Sodo Sklypo Apsodinimas: Patarimai ir Idėjos

Norint sukurti harmoningą ir gražią aplinką aplink namus, svarbu apgalvotai suplanuoti sodo sklypo apželdinimą. Tai apima tiek natūralios gamtos, tiek dirbtinai sukurtų želdynų derinimą. Tinkamai parinkti augalai, gėlės ir dekoratyviniai elementai gali sukurti jaukią ir stilingą erdvę, kurioje malonu leisti laiką.

Šiame straipsnyje rasite patarimų ir idėjų, kaip apsodinti sodo sklypą, kad jis taptų ne tik gražus, bet ir funkcionalus.

Gyvatvorės: Natūrali Apsauga ir Dekoracija

Gyvatvorės yra puikus būdas atskirti sklypą nuo kaimynų ar gatvės, sukurti privatumą ir apsaugoti nuo vėjo. Jos taip pat gali būti naudojamos kaip dekoratyvinis elementas, suteikiantis sklypui struktūrą ir formą.

Gyvatvorėms tinka tankiai suželiančios medžių ir krūmų rūšys, tokios kaip:

• Gudobelė
• Geltonoji akacija
• Raugerškis
• Eglė
• Alyva
• Jazminas
• Meškytis
• Erškėtrožės
• Laukinė obelis ir kriaušė

Kad gyvatvorė būtų tanki, gražios formos ir tinkamo aukščio, krūmus patartina nuolat karpyti iš viršaus ir iš šonų. Gyvatvores sodinti geriau iš vienos rūšies augalų.

Rekomenduojami atstumai tarp augalų eilėje:

• Erškėtrožių 30-35 cm
• Gudobelių 20-25 cm
• Eglių 35-40 cm

Gyvatvorėms galima panaudoti aukštus vienmečius ir daugiamečius augalus - astrus, kochijas, kosmėjas, kiečius, rykštenes, smydrus, šluotelines gubojas, pentinius ir kt.

Vertikalusis Apželdinimas: Žaluma Aukštyn

Vertikalusis apželdinimas yra puikus sprendimas, jei norite apželdinti sienas, tvoras ar kitas vertikalias konstrukcijas. Šiam tikslui naudojami vijokliniai augalai, kuriems reikalinga atrama.

Vijokliniams augalams reikia tam tikrą atramą - įtemptą vertikalią virvelę, vielos, ploną kuolelį arba strypelią. Atrama turi būti graži, lengva ir tvirta. Augančius jaunus ūglius reikia palenkti pagal atramą, pririšti, išpjauti nereikalingas šakeles. Reikia žiūrėti, kad nesusipintų šakos.

Vertikaliajam apželdinimui ypač dera įvairios laukinių vynuogių rūšys, sausmedžiai, apskritalapiai sausmedžiai, daugiažiedės pupelės, raganės, aktinidijos, apyniai. Šie augalai ima iš žemės daug vandens ir tuo padeda sausinti sienas. Pavasarį sausus negyvus ūglius reikia nukarpyti.

Balkonams ir išorinėms palangėms apželdinti tinka:

• Vienmečiai vijokliniai augalai - nasturtės, kvapieji pelėžirniai, sukučiai, daugiažiedės pupelės
• Daugiamečiai - žemaūgiai jurginai, kardeliai, tulpės
• Vienmečiai - serenčiai, žioveiniai, gvaizdūnės, rezetos, leukonijos, našlaitės

Balkonuose ir ant išorinių palangių augalus reikia sodinti į dėžutes (jų plotis 22-25 cm, aukštis 25 cm, ilgis - koks nori) su žemių mišiniu, susidedančiu iš 1 dalies komposto arba durpių, 2 dalių sodo žemės ir 1 dalies upių smėlio. Prie šio mišinio naudinga dar pridėti šiek tiek mineralinių trąšų. Žemių į dėžutes reikia pilti 3-4 cm žemiau kraštų; jeigu augalai yra vazonuose, juos patartina dėti į dėžes, pripiltas pjuvenų arba durpių.

Gazonas: Žalia Veja Po Kojomis

Gazonas yra svarbi sodo sklypo dalis, suteikianti jam tvarkingą ir estetišką išvaizdą. Renkantis gazono tipą, reikia atsižvelgti į sklypo ypatybes ir savo poreikius.

