Šio renginio simbolis - duona, kuri nuo seno lietuvių yra labai gerbiama ir laikoma vienu archajiškiausių valgių. Tradiciškai pašventinti duonos kepalėlį ir tarti žodį į sceną pakviestas Plungės Šv.
Lietuviška duona - tradicinis simbolis
Pagrindiniai kriterijai vertinant sodybas
Vertinant sodybas daugiausia balų buvo skiriama už sodybos pastatų, sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų, takelių ir kitų elementų išdėstymą.
Daug dėmesio skirta ir sodybų originalumui, etnografiniams elementams, spalvoms bei regionui būdingų medžiagų panaudojimui, mažosios architektūros elementams (pavėsinėms, vandens telkiniams, šuliniams).
Ūkininko sodybose buvo žiūrima, kaip ūkyje laikomasi aplinkosaugos reikalavimų - kaip tvarkomos buitinės atliekos, mėšlas, srutos, ar yra įrengtos komposto duobės, naftos produktų talpyklos.
Tarp vertinimo kriterijų ir vandenvalos bei geriamojo vandens kokybė.
Apžiūrėdama bei vertindama kaimo gyvenamąsias vietoves komisija domėjosi ir tuo, kaip aktyviai tvarkant vietovę dalyvauja kaimo bendruomenė - formuoja aplinką, rengia talkas ir seminarus.
Etnografiniai elementai ir tradicijos
Komisijos narės pastebėjo, kad gražėja ne tik atskirų sodybų aplinka, bet vis daugiau žmonės dėmesio skiria visos gyvenamosios vietovės vaizdui.
„Vienų sodybų aplinka labiau šiuolaikiška - dominuoja kruopščiai prižiūrima veja ir spygliuočiai medžiai, kitose - daugiau etnografinių elementų.
Tačiau beveik visų sodybų šeimininkai yra pamėgę ir įsirengę vandens telkinius - baseinėlius arba tvenkinius.
Kiekviena sodyba spinduliuoja darbščių žmonių meile grožiui, išmone ir tvarka“, - teigia vertinimo komisijos pirmininkė Administracijos direktoriaus pavaduotoja R.
Labai jaučiamos istorinių, senųjų sodybų atkūrimo tendencijos, pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui, senųjų ūkinių pastatų atnaujinimas - klėčių, šulinių, sandėliukų.
Įspūdinga sodybose matyti tautiškus simbolius, vėliavas, Aukštaitijai būdingų tradicijų, tvarumo puoselėjimą, ekologišką požiūrį, švarą“, - įspūdžiais dalijasi A. Gavėnienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sodybose pastebima augalų įvairovė, vis dėlto vyrauja šiuolaikiniai augalai.
„Bet pradžiugino tai, kad beveik visuose aplankytuose kiemuose yra ir etnografinių augalų bei jų kompozicijų: rūtų, medetkų, piliarožių, smidrų, jurginų, bijūnų, flioksų, pelynų ir kitų.
Atkreipėme dėmesį, kad sodybų šeimininkai saugo senus didingus ąžuolus, liepas, klevus, senuosius obelų, kriaušių, slyvų sodus.
Dažnai gali pamatyti tokį variantą - išlaikytas senas sodas, o šalia įkurtas naujas.
Lietuvos kaimo buities muziejus Rumšiškėse
Įkvepiančios sodybų istorijos
Važiuojant pro dailiai išpuoštas Aukštaitijos sodybas, atsiveria vis įspūdingesni vaizdai.
Miestiečių neretai pašiepiami kaimų ir miestelių gyventojai turi puikų skonį, nenusileisdami profesionaliems aplinkos dizaineriams.
Morkūnų sodyba Andrioniškyje
Šeima savo valdą išblizgino kaip atviruką Andrioniškio miestelyje (Anykščių r.) gyvenantys Danguolė ir Virginijus Morkūnai savo hektaro ploto valdą pavertė dailiu paveikslu, kuriuo galima gėrėtis valandų valandas.
Piniguose nesimaudantys mechanikas ir namų šeimininkė viską sukūrė savo rankomis - iškasė tvenkinį ir išpuošė jį gėlėtais tilteliais, įrengė akmenines sieneles, grindinius, šulinį, surentė įmantriais ornamentais išpuoštą medinę pavėsinę, ant vejos, primenančios didžiulį žalią kilimą, pastatė dekoratyvinį malūnėlį.
