COVID-19 pandemija ir jos sukelti pakartotiniai ribojimai Europoje atnešė naujų iššūkių ir ekonominių prognozių. Šiaurės Europos rinkos, įskaitant ir Lietuvą, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs ir nors pavojaus varpais dar neskambina, pripažįsta, kad ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis.
Darbo Iš Namų Įtaka Būsto Rinkai
Darbas iš namų įsitvirtino kaip nauja realybė ir, panašu, kad savo pozicijų kol kas ofisams neužleis. Nors dar prieš metus tik 5 proc. darbuotojų turėjo galimybę laisvai dirbti iš namų, šių metų balandį šis skaičius išaugo iki 40 proc., o net 70 proc. teigė norintys šią praktiką tęsti ir po karantino.
Viena iš tendencijų - galimas grįžimas į kabinetinius ofisus. Neabejojama, kad atvirojo tipo ofiso išplanavimas užleis vietą kabinetams, siekiant sumažinti virusų plitimo riziką. Nors tokie ofisai yra brangesni, jiems reikia daugiau erdvės. Vis dėlto, vadovai įgijo pasitikėjimo savo darbuotojais ir tikėtina, kad dalį laiko jiems leis dirbti iš namų ir toliau.
Kaip tai atrodo? Yra ofisas su darbo vietomis, bet ryte atėjęs į darbą kiekvienas gali sėsti į bet kurią laisvą kėdę, panašiai kaip bendro darbo erdvėse (angl. co-working space). Tokiu atveju, ofiso patalpų dydis mažės, nes nebereikės vienu metu pasirūpinti visų darbuotojų darbo vietomis. Pavyzdžiui, jei įmonė, turinti 100 darbuotojų, nutars, kad gali visiems darbuotojams leisti dirbti 2 dienas per savaitę iš namų, ofiso ploto poreikis gali sumažėti ir iki 40 proc., nes vietoje 100 darbo vietų, sudėliojus grafiką ir suderinus su darbuotojais, jų gali pakakti 60.
Būsto Rinkos Pokyčiai ir Pirkėjų Reikalavimai
Pastaruosius keletą metų populiariausi buvo 42-49 kv. m, 2 kambarių butai, kurie dažnai buvo naudojami kaip asmeninių daiktų saugyklos, vietos pernakvoti ir pasiruošti darbo bei socializacijos etapui. Tačiau pandemija pakeis ir pirkėjų keliamus reikalavimus būstui: atsiras poreikis atskirti namų zonas.
Darbas neatsiejamas nuo poilsio, todėl įsikūrę pirmąją erdvę, ieškosime vietos ir antrajai - kiemelio, balkono ar terasos su bent keliais augalais, o gal net ir visu mini sodu. Bendrąja prasme, namai atgaus prarastą saugios aplinkos reikšmę, kitaip tariant, grįšime prie „mano namai - mano tvirtovė“ temos.
Jei nebeliks poreikio kiekvieną dieną keliauti maršrutu namai - darbas - namai, miesto centras taps ne toks aktualus, todėl žmonės ieškos alternatyvų arčiau gamtos.
Nekilnojamojo Turto Kainos: Ar Tikėtis Kritimo?
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kritimo, 19 proc. Visgi, kol kas nereikėtų tikėtis nekilnojamojo turto įsigyti pigiau. Atsižvelgiant į tai, kad milžiniški biudžetų deficitai yra lopomi į darbą paleidus pinigų spausdinimo mašinas, daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ekonomikas gelbėja mažindamos palūkanas ir staigiai skatindamos vartojimą.
Trumpalaikėje perspektyvoje, tai yra visiškai suprantamas ir pateisinamas sprendimas, tačiau, kalbant apie ilgalaikes pasekmes, panašu, kad mūsų laukia infliacija, kuri, tarp visų kitų, pašokdins ir NT kainas. Europos centrinis bankas patvirtino 3 trilijonų eurų vertės skatinimo paketą, o mūsų šaliai skirto paketo vertė sudaro 10 proc. BVP - 5 mlrd. Eur. Tas pats ECB įgyvendina 1,35 trln. eurų dydžio obligacijų supirkimo programą, taip atverdamas kelią mažoms skolinimosi išlaidoms ir ekonomikos stabilumo išlaikymui.
