Dainaviškės - tai kaimas, turintis savitą istoriją ir gamtos grožį. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo gamtą, kultūrą ir įžymius žmones, kurie prisidėjo prie jo istorijos.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Gamtos grožis ir aktyvus poilsis
Dainaviškės ir jų apylinkės garsėja gamtos grožiu, ypač Baltoji Ančia. Baltoji Ančia - upė pietų Lietuvoje, ištekanti iš Ančios ežero Lazdijų rajone. Maršrutas prasideda Jezdo kaime, upės pradžioje, kur baigiasi Ančios ežeras.
Plaukiant upe sutiksite tunelių, nuvirtusių medžių, kas plaukimą padarys dar smagesnį ir įdomesnį, neretam teks sušlapti kojas. Plaukiant galėsite grožėtis Kapčiamiesčio miesteliu ir sustoti papietauti Jums patikusioje vietoje. Ties Baltosios Ančios tiltu, kur įteka Niedos upė, upės plotis padidėja. Už dviejų valandų priplauksite kaimelį, senovės gyvenvietę, vadinamą Pinčiaragiu arba vietinių gyventojų vadinamą Palangėlę. Tai senovės gyvenvietė, kurioje yra dvi prieplaukos, kuriose galima sustoti pailsėti ir pasigrožėti gamtos grožiu. Taip pat Pinčiaragio prieplaukoje galimas ir trasos finišas.
Dažnai šis maršrutas pasirenkamas kai norima plaukti kelias dienas, taip pat mėgėjų, plaukiančių pirmą kartą, šeimų su vaikais. Jeigu plauksite toliau pamatysite Volskų kaimelį. Šis ruožas pasižymi vaizdingu kraštovaizdžiu, stačiais ir smelėtais krantais. Dar viena galima plaukimo pabaiga prie senojo Volskų tilto.
Baltosios Ančios sodyba
Pasirinkę plaukti toliau pro Volskų senąjį tiltą, priplauksite gražiąją Baltosios Ančios sodybą, kurioje taip pat galima užbaigti plaukimą. Plaukdami toliau išplauksite į Baltosios Ančios platųjį tvenkinį, kuriuo teks paplaukti apie 500 metrų iki sekančio sustojimo, tai bus Macevičių kaimelis. Išlipti reikėtų dešinėje pusėje ant didelio smėlingo kalno. Čia Jūsų akį džiugins nuostabūs kraštovaizdžiai, upės vingiai.
Tęsiant plaukimą toliau, plauksite Baltosios Ančios tvenkiniu, atstumas 3-4 valandos iki Hidro elektrinės, kur reikės išlipti. Norėdami plaukti toliau, turėsite persinešti baidares per kelią atstumas iki upės apie 100 metrų. Persinešus baidares iki upės prasidės tikras smagumas. Trasa vadinama ekstremalia, kadangi yra pilna netikėtų iššūkių, kurių dėka turėsite puikų laiką. Ši trasa puiki galimybė, norintiems patirti kažką naujo ir įspūdingo, kadangi upė yra plati, teka stipri srovė, daugybė slenksčių, natūralių gamtos kliūčių, įspūdingų šlaitų.
Reikia atkreipti dėmesį, kad yra nemažai akmenų, privirtusių didelių medžių. Priplaukus matysis didelis Sventijansko kaimelio tiltas, kuriuo reikia orientuotis.
Miško takas
Kiek toliau nei už 1 km nuo Lazdijų turizmo informacijos centro Miško takas vingiuoja Lazdijų-Augustavo keliu (Nr. 135), tuomet pasuka į nedidelį kaimo-miško keliuką, kuris „Geležinės uždangos“ metu tarnavo kaip pasienio apsaugos kelias. Šioje atkarpoje vietomis atsiveria gražūs ir platūs Sūduvos aukštumos dirbamos žemės vaizdai. Kirtus atviresnę vietovę priešais Kučiūnų kaimą, Miško takas vėl neria į miškingas apylinkes.
