas žinotina norintiesiems uždirbti? Kam pirmiausia reikėtų pinigus leisti - geriems pašarams ar naujam tvartui, naujam traktoriui ar gerai šienapjovei?“ - pasvarstyti kvietė E.

Esą karvė, kai užpildyta pusė jos skrandžio, gauna 50 proc. energijos. Gyvybei palaikyti lieka 30 proc., o pienui gaminti - 20 proc. energijos. Ne veltui žemaičiai sako, kad karvės pienas yra ant jos liežuvio.

Karvės organizmas 30 proc. pašaro energijos skiria gyvybei palaikyti, 70 proc. - produkcijai gaminti. Anksčiau buvo teigiama, kad 50 proc. galvijų produktyvumo priklauso nuo genetikos, 50 proc. - nuo pašarų.

Dabar, kai daugelio galvijų genetika gera, teigiama, kad jų 70 proc. „Pirmiausia užsiauginkite gerų pašarų, tada galvokite apie naują tvartą“, - patarė E.

Pasak mokslininko, Lietuvoje vidutinis žolynų derlius - iki 7 t/ha. Jų gerą derlumą, kokybiškumą lemia gerai dirvožemiui pritaikytos žolės, subalansuotas tręšimas, tinkamas derliaus sudorojimas.

„Blogą žolyną Lietuvoje rasti daug lengviau negu gerą“, - apgailestavo E. Klimas ir tikino, kad, sudarius ūkio dirvožemiams tinkamiausią žolių mišinį su ankštinėmis žolėmis, tinkamai patręšto sėtinio žolyno žaliosios masės derlius per vegetaciją gali siekti 55-60 t/ha.

„Naudojant tokį pašarą, nereikalingi jokie baltyminiai priedai! - pabrėžė E. Klimas ir skyrė užduotį. - Dėl ankštinių žolių stokos šalies galvijų racione yra 7-9 proc. baltymų deficitas. Jam padengti naudojami pirktiniai baltyminiai priedai.

Per parą 670 tūkst. galvijų reikia maždaug 700-900 t baltyminių priedų, kainuojančių apie 500 Eur/t. Kiek eurų be reikalo išleidžiama šalyje per metus? Atsakymas: mažiausiai nuo 140 mln. Eur iki 148 mln.

Lietuvoje auga 43 rūšių ankštinės žolės, ūkiškai reikšmingos - apie 12. Jos turi 20 proc. ir daugiau baltymų (gyvuliams reikia 17 proc.), fiksuoja atmosferinį azotą.

Raudonasis ir baltasis ar rausvasis dobilas, mėlynžiedė liucerna, kitos ankštinės žolės žolyne turi sudaryti 40 proc. Likusią žolyno dalį - 60 proc. - turi sudaryti daugiametė svidrė, pašarinis motiejukas, pievinė miglė, kitos varpinės žolės.

Jos - svarbiausias pašaro angliavandenių ir energijos šaltinis. „Sudarant mišinį, jo komponentai parenkami siekiant sukurti kuo didesnę pašarinę vertę. Jų skaičius mišinyje priklauso nuo augavietės sąlygų. Kuo ji nevienodesnė, tuo daugiau komponentų reikia“, - mokė E.

Įrengiant naują sėtinį žolyną, būtina sunaikinti seną augaliją. Tinkamiausias tam laikas - rugsėjo vidurys; priemonės - glifosatų grupės herbicidas, norma - 5-6 l/ha.

Svarbu, atsižvelgus į dirvožemio agrocheminių tyrimų rezultatus, sureguliuoti jo pH. Daugiametės žolės geriausiai auga neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvožemyje. Jį būtina kalkinti, jei pH yra 5,8 ir mažiau.

Kalkinės medžiagos geriausiai veikia įlėkščiuotos. Žolynai tręšiami kompleksinėmis trąšomis tik kartą per metus - pavasarį. Skystas mėšlas naudotinas mažesnėmis normomis bet dažniau, nei didesnėmis normomis retai. Jo žolynui per metus reikėtų ne daugiau kaip 25 kub. m/ha.