Morkūnai iš Utenos rajono atsivežė dešimt sunkvežimių akmenų, kuriuos panaudojo puošdami savo sodybą.
Dekoracijomis virto ne tik senų vežimų ratai, bet ir malkos, kurių ilga eilė primena įmantrią sieną.
Kituose valdos pakraščiuose stovi „gyvos“ sienos iš jaunų pušų, eglių ir beržų - sutuoktiniai medžius karpo, kad jie įgytų dailesnį pavidalą.
Morkūnų sklype gausu miniatiūrinių tujų, kadagių, vaismedžių, kitų augalų, paverstų originaliomis kompozicijomis.
Iš viso valdą puošia daugiau nei 90 augalų rūšių.
D.Morkūnienė mėgsta pasitelkti fantaziją - pavyzdžiui, iškarpius vieną kadagių krūmą, jis tapo panašus į didžiulį tortą.
Lauko virtuvę skoningai puošia įvairūs senoviniai daiktai - lygintuvas, rankinis pipirų malūnėlis, puodynės.
Morkūnų sodyba jau tris kartus pripažinta gražiausia Anykščių rajone.
Šeimininkai į ją įsikėlė prieš 13 metų.
V.Morkūnas ją paveldėjo iš savo tėvų.
Jis yra kilęs iš Andrioniškio, o žmona - iš Anykščių.
Įsikėlę į sodybą, sutuoktiniai rado laiko ir ją puoselėti, ir rūpintis savo dviem vaikais, taip pat prižiūrėti ligotą D.Morkūnienės mamą.
Sodyba laurus skynė tris kartus.
Vaičiūnų sodyba Sriubiškių kaime
Puošmenomis virto ir girnos, ir augalai Sriubiškių kaime (Rokiškio r.) įsikūrusių ūkininkų Audronės ir Pauliaus Vaičiūnų rankose sodyba virto tarytum spalvinga knyga.
Viena įspūdingiausių kiemo puošmenų - arką primenantys kelių metrų aukščio vijokliai, apsupti lauko akmenų ir lygios kaip veidrodis pievos.
Vienoje vietoje valdą juosia grandinėmis sujungtų akmeninių girnų eilė, kitoje - dailiai iškarpytų tujų kariauna.
Sklypo pakraštyje tarsi siena, žyminti ribą, stovi akmenys, apdėti kelmų dalimis.
Kiek toliau stūkso milžiniški kelmai, ištraukti iš ežero dugno ir virtę originaliomis dekoracijomis.
Šeimininkų išmonės dėka supynės buvo įrengtos iš senovinio vežimo.
Kiemo puošmena virto ir pasagomis apkaltas kelmas, šulinys su įvairiais ornamentais, margaspalviai gėlynai.
Bitininkyste užsiimanti A.Vaičiūnienė su savo vyru sodybą puoselėja jau 13 metų.
Šeima užaugino tris vaikus.
22 metų sūnus serga sunkia liga, jam reikalinga itin rūpestinga priežiūra.
Tačiau nepaisant likimo siųstų išmėginimų, ūkio darbų, šeimyna savo sodybą sugebėjo išpuošti tarsi paveikslėlį.
„Sumanymai dažniausiai kyla spontaniškai.
Imi kažką daryti, ir žiūrėk, pavyksta.
Idėjų turiu daug, bet ne visuomet suspėju jas išpildyti“, - pasakojo A.Vaičiūnienė.
Petkevičienės sodyba Pajuodbalio kaime
Šalia išpuoštos sodybos visą laiką plazda trispalvė Pajuodbalio kaime (Kupiškio r.) esančioje Jolantos Petkevičienės sodyboje šypsosi nykštukas, puošiantis kiemą drauge su elnių, lapės ir kiškio, gandro ir pelėdos skulptūromis, savo spalvomis puikiai derančiomis prie gėlynų, kelmų, dekoracijomis virtusių medžių kamienų, kankorėžių kilimo.
Pavėsinę gaubia įspūdingas vijoklių apsiaustas, tarsi kviečiantis atsipūsti po kasdienių darbų.
Išmaniai panaudotos net ir senos padangos, juosiančios smėlio žaidimų aikštelę.
Šeimininkai skoningai nudažė supynes, ant ūkinio pastato sienų nupiešė gaidį, vištą ir pakabino kamuolį, simbolizuojantį kiaušinį.
Kompoziciją vainikuoja du nedideli malūnėliai, sukurti iš medžio ir akmenų.