Po apytiksliai 5,5 km maršrutas sukasi į rytus, toliau vingiuoja miškų ir ežerėlių labirintu, kerta Zapsės upę ir susitinka su Lazdijai-Kučiūnai-Veisiejai keliu (Nr. 2510). Po nepilnų 6 km maršrutas suka į dešinę, į Dainaviškių kaimą. Apėjęs ratu Veisiejų ežero įlankas, per Veisiejų dvaro parką Miško takas nuveda iki miesto centro.
Sūduvos aukštuma susidarė per paskutinį apledėjimą ledyno pakraštyje. Aukščiausias reljefo taškas (282,9 m) Lietuvoje yra Sūduvos aukštumos vakarinėje dalyje, kurioje kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių apsaugai buvo įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Aukštuma tęsiasi Lenkijos teritorijoje.
Atokvėpio vietos Veisiejų regioniniame parke:
| Pavadinimas | Tipas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Ančios ežero poilsiavietė/paplūdimys „Galė“ | Poilsiavietė | Suoliukai, laužavietės, smėlėtas paplūdimys, vieta automobiliui, lieptas, persirengimo kabina, lauko klasė, tinklinio aikštelė, tualetas. |
| Atokvėpio vieta Ilgininkų miške | Poilsiavietė | Pavesinė, suoliukai, informacinis stendas. |
| Stovyklavietė prie Ančios ežero | Stovyklavietė | Suoliukai, laužavietė, tualetas, vieta automobiliui, geras krantas maudytis. |
| Atokvėpio vieta prie gynybinių įtvirtinimų, vadinamų „Okopka“ | Poilsiavietė | Lieptelis, informaciniai stendai, laužavietė, pavėsinė. |
| Atokvėpio vieta prie Balsio ežero | Poilsiavietė | Nėra lauko baldų. |
| Atokvėpio vieta - apžvalgos vieta prie Šlavanto ežero | Poilsiavietė | Suoliukai, stalai, informaciniai stendai, dviračių laikiklis. |
| Atokvėpio vieta prie Snaigyno ežero apžvalgos bokšto | Poilsiavietė | Suoliukai, stalai, šiukšliadėžės, vasaros metu - biotualetas. |
| Atokvėpio vieta prie Vainežerio ežero | Poilsiavietė | Pavėsinė, suoliukai, laužavietė, lieptelis prie Vainežerio ežero. |
| Atokvėpio vieta tarp Giluišio ir Šlavantėlio ežerų | Poilsiavietė | Vienu metu galėsite išsimaudyti dviejuose ežeruose ir kvėpuoti grynu pušynų oru. |
Taip pat galima aplankyti Grojantį fontaną Ančios ežere - pirmasis Lietuvoje fontanas su šviesos ir garso instaliacija. Gegužės 1 diena - rugsėjo 30 diena Pirmadieniais - sekmadieniais (tik fontanas) 9.00 - 21.00 val. Ketvirtadieniais - šeštadieniais (šviesos ir muzikos šou) 21.00 - 23.00 val.
Ilgininkų miško pėsčiųjų takas, kurio atstumas: 4,7 km, vilioja senojo spygliuočių ir lapuočių miško kraštovaizdžiu su gausia samanų danga. Take įkurta stovyklavietė, dvi atokvėpio vietos, kuriose galėsite pailsėti. Netoli šio maršruto prasideda ir kitos regioninio parko trasos.
Ilgininkų miško pėsčiųjų takas
Kultūra ir paveldas
XVII-XVIII a. rytiniame Vainežerio ežero krante iškilo pirmieji Vainežerio dvaro rūmai (Vainežerio (Justinavo) buvusio dvaro sodybos fragmentai). Šalia užveistas parkas, du sodai, medelynas. XIX a. dvarą valdė Ablamavičiai, Murauskai. Šiame dvare 1831 m. mirė kapitonė, sukilimo dalyvė, grafaitė E. Pliaterytė. Šalia dvaro pastato liekanų jos atminimui pastatyta klūpinti skulptūra (skulptorius E. Pauza).