„Mėšle 50 proc. azoto yra stabilus organinis, likęs - amoniakinis ir nitratinis: per 2-3 valandas išgaruojantis arba išsiplaunantis. Todėl mėšlą būtina kuo greičiau užarti, - įspėjo E. Klimas. - Skysto mėšlo norma - 40 kub. m/ha.

Tinkamiausias žolynų sėjos laikas - balandžio pabaiga, gegužės pradžia, kai dirva sušyla iki 8 °C (gamtinis rodmuo - žydi kaukazinės slyvos).

Pasak VDU mokslininko, šienauti geriau 2 dienom anksčiau nei per vėlai. Juk, žolei augant, joje mažėja vandens, daugėja sausųjų medžiagų ir ląstelienos.

Nuo ląstelienos kiekio priklauso pašaro virškinamumas ir jo energinė vertė. Varpinės žolės didžiausią maisto medžiagų kiekį sukaupia prieš plaukėjimą, o ankštinės - butonizacijos fazės metu (žiedynams neprasiskleidus).

Iš senos, nors ir labai vertingos žolės, pavyzdžiui, raudonųjų dobilų, svidrių, pagamintas pašaras niekada neužtikrins aukštų primilžių ir ūkio pajamingumo. Vertingiausia yra pirmoji metų žolė.

Sena žole mokslininkas vadino išplaukėjusius varpinius ir pražydusius ankštinius žolynus. „Logika paprasta, bet rūsti: jei tranšėjose ir ritiniuose sukaupei maksimalų maisto medžiagų kiekį, žiemą gyvuliai bus sotūs ir gyvensi turtingai.

Jei žolė pražys, nepadės jokia moderni pašarų ruošimo technologija. Žiemą prapjovęs ritinį, jame rasi tai, ką sudėjai“, - apibendrino E. Klimas, prieš tai priminęs, kad nupjauta žolė parą pavytinama ir tik tada dedama į tranšėją arba vyniojama į ritinius.

Esant blogam orui, geriau nevytinti, mat, pradalgėms išgulėjus daugiau negu 2 paras, gali iššusti įsėlis. „Daugiametės žolės - bene svarbiausias karotino (provitamino A) šaltinis.

Produktyviai karvei per parą reikia 400 mg karotino. Jaunoje žolėje krūmijimosi tarpsnio pabaigoje būna 250-450 mg/kg karotino.

Lauke džiovinant šieną, 1 kg sausų medžiagų (SM) lieka tik 1-5 mg karotino. „Suvyniojus žalią žolę, gaunamas rūgštus silosas. Vertingiausias žolinis pašaras - šienainis (vytintos žolės silosas).

Jame sausų medžiagų būna apie 40 proc. Jis nerūgštus, geriau ėdamas. Tokią būseną du kartus išvartyta žolė pasiekia per parą.

„Karvutė tikrai nekalta dėl klimato kaitos. Viena iš krypčių, siekiant, kad ūkis būtų neutralus klimato kaitai, - teisingai įrengti žolynus. Kai mėšlas laikomas rezervuaruose, metano dujų emisijos yra 5 kartus didesnės, nei kai karvutės paskleidžia jį ganykloje“, - diskusijoje apie didėjantį klimato kaitos poveikį pašarų auginimui, jų įtaką gyvulių sveikatai teigė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr.

Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) inžinierius mechanikas Tomas Puskunigis džiaugėsi, kad jų karvės, ėsdamos kokybišką šienainį, užaugintą ir paruoštą pagal mokslininko E. Klimo rekomendacijas, duoda daug kokybiško - riebaus, baltymingo - pieno.

Tvirtino, kad nėra geresnės trąšos už juodąjį auksą - mėšlą. Juo tręšiant, derlingumas didėja, sumažinus mineralinių trąšų kiekį.

tags: #sodyba #duzges #rekvizitai