Planuojant statybas savo sklype, svarbu žinoti ir laikytis nustatytų atstumų iki sklypo ribų ir gretimų pastatų. Šie reikalavimai užtikrina saugumą, privatumą ir gerus kaimyninius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius statinio atstumų reikalavimus Lietuvoje, įskaitant garažų statybą, želdinių sodinimą ir atraminių sienelių įrengimą.
Pagrindiniai Atstumų Reikalavimai
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (toliau- STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m.
Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norminis atstumas nuo sklypo ribos skaičiuojamas nuo projektuojamo (arba stovinčio pastato) labiausiai atsikišančios konstrukcijos (stogas, balkonas). Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, taigi atstumas būtų skaičiuojamas nuo stogo iki sklypo ribos.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Pavyzdžiui:
- 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m.
- 1,5 m atstumu - 1,5 m.
- 2,5 m atstumu - 2,5 m.
- 2,9 m atstumu - 2,9 m.
- 3 m atstumu - 8,5 m.
- 3,5 m atstumu - 9,5 m.
- 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.
Norint šiuos atstumus sumažinti, tai padaryti galima tik gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Atstumų Reikalavimai Įvairiems Statiniams
Planuojant statybas savo sklype, būtina atsižvelgti į galiojančius įstatymus ir nuostatus, reglamentuojančius atstumus iki sklypo ribų. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaimyninių sklypų savininkų interesus, insoliaciją ir gaisrinę saugą.
Gyvenamieji namai:
Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Ūkiniai pastatai ir sandėliukai:
- Valdos sklypas - minimalus atstumas nuo kaimynų gyvenamojo namo - 3 metrai.
- Sodų paskirties sklypas - minimalus atstumas nuo kaimynų pastatų ir sklypų - 1,5 metro.
Jeigu sandėliuko dydis viršija 20 kv. m, reikės statybos leidimo, nes pagal įstatymus, bet kokia statyba, kurios plotas viršija 20 kv. m, privalo būti derinama su savivaldybe.
Garažai:
Turi būti išlaikomas 3m norminis atstumas nuo kaimyno namo iki Jūsų sklypo ribos, nebent detaliojo plano sprendiniai reikalauja išlaikyti 4m atstumą iki sklypo ribos. Minimalus atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 m arba gavus kaimyno sutikimą, kad ir ant sklypo ribos.
Tvoros:
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Priešgaisriniai atstumai tarp pastatų
Minimalūs leistini atstumai tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų nustatomi pagal pastato ugniaatsparumo laipsnius. Šis atstumas gali būti 6-15m, priklausomai nuo to, iš ko pastatyti pastatai ir kuriam ugniaatsparumo laipsniui jie priskiriami.
Vadovaujantis GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAIS REIKALAVIMAIS, minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų:
| Pastato atsparumo ugniai laipsnis | Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I | Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis II | Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis III |
|---|---|---|---|
| I | 6 | 8 | 10 |
| II | 8 | 8 | 10 |
| III | 10 | 10 | 15 |
Atkreipkite dėmesį, kad nuo kaimyno namo atstumas priklauso ir nuo priešgaisrinės klasės, gali būti 8m, nuo sklypo ribos mažiausiai 3 m.
Įprastai pastatams iki 8,5 m aukščio, atstumas iki sklypo ribos 3m, jei nėra kokių kitų apsauginių zonų ar reikalavimu.
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi šiais atvejais:
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus.
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą:
- ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
- Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
- Statant atraminę sienutę:
- ant sklypo ribos;
- savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
Želdinių sodinimo atstumai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-708.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Sklypo Reljefo Keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Svarbu atsiminti, kad: kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Statyba valstybinėje žemėje
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Konkretūs atvejai
Sodo namelis ir terasa
Sodų bendrijoje, jei vasarnamis ar sodo namelis yra arti sklypo ribos (pvz., 1 metras), o atstumas tarp namelių tik 2 metrai, svarbu laikytis atstumų reikalavimų. Jei atlikote stogo dangos keitimą ir įrengėte terasą, kuri yra arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, ir neturite raštiško kaimyno sutikimo, gali tekti nugriauti stogą ir terasą. Minimalus leistinas atstumas nuo sklypo ribos iki pastato (vasarnamio, sodo namo) yra 3m, iki inžinerinio statinio, dengto stogu (terasa, dengta stogu) - 3m iki sklypo ribos, matuojant nuo labiausiai atsikišančios statinio konstrukcijos (jūsų atveju, stogas).