Kupiškio rajonas
Galvanauskienės ir Zaborsko sodybos Šepetos miestelyje
Šepetos miestelyje šalia Kupiškio įsikūrusios dvi įspūdingos sodybos - Sigitos Galvanauskienės ir jos kaimyno Rimvydo Zaborsko.
Zaborskų valdoje nuolat plevėsuoja trispalvė, tarsi liudijanti apie lietuvių darbštumą, grožio supratimą.
Tvenkinys, pievelė, akmenų aikštelė, lakuotos medžių šakos, krepšiuose įrengti gėlynai sukuria jaukią aplinką.
S.Galvanauskienės sodyboje akmenys vaidina ypatingą rolę - pasibalnojus fantaziją, jie įgauna žibintų, obuolių, grybų, vazono formas, jais išpuošti tvenkiniai, pieva ir tvora.
Akmuo paryškina augalų spalvas ir grožį, kuriuo suspindi kiekvienas lapelis.
Originalumas ir kūrybiškumas kuriant grožį
Grožį sukuria net iš paprasčiausių daiktų Kvapią gniaužia ir dešimtys kitų sodybų, esančių Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Ukmergės rajonuose.
Grožį padeda atskleisti paprasčiausi dalykai - iš akmens padarytas vėžlys, milžiniška skrybėlė ant medžių šakų, tapusi užuovėja miegalei pelėdai, išmoningai ant akmens pritvirtintas gatvės pavadinimas, „besišypsanti“ namo siena, papuošta akimis ir lūpomis virtusiomis vežimo dalimis, pūpsantys mediniai grybai, pjūklas, pakibęs pievoje virš žaliai nudažyto rąsto, medinės statinės su senomis svarstyklėmis, raštais išraižyti šulinių dangčiai, daugybė kitų įmantrybių, kuriomis smagu gėrėtis.
Tokių sodybų netrūksta Pandėlio, Sriubiškių (Rokiškio r.), Skapiškio (Kupiškio r.), Andrioniškio (Anykščių r.), daugelio kitų kaimų ir miestelių apylinkėse.
Vidiškių miestelio (Ukmergės r.) gyventojai centrinėje gatvėje pastatė ant šiaudų sėdinčio ir besišypsančio žmogučio figūrą šalia gėlių žiedų, tarsi simbolizuojančią degtinės nepaliestą provinciją.
Konkursai ir apdovanojimai
Kaip ir kasmet, pagerbti ir konkurso „Metų ūkis 2023“ nugalėtojai.
Rugsėjo 25 d. 12 val. Raudondvario pilies sodyboje pradės šurmuliuoti Kauno rajono savivaldybės organizuojama derliaus šventė „Rudens sambariai“.
Renginyje, kurio metu kiekviena seniūnija pristatys geriausius savo žemdirbius, bus apdovanoti ir gražiausių sodybų, ūkininkų sodybų bei gyvenamųjų vietovių nugalėtojai.
Administracijos direktoriaus pavaduotojos Reginos Luoševičienės vadovaujama vertinimo komisija šį rudenį lankėsi 30-tyje gražiausiai seniūnijose tvarkomų sodybų, tarp kurių šiais metais dėl gražiausiosios titulo varžėsi tik 7 ūkininkų sodybos.
Komisijos sprendimu ąžuoline lenta su užrašu „Gražiausia sodyba - 2010 m.“ savo sodybą papuoš Neveronyse gyvenantys Rima ir Juozas Ručiai.
Tokia pati lenta su užrašu „Gražiausia ūkininko sodyba - 2010“ iškeliaus į ūkininkų Lolitos ir Antano Juočionių sodybą Dievogalos kaime, Alšėnų seniūnijoje.
Nominacijoje „Gražiausia sodyba - 2010 m.“ antrą vietą laimėjo Aida ir Vytautas Trijoniai (Raudondvario sen.), trečią - Ija Masilionienė ir Algirdas Žandaras (Ringaudų sen.).
Kaip ir pernai įsteigti 7 paskatinamieji prizai.