Įprastam gazonui sėjama gazoninių varpinių ir ankštinių žolių: miglių, eraicinų, vikių, varpučių, dobilų, avižuolių ir kt. Mauritaniškasis gazonas susideda iš gazoninių žolių derinio su gražiažiedžiais augalais (vilkdalgiais, katilėliais, aguonomis, ramunėmis, neužmirštuolėmis, rezetomis, medetkomis). Universalųjį gazoną galima padaryti, pasėjus lygiomis dalimis pievinių miglių ir raudonųjų eraicinų arba įvairių šunažolių ir baltųjų dobilų (santykiu 8:1); 5 g sėklų mišinio į 1 m2; sėklos įakėjamos grėbliu.

Gėlynai: Spalvų ir Formų Harmonija

Gėlynai gali būti įvairių rūšių: klombos, lysvaitės, landšaftiniai gėlynai - miksborderiai, parteriai. Parenkant augalus gėlynams, reikia atsižvelgti ne tik į jų biologines ypatybes, bet ir spalvų derinį. Reikėtų vengti daugiaspalviškumo.

Klombos gali būti įvairios formos (stačiakampės, ovalinės, apvalios); jų kraštai gali būti pakelti 10 cm, o centras 30-40 cm. Klombos pakraščius (10-20 cm) reikia apsėti gazonu. Rengiant klombą, reikia apibrėžti jos ribas, sukasti dirvą per kastuvą ir užberti derlingos žemės. Po 10-15 dienų (kai žemė susiguli) galima sodinti augalus, pradedant nuo centro. Reikėtų vengti per daug smulkaus, sudėtingo brėžinio ir nedaryti labai didelių klombų. Parenkant augalus, reikia atsižvelgti į harmoningo spalvų derinimo reikalavimus ir į kiekvieno augalo augimo būdą bei aukštį. Juo aukštesnis augalas, tuo arčiau centro jis turėtų būti.

Lysvaitė - stačiakampė ištęsta gėlyno lysvė išilgai takelio; gali būti iš vienos arba abiejų tako pusių, gali eiti tako viduriu; plotis iki 1,5 m, ilgis paprastai iki 10 m. Lysvaitė rengiama iš kelių augalų rūšių, atsižvelgiant į žydėjimo pamainumą.

Miksborderis, arba landšaftinis gėlynas, kuriamas iš daugiamečių augalų, susodintų laisvai, be geometrinio brėžinio.

Medžiai ir Krūmai: Sklypo Akcentai

Parinkti medžius ir krūmus sklypo apželdinimui, atsižvelgiant į įvairų jų žydėjimo laiką, reikia taip, kad žydėjimas nenutrūktų nuo balandžio iki rugpjūčio. Medžiai ir krūmai sklype sodinami grupėmis arba po vieną gazone.

Dekoratyviniai medžiai, žiūrint kokios veislės, sodinami duobėse, kurių skersmuo 1-2 m, gylis 0,5-0,8 m, atstumai 1,5- 6 m. Atstumai tarp žemaūgių krūmų turi būti 0,8 m, aukštaūgių - iki 2 m, duobės skersmuo - iki 1 m, gylis - 0,5-0,8 m.

• Jazminams geriau parinkti saulėtą vietą, ten jie gausiau žydi. Jazminų krūmus būtina kasmet retinti - išpjauti senus ūglius. Labai dekoratyvios veislės: ‘Mont Blanc’, ‘Gletscher’ (pusiau pilnaviduriais ir pilnaviduriais kvepiančiais žiedais), ‘Lavina’ (žemas krūmas su stambiais žiedais; žemuogių kvapo), ‘Očiarovanije’ - dideli kvepiantys žiedai.
• Alyvos labai nereiklios, gerai auga rūgščioje dirvoje, bet nepakelia drėgmės pertekliaus ir negilaus gruntinio vandens pelkėtose vietose. Parenkant ankstyvas (pvz., ‘Buffon’, ‘Krasavica Moskvy’) ir vėlai žydinčias (pvz., ‘Jemeljan Jaroslavskij’, ‘Komsomolka’, ‘Réaumur’) veisles, galima pratęsti alyvų žydėjimo laiką iki 1,5-2 mėnesių (maždaug nuo gegužės 10 iki liepos 10 dienos), nes viena veislė žydi 15-20 dienų.