Įžymūs žmonės
Janina Ulinskienė yra viena iš trijų poečių, kurios Dainavos parke vykusiame renginyje skaitė savo kūrybos eiles. Ji kuria jau seniai, yra išleidusi 4 poezijos knygeles (,,Lemties miražai“, ,,Būkim laimingi“, ,,Mūzos dovana“, ,,Norėčiau būti paukštė“) ir net 8 knygeles mažiesiems (,,Zuikio laimė“, ,,Bitės batai“, ,,Vaikystės traukinukas“, ,,Peliuko godos“, ,,Boružėlės draugai“, ,,Bitutės sapnas“, ,,Geri draugai“, ,,Pėdos vaikystės pievoje“).
Paklausta, kaip pradėjo rašyti, Janina sakė nežinanti, iš kur toks pomėgis ir gebėjimas. Ji gimė ir augo Kaune, vaikų namuose, savo tėvų ir nieko apie juos nežino. Tik iš labai ankstyvos vaikystės, kai jai buvo berods 3 metukai, yra atmintin įstrigęs toks prisiminimas apie gyvenimą Kauno kūdikių namuose. Tada buvo karo metai, naktimis dažnai girdėdavosi lėktuvų ūžimas. Kai ūždavo lėktuvai, viena seselė niūniuodavo vaikams tokią greičiausiai savo kūrybos dainelę, kurios žodžius ir dabar gali pasakyti atmintinai: ,,mikit mažutėliai šią naktelę baugią, tegu jus lig ryto angelėliai saugo“.
Būdama 4 klasėje Janina subūrė būrelį mergaičių, kurios kas savaitę nupiešdavo po atviruką ir parašydavo bent po vieną eilėraštį. Tada susirinkusios kartu nuspręsdavo, kurios eilėraštis geriausias, ir kurios atvirukas gražiausias. O gražiausią atviruką padovanodavo geriausio eilėraščio autorei. Tačiau netrukus, apie tai sužinojusi, mokytoja uždraudė joms rinktis, Janinai gražiai pasakiusi ,,jei nenori patekti pas baltas meškas, uždaryk savo veiklą…“.
Vėliau, kai dirbo Radijo gamykloje, ji rašė eiles laikraščiui, priklausė rašytojų būreliui. Visada buvo aktyvi visuomenininkė, Radijo gamykloje buvo moterų tarybos pirmininkė ir būrė kitas rašančias moteris. Jau tada kurdavo eiles ar sveikinimus, bet savo kūrybos nesureikšmino ir neviešino. Tik išėjusi į užtarnautą poilsį parodė savo kūrybą dabar jau mirusiam dainaviškiui Antanui Paulavičiui, kuris pats kūrė žodžius ir muziką. Tai jis paskatino kurti ir tik jo dėka Janina suprato, kad gali rašyti. Taip ir išleido 12 knygelių.
Dainavoje moteris gyvena seniai, nuo 1980 m. Pasakoja, kad kai atsikraustė, aplinkui buvo purvynas. Janina tebėra tokia pati veikli ir kūrybinga kaip jaunystėje. Su kitomis Dainavos bendruomenės moterimis ji susitinka ir jos kartu užsiima tokiomis veiklomis kaip dekupažas, piešimas, pynimas, mezgimas, rankdarbiai, nėrimas. Kartu su jomis organizuoja renginius Dainavos seniūnijoje ir ,,Berželio“ bibliotekoje bei pati visur dalyvauja.
Dar priklauso Nepriklausomų rašytojų sąjungai, Kūrybinės raiškos asociacijai ,,Kauno brandumas“, Artrito klubui, Našlaičių brolijai (labai norėtų susitikti kartu su ja sunkią vaikystę vaikų namuose patyrusių našlaičių). Linkime Janinai Ulinskienei daug sveikatos ir sėkmingai išleisti planuojamas poezijos knygeles, toliau išlikti tokia aktyvia, kūrybiška, pasitempusia ir optimistiška.
tags: #sodyba #dainaviskiu #kaime