Taip pat svarbu atskirti, kas yra kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis. Kilnojamajam turtui statybinė teisė nėra taikoma. Kilnojamasis daiktas yra toks, kurį galima perkelti į kitą vietą jo neišardant ir kitaip nepakeičiant jo vertės, paskirties. Todėl reikia įvertinti ar vasarnamis (sodo namelis) yra kilnojamasis turtas ar nekilnojamasis (pvz. amerikietiški nameliai, kuriuos atveža į sklypą ir su kranu padeda į norimą vietą - kilnojamasis turtas, kol jis nėra prijungtas prie stacionarių inžinerinių sistemų (vanduo, nuotekos, elektra), o terasa su stogu jau bus tikrai nekilnojamasis turtas, todėl statybinė teisė jai bus taikoma.
Garažas
Turi būti išlaikomas 3m norminis atstumas nuo kaimyno namo iki Jūsų sklypo ribos, nebent detaliojo plano sprendiniai reikalauja išlaikyti 4m atstumą iki sklypo ribos. Minimalus atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 m arba gavus kaimyno sutikimą, kad ir ant sklypo ribos. Nuo sklypo ribos turi būti ne mažiau nei 3 m. Kitu atveju reikalingas, kaimyno sutikimas. Minimalus leistinas pastatų atstumas nuo sklypo ribos iki pastato labiausiai atsikišančių konstrukcijų (stogai, balkonai ir t.t.), kai pastato aukštis neviršija 8,5m, yra 3m.
Minimalūs leistini atstumai tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų nustatomi pagal pastato ugniaatsparumo laipsnius. Šis atstumas gali būti 6-15m, priklausomai nuo to, iš ko pastatyti pastatai ir kuriam ugniaatsparumo laipsniui jie priskiriami.
Želdiniai ir gyvatvorė
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-708. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m. Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Atraminės sienelės ir sklypo reljefas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. Įrašų apie sklypo pasirinkimą ciklą baigiame dažnai užduodamais juridiniais klausimais. Šis mūsų blogo įrašas - tarsi juridiniai klausimai žaliems, kuriuose trumpai apibūdiname sutinkamus apribojimus, dažniausiai arba visada pasitaikančius sklypuose. Visus kitus atvejus rekomenduojame tikslinti kartu su architektais.
Šlaitiniai sklypai
Šlaitiniai ir ankšti sklypai - vis dažnesnė realybė naujakuriams Lietuvoje. Reljefas ir ribota erdvė tiesiogiai lemia, kur ir kaip sumontuosite biologinį nuotekų valymo įrenginį, kokį infiltracijos sprendimą pasirinksite, kiek kainuos eksploatacija ir kiek ramiai miegos kaimynai.
Planuojant įsigyti sklypą, kurio didesnioji dalis būtų šlaitas, gali kilti klausimų dėl statybos derinimo. Reikia keisti paskirtį tokiame sklype. Statyti pastatą gal ir galėsit, reikia įvertinti situaciją, koks tas šlaitas, nuo ko jis yra, ar nepatenka į kokią apsaugos zoną.
Jokių sunkumų derinant statinio šlaite statybą tikrai nekils - leidimą tikrai gausite. Ant šlaito galima suprojektuoti žymiai įdomesnį ir racionalesnį namą.
Norint statyti namą šalia regioninio parko ir šlaito, būtina laikytis statybos reglamentų bei nustatytų apsaugos reikalavimų. Paprastai, reikėtų kreiptis į teritorijos planavimo skyrių savo savivaldybėje, kur galėsite gauti specifinę informaciją bei gaires dėl atstumo nuo šlaito.
Jei teritorija yra priskirta miškams ar gamtos draustinio zonoms, gali būti taikomi papildomi apribojimai ir gali reikėti specialių leidimų. Todėl rekomenduojama konsultuotis su specialistais ir galimai pasamdyti žemės ir statybų srities ekspertus, kurie tiksliai nustatytų atitinkamus atstumus ir reikalavimus konkrečioje situacijoje.