Turto valdymas yra svarbi įmonių ir organizacijų veiklos dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra turto valdymas, kokie organai atsakingi už jo priežiūrą ir valdymą, bei kaip savivaldybės sprendžia su turto valdymu susijusius klausimus, pavyzdžiui, gatvių pavadinimų keitimus.
Valdymo organai įmonėse
Įmonėse už turto valdymą atsakingi įvairūs valdymo organai. Aptarkime du pagrindinius:
Stebėtojų taryba
Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklą prižiūrintis valdymo organas. Stebėtojų taryba renkama visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija - kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą. Pati stebėtojų taryba, jei numatyta bendrovės įstatuose, renka ir atšaukia valdybą, jei ji nesudaroma - įmonės vadovą.
Valdyba
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją sudaryti įmonei taip pat nėra privaloma. Nesant stebėtojų tarybos, įmonės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka įvairias priežiūros funkcijas. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Įmonės valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. Į jos kompetenciją įeina nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi.
Juridiniai vienetai, kurie nėra verslo įmonės (asociacijos, klubai, bendrijos, viešosios įstaigos ir pan.) gali turėti Tarybą. Panašiai kaip ir valdyba verslo įmonėse, tai kolegialus juridinio asmens valdymo organas, kurį renka visuotinis narių susirinkimas, konferencija ar suvažiavimas, kuris yra aukščiausiasis šio juridinio asmens organas. Jų veikla yra reglamentuojama LR Asociacijų įstatymu.
Savivaldybių tarybų sprendimai dėl gatvių pavadinimų
Savivaldybės tarybos taip pat dalyvauja turto valdyme, ypač kai kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus, tokius kaip gatvės. Savivaldybės tarybos priima sprendimus dėl gatvių pavadinimų suteikimo ar keitimo.
Pavyzdys: Biržų rajono savivaldybės taryba 2025 m. kovo 27 d. vykusio posėdžio metu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro priimus sprendimus, nusprendė pakeisti Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimą ir jai suteikti Pakrantės gatvės pavadinimą.
Šiuo metu Biržų rajono savivaldybės teritorijoje yra viena gatvė, kurios pavadinimas neatitinka Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatų - Vabalninko miesto S. Nėries gatvė. Biržų rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ,,Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriame nurodoma, kad viešasis objektas, S. Nėries gatvės pavadinimas Vabalninko mieste, Biržų rajono savivaldybėje turi būti pašalintas. Šis sprendimas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 3 mėnesiu nuo jo gavimo dienos.
Gatvių pavadinimų istorija Biržuose
Gatvių pavadinimų istorija atspindi miesto raidą ir politinius pokyčius.
Pirmasis žinomas Biržų planas - tai XVII a. pradžioje sukurta Tomo Makovskio graviūra, kurioje pavaizduotos šešios mieste buvusios gatvės. Graviūroje gatvių pavadinimai nenurodyti, tačiau remiantis kitais šaltiniais, galima daryti prielaidas, kad iki tilto per Apaščios upę (dab. J. Basanavičiaus g.) ėjo Papilio g., už tilto per Agluonos upę - Žemaitijos kelias (Viam Zamogitiam), o nuo tuometinės rotušės per dabartinę J. Basanavičiaus g. ėjo Vilniaus g.
1746 m. sudarytame Radvilų valdų inventoriuje, minima jau 14 gatvių (bei išvardinti jose gyvenę miestelėnai). Visos gatvės - lenkiškais pavadinimais, pavyzdžiui: Rinkowa (Rinkos), Popielska (Papilio), Wilenska (Vilniaus), Karaimow (Karaimų) ir kitos. Šie pavadinimai (iš dalies) siejami su to meto miesto bendruomenių savitumais. Įdomus faktas, kad tame pačiame 1746 m. inventoriuje minima ir žydų gatvė (ulica Zydowska).
Miesto augimas XIX a. lėmė ir naujų gatvių vardų atsiradimą: Dvaro g., Murovanka (nuo Karczma murowana - mūrinė karčiama), Pastaunyko g. (postovio vieta), Tiškevičių prospektas (dab. Kęstučio g.), Jurzdiko g.
1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Biržuose prasidėjo sistemingas gatvių vardų lietuvinimas. Biržų miesto valdyboje 1919 m. išrinkta komisija, pirmininkaujant kun. P. Jakubėnui, nutarė pakeisti miesto gatvių pavadinimus: Dirvono - į Vytauto, Pilies - į Radvilos, Jurzdiko - į Pilies, Bažnyčios ir Grafo - į Kanauninkų, Pakrantinę - į Apaščios, Budrevičiaus - į Rinkos, Školos - į Dagilio ir kitų gatvių pavadinimus. 1925 m. patvirtinti Birutės, S. Daukanto, Gedimino, Gimnazijos, Laisvės, Pasvalio, Pelkių, D. Poškos, Respublikos, Šimberko (dabar Skaistkalnės), Sąjungos, Žalioji, Saločių gatvių pavadinimai. 1933 m. Biržų miesto tarybos nutarimu nustatyti, burmistro K. Strazdo iniciatyva, nauji skverų ir aikščių pavadinimai.
1940 m. vos okupavusi Lietuvą, Sovietų valdžia susiruošė keisti ir gatvių pavadinimus. Biržuose šių procesų taip pat nebuvo išvengta: Vytauto g. pavadinimas siūlytas keisti į Stalino prospektą, Reformatų g. - į Komjaunimo g., Rinkos a. - į Lenino a. Pasibaigus II Pasauliniam karui, sovietinė valdžia toliau sparčiai keitė Biržų miesto gatvių pavadinimus, suteikdama jiems sovietinių įvykių, didvyrių, veikėjų, rašytojų pavadinimus. Mieste atsirado tokios gatvės kaip: V. Kapsuko - Mickevičiaus, Marytės Melnikaitės, V. Montvilos, M. Gorkio, P. Cvirkos, V. Bernotėno, Liudo Giros, J. Šimkaus, I. Mičiūrino, M. Vološino, Meškuro, J. Žiemos ir kt.
Pabrėžtina, kad per visą sovietmetį išliko Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu suteikti pagrindinių miesto gatvių pavadinimai: Vytauto, Kęstučio, Respublikos, J. Basanavičiaus.
1990 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, prasidėjo ir Biržų miesto gatvių pavadinimų atkūrimas ir keitimas. 1991 m. 13-a sovietinių gatvių pavadinimų buvo pakeisti - gatvėms gražinti jų istoriniai pavadinimai: J. Gagarino - į Pastaunyko, S. Nėries gatvės atkarpai - Dvaro g., P. Cvirkos - Malūno g., Vytauto g. atkarpai - Reformatų g., A. Meskupo g. - Atgimimo g., P. Paunksnio - Gimnazijos g. Atsirado P. Jakubėno, J. Variakojo, A. Sabaliausko, M. ir J. Yčų, P. Kalpoko gatvės.
Šiame straipsnyje aptarėme turto valdymo sampratą, pagrindinius valdymo organus įmonėse ir savivaldybių vaidmenį tvarkant viešąjį turtą. Taip pat apžvelgėme Biržų miesto gatvių pavadinimų istoriją, kuri atspindi Lietuvos istorijos vingius ir politinius pokyčius.