Aloviškei Aurai Grigaraavičiūtei-Česnulienei kraštotyrinė veikla - vienas iš pomėgių. Dar vaikystėje padedama tėčio, kuris domėjosi istorija, nusibraižė pirmąjį giminės medį.
Alytaus apskritis žemėlapyje
Giminės šaknys Alovėje
- Aura, esate ketvirtoji karta, gyvenanti toje pačioje vietoje Alovėje, Jūsų vaikai - penktoji karta. Ar manote, kad esate vienintelė tokia?
- Nemanau, kad vienintelė. Mano prosenelis Juozas Grigaraavičius truputį daugiau kaip 2 ha žemės įsigijo 1928 metais, Baltosios Alovės dvaro parceliavimo metu, naujai suformuotame Skirgailių kaime ir dar ilgai už ją mokėjo valstybės iždui. Protėviai vertėsi sunkiai, vaikų turėjo daug, o žemės - mažokai. Nė viena karta nė akimirksnio nepagalvojo apie sodybos perleidimą kitiems, pardavimą. Neturiu net menkiausios abejonės, kad mūsų vaikai galėtų pasielgti priešingai.
Kraštotyrinė veikla
- Jau du dešimtmečius kaupiate kraštotyrinę medžiagą apie Alovę, svarbiausius jos objektus. Ar džiugina, kad vis daugiau informacijos galima rasti neiškėlus kojos iš namų?
- Džiugina, kad vis daugiau informacijos galima rasti neiškėlus kojos iš namų. Visuomenei atveriami vis didesni archyvų klodai. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus regioninis valstybės archyvas atvėrė prieigą prie respublikinio žemėtvarkos instituto 1951 metais sudarytų aerofotografijų negatyvų. Atrodytų, ne tokie ir seni duomenys, bet išties verti dėmesio. Galime susidaryti vaizdą, kaip atrodė miestelis, jo apgyvendinimas, buvusio dvaro teritorija ir kita.
Aerofotografija
Knyga apie Alovės Švč. Trejybės bažnyčią
- Pakalbėkime apie džiugią žinią. Atradote bendraminčių, tuoj rasis knyga apie bažnyčios, įnešusios didelį indėlį į miestelio gyvenimą, istoriją „Alovės Švč. Trejybės bažnyčia istorijos vingiuose“, kurios maketą ir viziją su bendraautoriumi jau pristatėte bendruomenei. Kada knyga pasieks skaitytojus?
- Su bendraautoriumi Gintaru Lučinsku esame pažįstami jau gerą dešimtmetį. Jis nepaprastai daug prisidėjo prie knygos „Alytaus apskrities policija 1918-1940 m.“ išleidimo į dienos šviesą. Išsikalbėjome, kad abu turime sukaupę nemažai informacijos apie Alovę. Taigi, pradėjome nuo Alovės Švč. Trejybės Bažnyčios. Beje, Gintaro šaknys taip pat Alovės parapijoje. Knygos maketą jau turime, o leidyba - visų mūsų rankose.
Ir mes viliamės, nes, kiek teko girdėti, aloviškiai džiaugiasi entuziastais, kurie turi įkvėpimo ir randa laiko jam realizuoti. O Jūs sukaupėte iš tiesų daug kraštotyrinės medžiagos. Gal rastųsi ir kituose bažnytkaimiuose, kaimiškose vietovėse aktyvių žmonių, kurie sektų Jūsų pėdomis, rinktų savų vietovių istorines žinias, bet nežino, nuo ko pradėti.
- Laiko tam skiriu iš tiesų nemažai. Kaip ir minėjau, didžioji informacijos dalis yra pasiekiama viešai, daugybė fondų yra suskaitmeninti ir atviri visuomenei.
Trakų nematerialus kultūros paveldas
Alovės lobis
- Įdomių dalykų turbūt galima rasti visų miestelių istorijoje. Gal galite papasakoti apie vieną įdomų radinį Alovėje?
- Tada ėjo 1955-ieji, mokyklinio amžiaus vaikai Juozas Milaševičius, Romas Karkauskas, Alikas Muchamadejevas, Alvydas Vakauskas, Algis Garliauskas ir Jonas Baranauskas žaidė buvusio dvaro teritorijoje, netoli melioracijos mašinų stoties. Šokinėjo nuo kalvos žemyn, nušliuožus žemėms rado molinę, ornamentais išpuoštą puodynę, pilną sidabrinių pinigų. Vaikai nelabai suprato, kas tai yra, radinį pasidalino tarpusavyje. Kas svarelius meškerėms pasidarė, kas išmėtė pievose. Sužinoję apie radinį suaugusieji pranešė mokytojui Vladui Abromaičiui, kuris pasistengė lobio likučius surinkti.
Alovės lobį sudaro XIV-XV a. sidabriniai lydiniai ir monetos: du pusiau perkirsti trikampio pjūvio lydiniai, kurių masė 91,72 ir 94 g; 5 lietuviški pinigėliai su Vyčiu vienoje ir Gedimino stulpais kitoje pusėje; 56 Prahos grašiai, kaldinti Vaclovo IV valdymo metais.
| Radinio elementas | Aprašymas | Kiekis |
|---|---|---|
| Sidabriniai lydiniai | Pusiau perkirsti, trikampio pjūvio | 2 |
| Lietuviški pinigėliai | Su Vyčiu ir Gedimino stulpais | 5 |
| Prahos grašiai | Kaldinti Vaclovo IV valdymo metais | 56 |