Kurtuvėnų regioninis parkas slepia tikrą gamtos perlą - Juodlės ežerą ir aplink jį vingiuojantį pažintinį taką. Tai vieta, kurioje atsiveria nuostabūs kraštovaizdžiai, galima susipažinti su parkui būdingais miškais, pelkėmis, retais augalais ir gyvūnais. Šiame straipsnyje kviečiame leistis į virtualią kelionę po Juodlę, atskleidžiant jos istoriją, gamtos ypatumus ir lankytinas vietas.
Juodlės Ežero Istorija
Juodlės ežerą paliko prieš 10 tūkst. metų maždaug tarp Šaukėnų ir Užvenčio tyvuliavusios ištirpusio ledyno marios. Vėliau jų vanduo prasigraužė pro Vainagių-Raudsparnės kalvagūbrį ir nutekėjo Ventos-Dubysos senslėniu. Dugne liko lyguma su nedideliais upeliais ir ežerėliais. Tuomet vyravo arktinis klimatas, tad rytinėje marių pakrantėje susidarė šaltoji dykuma. Nepastovios krypties vėjai supūtė kopas, kurių kauburėliai klimatui šylant apaugo mišku.
Per tūkstančius metų Juodlės duburyje telkšojęs ežeras paseno, dugne nusėdo milijardai žuvusių mikroskopinių organizmų. Iš suirusių stambesnių augalų liekanų susiformavo iki trijų metrų storio durpių sluoksnis, ežero pakraščiai apžėlė vandens augalais.
Nuo ledynmečio buvęs ežerėlis baigė užakti, tačiau vietos gyventojai surentė užtvanką ir pakilęs vanduo suformavo Juodlės ežerą. Tokia yra trumpa Juodlės ežero atgimimo istorija, kurią verta žinoti važiuojant į Kurtuvėnų regioninį parką.
Juodlės Ežero Gamtos Turtas
Juodlės ežerą gaivina neišdžiūstantis ir neužšąlantis šaltiniuotas upelis. Pietinėje dalyje į ežerą įsilieja dar keli trumpesni iš šaltinių ištrykštantys upeliūkščiai. Ežeras gana žuvingas - žiemą po ledu galima pagauti lydekų, pavasarį ir vasarą kimba lynai, kuojos, raudės.
Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių. Jų čia gausybė, todėl jau nuo 1967 metų šis ežeras paskelbtas paukščių draustiniu. Jame peri apie 30 rūšių paukščių, todėl jei nepavyks jų pamatyti gyvai, tikrai bus galima išgirsti skleidžiamus balsus.
Siekiant išsaugoti įvairų reljefą, retų augalų ir gyvūnų buveines yra įsteigtas Ilgos kraštovaizdžio draustinis, o vienas iš informacinių stendų primena, jog čia ribojamas stovyklavimas bei triukšmingi renginiai, tačiau skatinamas gamtos pažinimas.
Juodlės Pažintinis Takas
Aplink šį Kurtuvėnų regioniniame parke telkšantį ir žmogaus rankomis sukurtą ežerą veda Juodlės pažintinis takas. Aplink ežerą įrengtas Juodlės pažintinis takas yra bene gražiausias visame regioniniame parke. Gal todėl ir tako ženklinimo lentelėse jis yra pažymėtas numeriu 1?
Juodlės pažintinis takas yra žiedinis maršrutas. Eidamas ratu aplink Juodlės ežerą jis tęsiasi 4,2 kilometro. Ėjimo kryptis priešinga laikrodžio judėjimo krypčiai. Take įrengta 12 informacinių stendų, o prie automobilių stovėjimo aikštelių stovi stendai su maršruto schema. Juodlės pažintinis takas paženklintas naujais stačiakampio formos ženklais su tako pavadinimu, tačiau einant galima pamatyti ir kitokių ženklinimų.
Atvažiavus nuo Šaukėnų Juodlės gatve arba iš Kurtuvėnų pusės pasiekus ežerą siauru miško keliuku iš karto atsiveria graži ežero panorama. Tik atidžiau įsižiūrėjus į stovinčius Kurtuvėnų regioninio parko stendus galima suprasti, jog aplink ežerą einantis pažintinis takas prasideda greta užtvankos.
Vakariniame ežero krante takas eina pylimu ir pačia ežero pakrante, todėl iš šios pusės geriausia pasižvalgyti po žmogaus rankų pagalba sukurto ežero tolius ir paieškoti 8 jame esančių salų. Salos, kaip ir pats ežeras, taip pat yra dirbtinės. Tvarkant ežero dugną nukastas gruntas buvo supiltas į krūvas, kurios, pakilus vandens lygiui, tapo salomis. Viena jų buvo vadinama "keliaujančia", kadangi šiek tiek keisdavo savo buvimo vietą, tačiau galiausiai baigė savo klajones ežere ir daugiau nebekeliauja. Vasarą, įšilus ežero vandeniui, galima pamatyti ir daugiau salelių, kurios atsiranda į vandens paviršių pakilus durpėms.