Federalinis JAV rezervas per ganėtinai trumpą laiką išleido virš 2 trln. JAV, Vokietijos, Japonijos vyriausybės paskelbė fiskalinio skatinimo priemonių, kurių vertė yra daugiau negu 10 proc. metinio šalių biudžeto, o centriniai bankai ramina, kad neigiamos palūkanų normos niekur nedings artimiausius kelerius metus.
Alternatyvūs Finansavimo Būdai
NT projektų finansavimas Lietuvoje vis dar prilyginamas bėgimui su kliūtimis duobėtame stadione. Nors pasauliniu mastu jau kuris laikas turime neigiamas palūkanas, tačiau Lietuvos verslui jų privalumais pasinaudoti sunku. Pagrindinės tokio reiškinio priežastys - konservatyvi bankų politika ir per maža konkurencija. Ir sutelktinio finansavimo platformos su NT įkeitimu, ir privatūs paskolų fondai, ir kol kas ypač reta praktika Lietuvoje - obligacijos - Lietuvoje galėtų tapti gera finansavimo alternatyva.
Atsižvelgiant į tai, kad Latvijoje ir Estijoje alternatyvaus skolinimosi rinkos dalis yra net 5-6 kartus didesnė nei Lietuvoje, tikėtina, kad ir mūsų šalyje šis būdas netrukus turėtų tapti gerokai populiaresnis. Kita tendencija: vis daugiau fondų perims nekilnojamąjį turtą. Fondai yra įvairių dydžių ir paskirčių, tačiau jie specializuojasi tam tikros srities NT investicijų ir valdymo srityse, tokiose, kaip biurų nuoma, logistika it kitos.
Pavyzdžiui, automobilių plovyklos operatorius yra geras plovyklos valdytojas, bet nieko neišmano apie jos statybą, NT plėtojimą ir finansavimą. Jis nori plėsti verslą ir statyti dar tris naujas plovyklas, tačiau supranta, kad iš gaunamo pelno sukaupti pakankamai kapitalo tai padaryti užtruks kelerius metus. Tokiu atveju, verslininkas gali susitarti su fondu, kuris turi projektui įgyvendinti reikiamos patirties ir kapitalo. Šis pastato verslininkui naujas automobilių plovyklas iš savo kapitalo, o operatorius fondui moka sutartą nuomos sumą.
Na, o valstybei tai - efektyvesnis ir racionalesnis turimo nekilnojamojo turto ploto valdymas bei galimybė įgyvendinti didesnius infrastruktūros projektus. Pavyzdžiui, kai kuriose ministerijose vienam darbuotojui tenka iki 50 kv. m. ploto, nes sumažėjo darbuotojų skaičius, o pastatai liko tie patys. Jei ministerija nuomotųsi patalpas iš fondo, o ne turėtų nuosavybėje, ji galėtų sumažinti nuomojamą plotą pagal poreikį.
Demografinė Situacija ir Imigracijos Politika
Didžiausia problema ekonomikai, o kartu ir NT rinkai yra grėsmingai neigiami demografijos rodikliai. Šią situaciją būtina gelbėti skatinant gimstamumą, tačiau efekto reikia jau dabar, todėl būtina kalbėti ir apie imigraciją. Todėl dabar yra pats metas peržiūrėti Lietuvos imigracijos politiką ir pradėti spręsti, kaip sumažinti artėjantį jaunų žmonių trūkumą.
Sprendimai gali būti keli, tačiau kliautis iki šiol didžiuosius miestus maitinusiais mažaisiais miesteliais nebegalime - jų gyventojų aruodai jau baigia ištuštėti. Todėl lieka bene vienintelis kelias - visomis priemonėmis skatinti išvykusių Lietuvos piliečių re-emigraciją arba susikoncentruoti į imigraciją iš kultūriškai gan artimų šalių - Baltarusijos, Ukrainos.
Demografinė Lietuvos situacija yra svarbiausias veiksnys, nulemsiantis tiek visos ekonomikos raidą, tiek NT turto rinkos vystymąsi.
Investuotojų bendruomenės renginys #1 2024 M. | NT rinkos apžvalga ir tendencijos
tags: #butas #bus #stlaisvintas