Buivydžių seniūnija įsikūrusi Vilniaus rajono rytuose, pasienyje su Baltarusija. Ji ribojasi su Nemenčinės, Bezdonių, Lavoriškių seniūnijomis bei Baltarusija. Seniūnijos teritorijoje yra 28 kaimai ir 37 vienkiemiai, o plotas siekia 9840 ha. 2011 metais čia gyveno 974 gyventojai.
Buivydžių seniūnija Vilniaus rajono žemėlapyje
Gamta ir Istorija
Buivydžių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Kalvoti miškai - Buivydžių aukštuma - tai Medininkų aukštumos dalis. Tai, kad Buivydžių apylinkėse gyventa nuo senų laikų patvirtina Pakalnių, Santakos, Pilviškių, Šventininkų, Rėvos, Šlepiškių bei 2 Skersabalių pilkapiai, Rėvos, Pašulniškių piliakalniai.
Buivydžių apylinkėse dauguma gyventojų kalba lenkų kalba. Gyventojai turi net savo tarmę, kuri yra sulaukusi kalbininkų dėmesio. Apie Buivydžių tarmę Barbara Dvilevič (Barbara Dwilewicz) parašė knyga „Język mieszkańców wsi Bujwidze na Wileńszczyźnie“ („Vilniaus krašto Buivydžių kaimo kalba“).
Buivydžių Kaimas
Buivydžių kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante, kur į ją įteka Buivydos upelis. Buivydžiuose veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros centras, biblioteka. Tiksli Buivydžių vardo kilmė nežinoma. Rašytiniuose šaltiniuose Buivydžių palivarkas minimas 1688 m. Vėliau čia buvo dvaras, priklausantis Radziševskių giminei. XVIII a. 1790 m. statyta medinė Šv. Jurgio bažnyčia buvo ypatingas klasicistinio meno kūrinys. Deja, toji bažnyčia 1982 m. sudegė. 1985-1986 m. ant tų pačių pamatų buvo atstatyta panaši mūrinė. Bažnyčioje yra trys dailės kūriniai: molbertinės tapybos paveikslas „Šv.Jurgis“ bei Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo medinės skulptūros. 1820 m. 1992 m. Buivydžių dvaro sodybos vieta įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Tai vietinės reikšmės archeologinis, istorinis ir kraštovaizdžio paminklas (u. k. 889).
Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia
Apie Buivydžių istoriją yra rašęs istorikas Miroslovas Gajevskis (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ bei straipsniuose. Naujausios informacijos apie Buivydžius lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbomis pateikiama Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis.
Žymus lenkų rašytojas Tadeušas Konvickis (Tadeusz Konwicki), tarpukario metais gimęs Vilniuje, mini Buivydžius kūrinyje „Bohin“. Kaip rašo literatūros tyrinėtojas Algis Kalėda straipsnyje apie T. Konvickio kūrybą, „Mitologinės mnemotechnikos [gr.] Buivydžių seniūnijos gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono CB Buivydžių kaimo filialas. Biblioteka įkurta 1949 metais. Bibliotekos fondą sudaro 5278 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių apie 30 egz. - kraštotyros spaudiniai.
Punžonių Kaimas
Punžonys - kaimas Buivydžių seniūnijoje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Buivydžių. Punžonys - seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 155 žmonės. Rašytiniuose šaltiniuose Punžonys minimas nuo XVI amžiaus. 1567-aisiais atliktame Lietuvos kariuomenės surašymo akte minima, kad Janas Mažeiko (Jan Marzejko) iš Punžonių pateikė arklį su šarvais ir pats, kartu su savo tarnu Andrejumi Stackevičiumi, tarnavo Borkulobos padalinyje. 1571 m. 1631 m. karalius Augustas III Punžonių seniūniją perdavė Jano Zuznos (Jan Zuzna) valdymui. XVIII a. pradžioje Punžnys priklausė Buchoveskių giminei, vėliau - Onufrijui Snarskiui (Onufry Snarski). 1791 m. Snarskio sūnus Ignacis už 30 tūkstančių zlotu pardavė žemes Juzefui Tomaševskiui (Józef Tomaszewski). XIX a. 1864 m. 2005 m. į rytus nuo kaimo per Nerį pastatytas Balingrado tiltas. 2011 m.
Vertingos istorinės informacijos apie Punžonių kaimą ir jo apylinkes yra 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“. Plačiausiai apie Punžonių istoriją rašoma istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“.
Punžonių kaimo gyventojų skaičiaus kaita:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 2001 | 161 |
| 2011 | 155 |
Turistinės informacijos apie Buivydžius galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Po Lietuvą“ (Vilnius, 2002), „Lietuvos keliais“, Varšuvoje (Lenkija) Mečislavo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) išleistame leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“ bei leidiniuose „Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai“ ir „Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма“. Naujausios informacijos apie religinį paveldą yra 2009 m. Išleista knyga „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“.