Po Juodlės ežerą pasižvalgyti galima nuo naujai įrengto paukščių stebėjimo ir apžvalgos tiltelio. Apžvalgos aikštelė yra įrengta ir pelkėje, tačiau jos būklė avarinė. Yra dar viena nedidelė kalva, nuo kurios atsiveria vaizdas į Gabriejolės duburį. Ten ir kitose vietose poilsiui įrengti suoliukai.
Jaukiais miško takais vedantis maršrutas nuves į pelkę, kur įrengta apžvalgos aikštelė. Toliau liepų alėja pro buvusią sodybą užkils į kalvą, nuo kurios atsiveria vaizdas į Gabriejolės duburį. Vaizdingomis ir nendrėmis apaugusiomis pakrantėmis maršrutas pasiekia vakarinę ežero dalį, kur nuo kalvos pro medžius atsiveria ežero panorama. Čia yra žmonių supilta užtvanka, netoli kurios įrengtas gražus paukščių stebėjimo ir apžvalgos tiltelis.
Palikęs vaizdingą, bet triukšmingą vietą, pažintinis maršrutas plačiai išmintu eglyno taku pasileidžia aplink ežerą priešinga laikrodžio judėjimo kryptimi. Kitas sustojimas - žemyninės kopos, kurios yra to pačio ledynmečio palikimas. Šiltėjant klimatui buvusioje šaltojoje dykumoje vėjo pustomos kopos pradėjo apaugti augmenija, ir dabar jos atrodo tarsi banguojanti miško paklotė.
Perskaitęs informacinius stendus apie kertinę miško buveinę, proskynas, bevardį upelį ir paprastąją pušį, artėjama prie pelkės.
Pietrytinėje dalyje Juodlės ežerui užaugant stambiais vandens augalais formuojasi žemapelkė. Čia būtų galima pamatyti ir į Raudonąją knygą įrašytų augalų, tačiau artėjant prie apžvalgos aikštelės takas darosi vis prastesnės būklės.
Telieka tikėtis, kad karantino metu pažintinius takus užplūdę lankytojai nepašykštės Kurtuvėnų regioniniam parkui pinigų už lankytojų bilietus, ir greitu laiku į pelkę nusidrieks naujas tos pačios stilistikos takas su apžvalgos aikštele.
Iki tol visą dėmesį skyręs ežerui ir jį supančiai gamtai, pažintinis takas sugalvoja paįvairinti kelionę ir sodintų liepų alėja atveda į Kaminskinę. Čia stovėjusioje sodyboje kadaise gyveno eigulys, o dabar vietovė vadinama pagal paskutiniųjų gyvenusių šeimininkų pavardę. Tik iš aprašymo galima įsivaizduoti seną sodybą su ūkiniais pastatais, į kurią vedė liepomis apsodintas kelias, juosė žabų tvora, kalvos papėdėje raibuliavo kūdra, o kiekvieną vandens iš šulinio sėmimas lydėjo svirties girgždesys. Aplink ganėsi gyvuliai, buvo šienaujamos pievos, todėl ši vieta taip ir neužžėlė mišku.
Toliau vedančiu taku užlipus į kalvą įrengta jauki atokvėpio vieta. Iš jos atsiveria vaizdas į Gabriejolės duburį, šįkart jau ne žmogaus, o bebrų darbo kūrinį. Bebrams užtvenkus Ilgos upelį, jis patvino ir susidarė pelkė. Už jos - Vainagių-Raudsparnės galvagūbris, kurį pragraužęs ištekėjo čia buvusių ledynmečio marių vanduo.
Kad pakliūtum į šią vietą, reikia tilteliu perėjus Ilgos upelį laikytis dešinės, o ne žingsniuoti pagrindiniu keliuku. Išlikęs senasis mėlynos-baltos spalvos ženklinimas - tikras išsigelbėjimas.
Prasukęs ratą pro sodybą ir duburį tako maršrutas vėl grįžta į ežero pakrantės keliuką ir juo eina iki pabaigos. Dar liko pora stotelių, ir viena jų - nendrynas.
Vieniems nendrės - maistas, kitiems - namai, o einantiems ant pylimo įrengtu taku palei nendryną tai dar viena smagi pažintinio tako vieta.
Kai tako pabaiga beveik ranka pasiekiama, maršrutas pasiūlo vėl išsukti iš kelio ir užlipus ant Juodlės kalno žvilgtelti į ežerą iš viršaus. Juodlės kalnas - paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo jo atsiveria išraiškingas kraštovaizdis: mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai.