Kauno rajono savivaldybės mero padėka ir knyga „Kauno rajonas: gamta ir kultūrinis paveldas“ už tėviškės dvasios puoselėjimą ir tėvų palikimo saugojimą bus įteikta Marijai ir Sergiejui Slišajevams (Kačerginės sen.) bei Erikai Tamkūnienei ir Vidmantui Obelieniui (Zapyškio sen.); už gamtos puoselėjimą ir natūralumą - Elenai Majerienei (Čekiškės sen.); už kartų tęstinumą - Ritai ir Sauliui Jonaičiams (Kulautuvos sen.); už istorinės atminties įamžinimą - ūkininkams Linai ir Valentinui Stasiulevičiams (Rokų sen.); už sodybos gyvenamosios aplinkos tvarkymą ¬- Aušrai ir Skirmantui Rinkevičiams (Zapyškio sen.).
Gražiausia Kelmės rajono sodyba
Ūkininkų Raselės ir Stasio Astrauskų sodyba Užvenčio seniūnijos Kunigiškių kaime pripažinta gražiausiu Kelmės rajono vienkiemiu.
Darbštūs, grožį puoselėjantys žmonės spėja pavyzdingai tvarkytis ir ūkyje, ir namuose, randa laiko ir pomėgiams.
Ūkininkai daug metų šoka liaudiškų šokių kolektyve.
Kunigiškių kaime įsikūrę ūkininkai Raselė ir Stasys Astrauskai maždaug hektarą užimančią sodybos teritoriją pavertė žaliuojančiu, žydinčiu, ramumą teikiančiu kampeliu su iš tolo spindinčia tvenkinio akimi.
Raselė Astrauskienė pasakojo, jog Kunigiškių kaime gyveno ir jos seneliai, ir ji pati čia yra gimusi.
Todėl gražinti, puoselėti savo gimtinę ūkininkei - vienas malonumas.
Be to, moteris labai myli gėles, daug ir įvairių jų augina tiek viduje, tiek ir lauke.
Kiekvienas augalėlis, pasak R. Astrauskienės, prašyte prašosi meilės ir priežiūros.
Tačiau daugiausia laiko užima vejos pjovimas.
Tuomet į nedidelį traktoriuką sėda Stasys, kuris ir sukiojasi po didžiulę teritoriją.
R. ir S. Astrauskai užaugino dukras Vaidą ir Donatą bei sūnų Andrių, sulaukė anūkų.
Labai užsiėmę ūkininkai randa laiko ir savo pomėgiams.
Abu jau daugelį metų šoka liaudiškus šokius Užvenčio kultūros centro šokių kolektyve.
Nuo pat pirmųjų ūkininkavimo dienų Raselė ir Stasys Astrauskai pradėjo laikyti pienines karves.
Iš pradžių - tik penkias, bet po truputį per du dešimtmečius melžiamų karvių banda padidėjo iki šešių dešimčių.
Ūkininkaujantys sutuoktiniai - buhalterė ir medikė Raselė bei inžinierius Stasys - dėl pieno krizės buvo gerokai susirūpinę.
Pradėjo kilti įvairių minčių: gal pieno ūkio atsisakyti, pereiti prie kitokio ūkininkavimo?
Bet mintis vijo į šalį.
Ilgų metų triūsą labai lengva sunaikinti.
Pasak Raselės ir Stasio, reikia kantrybės.
Po truputį atsiranda vilties, kad pieninių karvių bandų laikytojams ateityje bus lengviau.
Kalėdinės sodybos Papilės seniūnijoje
Gruodžio 28-osios vakarą rajono savivaldybės komisija, vadovaujama mero pavaduotojo T. Martinaičio, leidosi į kalėdiškai išpuoštų sodybų paieškas Papilės seniūnijoje.
Sodybas puošę šeimininkai įdėjo daug darbo, pastangų ir lėšų, kad šventiniam laikotarpiui papuoštų savo teritoriją, o tuo pačiu nušviestų aplinką (kaimą, gatvę), kurioje gyvena, bei suteiktų džiaugsmo sau ir aplinkiniams niūriuoju metų laiku.
Pasidžiaugėm, kad radome nemažai papuoštų sodybų - vienas jų pasiūlė aplankyti bendruomenės, kitas - atrado pati komisija.
Jai ir teko nemenka užduotis - įvertinti ir atrinkti.
Grožio, estetikos suvokimą kiekvienas suprantame ir vertiname savaip.
Akis vėl džiugino Jankauskų ir Alejūnaitės-Paulausko sodybos, Pergalės g., Krasauskų sodyba, Nepriklausomybės g., Levinų - Ventos g., Papilės mstl., Kidykų - Eglesių k., Kairiškių k., V. Sirutavičiaus g.
