Ant Dovinės upės kranto stovi visą Marijampolės kraštą garsinęs vandens malūnas, tarpukario Lietuvoje pasižymėjęs gera malimo ir pikliavojimo kokybe.
Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje malūne buvo įkurta poilsio svetainė, kurioje įkūnyta netoliese gyvenusio rašytojo K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ veikėjų dvasia.
Romano "Baltaragio malūnas" įkvėpimas
Romano „Baltaragio malūnas“ autorius Kazys Boruta 1938-1941 m. nuolat, o 1942-1965 m. su pertraukomis gyveno Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, Ražiškių kaime, Garliavos apylinkių seniūnijoje. Čia jis pasodino obelų sodą, nutiesė takus, pavadintus „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“.
Čia rašytojas parašė romaną „Baltaragio malūnas“ (1945 m.).
Baltaragio vardu pavadinta ant kito kalno priešais Borutos namelį nusitęsusi Rokų gyvenvietės gatvė.
K. Boruta eilėraščius spausdinti pradėjo 1923 m. Jis išvertė A. Tolstojaus, H. Ibseno, F. Šilerio, W. Šekspyro kūrinių.
Rašytoją ypač išgarsino romanai „Mediniai stebuklai“ (1938 m.) ir „Baltaragio malūnas“ (1945 m.), kurie patenka į gražiausių lietuvių knygų sąrašą.
Ši knyga sudaužė mano smegenis (ir širdį)
Taip pat parašė autobiografinę knygą „Gyvenimas drauge su draugu“ (pirmą kartą publikuota 1999 m.) bei kūrinių, skirtų vaikams: pasakų rinkinį „Dangus griūva“ (1955 m.) ir apysaką „Jurgio Paketurio klajonės“ (1963 m.).
Malūno apylinkės ir skulptūros
Atvykusius svečius pasitinka prie ąžuolinės rodyklės prigludęs išdidusis Girdvainis, nežinantis, kur eiti. Užrašas ne vieną klaidina, matyt, velnio Pinčuko pasidarbuota.
Rodyklė liepia sukti kairėn - „Baltaragio malūnas“ - 176 metrai, tačiau kelias i malūną veda gražiais akmeniniais laiptais upės link.
Šlaite įsikūrę kiti ąžuoliniai romano herojai: susigūžęs arkliavagis Raupys, besibaiminantis dėl savo nedorybių, susirietusi iš piktumo niurnanti senmergė Uršulė, pelkių kipšas Pinčukas, rezgantis naujas pinkles ir laukiantis savo sužadėtinės.
Perėjus per užtvankos tiltą, prie pat malūno stovi gražioji Jurga, malūnininko dukra, tyliai svajojanti apie pasirodančius piršlius…
Dabar tai puikiai įrengta vieta poilsiui ir pobūviams.
Kultūrinė reikšmė
„Baltaragio malūnas“ sulaukė neregėto populiarumo: pagal jį 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, tapęs kino klasika.
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2002 m. pastatytas spektaklis (inscenizacijos režisierius - A. Pociūnas, choreografas - V. Brazdyla), o 2012 m. - išleistas spektaklio audiovizualinis įrašas (TV vaizdo režisierė - I. Morkevičienė).
Šokio teatre 2011 m. sukurtas baletas (choreografas - V. Brazdyla).
Apgyvendinimas Marijampolėje
Jeigu lankotės Marijampolėje, tada mes Jus maloniai kviečiame apsistoti Eiva. Mes esame įsikūrę labai patogioje vietoje, vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, tai yra Kauno gatvėje.
Esame labai arti miesto centro, netoliese mūsų yra du didžiausi Marijampolėje prekybos centrai.
Erdvi Karpavičių sodyba prie Buktos miško ištisus metus laukia svečių. Jūsų laukia išpuoselėtas parkas, užimantis daugiau nei hektaro plotą.
Parką puošia nuo ankstyvo pavasario žydintys gėlynai, dekoratyvūs medžiai ir krūmai, tvenkiniai su auksinėmis žuvelėmis, tilteliai, poilsį siūlo pavėsinės.
Marijampolėje įsikūrusiuose svečių namuose „Akmeninė kerpė“ įrengta terasa, veikia nemokamas belaidis internetas.
Apgyvendinimo įstaiga „Keta“ įsikūrusi Marijampolėje. Patalpose veikia nemokamas belaidis internetas.
tags: #sodyba #baltaragio #malunas