Beveik 5 kilometrų ilgio pažintinis takas neleidžia nuobodžiauti ir kiekvienoje tako dalyje turi kažką įdomaus.
Daugiau nei prieš 50 metų žmonių rankomis sukurtas ežeras dabar yra ne tik populiari poilsiautojų vieta, bet ir paukščių įvairove turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko vandens telkinys.
Kitaip sakant, keliaukite Juodlės pažintiniu taku, tačiau iškyloms rengti pasirinkite kitą vietą.
Praktinė Informacija Lankytojams
Juodlės pažintiniame take yra dvi automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurių galima pradėti pasivaikščiojimą pažintiniu taku. Viena jų yra ties užtvanka ežero vakaruose. Ją galima pasiekti atvažiavus Juodlės gatve nuo Šaukėnų. Kita aikštelė yra už pusės kilometro šiauriniame ežero krante. Išvažiavus iš Šiaulių keliu A12 (Šiauliai - Kryžkalnis) už keleto kilometrų yra nusukimas link Ramučių. Važiuojant keliu 215 (Bubiai - Ramučiai) pravažiavus Kurtuvėnus 12-ame kilometre yra posūkis kairėn. Iki juodlės ežero yra beveik 2 kilometrai.
Pritaikymas asmenims su negalia: gamtos mokyklos aplinka pritaikyta asmenims su negalia, užtikrinant patogų ir saugų judėjimą. Takeliai suformuoti iš smulkios skaldos, sudarančios stabilų ir lengvai įveikiamą paviršių.
Kurtuvėnų Dvaro Sodyba
Netoli Juodlės pažintinio tako yra Kurtuvėnų dvaro sodyba. Šiaulių rajone, Kurtuvėnų mestelio pakraštyje esančioje to paties pavadinimo dvaro sodyboje šis svirnas yra vertingiausias pastatas, registruotas kaip Lietuvos kultūros, medinio archiektūros paveldo vertybė.
Savo kelionių po Lietuvą metu esame matę įvairių svirnų, tačiau tokio didelio dar nebuvo tekę lankyti. Dviejų aukštų su palėpe (ir net stoglangiais), barokinių formų, su dviejų pakopų stogu pastatas buvo pastatytas 18 a. pabaigoje. Šis statinys savu laiku buvo naudojamas ne tik ūkio reikmėms - dvarininkas Jokūbas Nagurskis svirne buvo įkūręs teatrą. Čia rengti baudžiauninkų vaidinimai, vyko puotos su daugybe svečių. Svirnas buvo naudojamas ir bausmėms vykdyti - jame buvo ratas su dešimčia rykščių. Sukant ratą rykštės kirsdavo į prasižengusiojo nugarą. Svirnas išgyveno abu pasaulinius karus, gaisrus, patrankų apšaudymus. Tačiau neatlaikė gaisro 2001 metais, kuris jį visą sunaikino.
Senųjų Kurtuvėnų dvaro rūmų vietoje likusi tik baltai nudažyta rūmų terasa su atkurta Pliaterių epochos baliustrada. Šioje teritorijoje pirmieji dvaro pastatai atsirado 15-16 amžiuje. 1887 m. Kurtuvėnų dvarą nupirko Pliateriai, kurie nugriovė tuo metu ten buvusius medinius Nagurskių šeimos rūmus ir jų vietoje ėmė statyti mūrinius.
Šalia buvusių rūmų vietą žyminčios terasos radome ir išlikusią ofisiną. Sodyboje ji atsirado 19 ir 20 amžių sandūroje ir buvo skirta tarnams gyventi, svečiams apnakvyndinti. Viename sodybos gale užtikome ir atstatytą mažutį sodininko namelį. Dvaro gyvavimo laikais čia būta tokio didelio vaismedžių sodo, kad net sodininko pareigybė buvo reikalinga. Kurtuvėnų dvaro sodybos teritoriją pagyvina čia esančios veikiančios arklidės su daugybe žirgų.
Vienoje iš Jautmalkės kaimelio sodybų, pastatytoje ir įrengtoje pagal senąsias žemaičių tradicijas, veikia gamtos mokykla - jaukus prieglobstis tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio. Jautmalkės gamtos mokykloje prasideda pažintiniai takai, kuriais keliaujant galima apžiūrėti Smirdėlės pelkę, užkopti į ledyno sustumtą kalvą, užsukti į seną liepyną.
Apibendrinimas
Juodlės ežeras ir pažintinis takas - tai puiki vieta praleisti laiką gamtoje, susipažinti su Kurtuvėnų regioninio parko gamtos ir kultūros paveldu. Čia galėsite pasivaikščioti vaizdingais takais, stebėti paukščius, mėgautis ežero panorama ir aplankyti netoliese esančią Kurtuvėnų dvaro sodybą. Tad nedvejokite ir leiskitės į kelionę po šį nuostabų Lietuvos kampelį!