Šiais metais už originalumą, estetinį vaizdą, vientisumą nuspręsta apdovanoti R. ir N. Gricius iš Daubiškių, J. ir A. Bučius iš Kairiškių, G. ir M. Čekanauskus iš Pelkelės k., bei už pastangas ir įdėtą darbą - R. ir A.
Dėkojame už papuoštas sodybas A. Puidokaitei ir R. Damonskiui, S. ir V. Krasauskams, I. Ulrich iš Daubiškių k., Legačinskams iš Kruopių g., Siliams iš Pergalės g., Papilės miestelio, I. Dimavičiūtei iš Dumbrių k. seniūnijos rėmimo fondasKodas 153091222J. Basanavičiaus g. LT-85243, Akmenės r. +370 425 32633El.
Rokiškio krašto sodybų konkursas
Konkurso „Gražiausia sodyba Rokiškio krašte 2024“ vertinimo komisija liepos 22-26 d. „Apžiūrėjome apie 40 sodybų, kurių sąrašus konkursui pateikė seniūnai bei pasiūlė gyventojai.
Lankėmės Kamajų, Jūžintų, Kriaunų, Pandėlio, Kazliškio, Obelių, Panemunėlio, Rokiškio kaimiškojoje, Juodupės ir Rokiškio miesto seniūnijose.
Pradžiugino tai, kad žmonės jau buvo pasiilgę šio konkurso, klausė, kodėl taip ilgai jo nebuvo.
Iš tiesų buvo padaryta šešerių metų pertrauka dėl įvairiausių priežasčių.
Gražiausių sodybų rinkimui sutrukdė ir pandemija, bet dabar vėl atnaujinome šią tradiciją, nes matome, kad jos mūsų krašto žmonėms reikia“, - sako vertinimo komisijos pirmininkė, savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Audronė Gavėnienė.
Daugybę metų gražiausių sodybų konkursuose dalyvaujanti A.Gavėnienė pasakoja, kad komisija pamatė ne tik puikiai tvarkomų, tačiau kūrybiškai į natūralią gamtą integruotų, ją tausojančių, nepamiršusių senųjų Aukštaitijos sodybų tradicijų.
„Džiugina tai, kad sodybų šeimininkai labai geranoriškai dalyvauja konkurse, dalinasi patirtimi, augalų auginimo, sodinimo patarimais.
Aišku, tarp augalų - jau daug atvežtinių, šiuolaikiškų, tačiau yra ir senųjų etnografinių.
Matėme net gyvatvorę iš rūtų, auginama labai daug bijūnų.
O apibendrinant reikėtų pasakyti, kad sodybos be šeimininkų neturėtų tos aukštaitiškos dvasios, kuri tokia būdinga mūsų kraštui.
Šeimininkų svetingumas, nuoširdumas, paprastumas tikrai sužavėjo“, - pakomentavo pirmą kartą mūsų krašto gražiausias sodybas lankanti A. Linkevičienė.
Gražiausios krašto sodybos renkamos pagal tris kategorijas: miestų, miestelių-kaimų-gyvenviečių, vienkiemių.
Rokiškio rajono herbas
Išvados
Gražiausios ūkininkų sodybos Lietuvoje - tai ne tik estetiškai patrauklios vietos, bet ir darbštumo, kūrybiškumo bei meilės savo kraštui įrodymas.
Sodybų šeimininkai, puoselėdami savo aplinką, prisideda prie Lietuvos kraštovaizdžio grožio ir tradicijų išsaugojimo.
Konkursai ir apdovanojimai skatina žmones tobulinti savo sodybas, dalintis patirtimi ir kurti jaukią bei darnią aplinką.
Lentelė: Gražiausių sodybų elementai
| Elementas | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Etnografiniai elementai | Tradiciniai augalai, senoviniai daiktai, tautiniai simboliai | Rūtos, medetkos, senoviniai lygintuvai, trispalvės vėliavos |
| Mažoji architektūra | Pavėsinės, šuliniai, vandens telkiniai, takeliai | Medinės pavėsinės, akmeniniai šuliniai, tvenkiniai su tilteliais |
| Augalai | Įvairūs gėlynai, dekoratyviniai medžiai ir krūmai, senieji sodai | Bijūnai, flioksai, tujos, kadagiai, obelys, kriaušės |
| Originalios dekoracijos | Išradingai panaudoti seni daiktai, akmens skulptūros, medžio dirbiniai | Vežimų ratai, akmeniniai vėžliai, mediniai grybai |
tags: #graziausios #ukininku #sodybos