Gėlės: Spalvingi Akcentai Visam Sezonui

Iš rožių mėgėjiškai gėlininkystei patartina: arbatinės, arba hibridinės, poliantinės, floribundinės, parko ir kt. Parenkant gėles, irgi reikia atsižvelgti į jų žydėjimo laiką. Be to, pirmenybė teiktina daugiametėms, pasižyminčioms žalumu bei žiedais ir sėkmingai augančioms vienoje vietoje keletą metų (flioksai 4-5 metus, bijūnai 8-10 metų) be persodinimo. Daugiametės gėlės turi stipresnę šaknų sistemą, mažiau nukenčia nuo sausros, mažiau reiklios už vienmetes. Vienmetes gėles geriau sėti naujuose sklypuose, nes jos žydi tais pačiais metais, kai pasėjamos ar pasodinamos. Daugiametės gėlės lengvai ir greitai dauginamos: flioksai - stiebų ir šaknų auginiais ir kero dalijimu; bijūnai, astrai, kanos (pipytės), vilkdalgiai, viendienės, bergenijos, melsvės, auskarėliai, saulutės, astilbės, kraujažolės - šakniastiebių dalijimu; jurginai - gumbais; jacintai, lelijos, tulpės, narcizai, kardeliai - svogūnais, gumbasvogūniais ir dukteriniais svogūnėliais.

Senus išsikerojusius šakniastiebius reikia padalyti aštriu kirviu, kastuvu arba peiliu į dalis su 3-5 akutėmis ir pakankamu kiekiu šaknų. Geriausias metas daugiametėms gėlėms dalyti - rugpjūčio II ir rugsėjo I pusės.

Iš rudens (maždaug spalio viduryje) reikia pasėti dviguba sėklų doze gailiardijas, gubojas, saulutes, neužmirštuoles, flioksus, lubinus, pentinius. Drėgname skudure 2-3 dienas palaikytos sėklos greičiau dygsta. Smulkias pamirkytas sėklas reikia truputį padžiovinti, kad nesuliptų, ir sėti popieriniu samteliu sumaišius su smėliu. Smulkias sėklas reikia sėti į vageles 1-2 cm gyliu, vidutines - 2-3 cm, stambias - 4-8 cm.

Augalų dauginimui gerai turėti kambarinį inspektą, kuriame nuolat laikytųsi šiluma ir būtų drėgnas oras. Inspektėlį reikia padėti ant palangės arba ant spintelės prie lango. Sėti mišinyje: 2 dalys lapinės žemės, 1 dalis perplauto smėlio.

Spalvų deriniui sukurti tinka dekoratyviniai lapiniai vienmečiai augalai: mangoldai, didžiosios kanapės, dekoratyviniai kopūstai, kartieji kiečiai, kukurūzai, perilos, ricinžolės, šilokai ir kt.; augalai su kvepiančiais žiedais: dviragės ir kitokios leukonijos, kvapieji pelėžirniai, rezetos, blandys, laibeniai (medaus aromato), alyvos, rožės, jazminai, lelijos.

Kenkėjai ir Ligos: Kaip Apsaugoti Augalus

Išvengti dekoratyvinių augalų kenkėjų ir ligų padeda profilaktika, kuri susideda iš ligoms ir kenkėjams atsparių veislių parinkimo ir aukšto agrotechnikos lygio (tręšimas, dirvos purenimas, ravėjimas ir vienmečių augalų likučių šalinimas, sergančių augalų šalinimas ir deginimas ir pan.). tirpalu (300-500 g į 10 1 vandens) arba karbofosu (emulsijos 3% skiediniu).

Pavasarį ir visą vasarą reikia nuolat apžiūrinėti augalus, kad būtų aišku, ar jie neužsikrėtę ligomis ir kenkėjais. Jei augalai apsikrėtę voratinklinėmis ir kitų rūšių erkėmis, patartina po 7-10 dienų pakartotinai nupurkšti chlorofoso tirpalu (10 g į 10 1 vandens).

Augalus apdoroti nuodingaisiais chemikalais patartina rytą arba vakare sausame ore be vėjo. Saulėtą dieną purkšti negalima, kad neapdegtų augalai. Nuodingieji chemikalai turi patekti ant viršutinės ir apatinės lapų pusės. Augalus purkšti galima specialiais purkštuvais, o dulkinti - rankiniais dulkintuvais arba maišeliais, pasiūtais iš dviejų sluoksnių marlės ir pakabintais ant metrinės lazdos.

Dirbti su nuodingaisiais chemikalais reikia atsargiai: užsivilkti chalatą, burną ir nosį užsirišti dviejų sluoksnių marle, dirbant nevalgyti ir nerūkyti, nepatikėti šio darbo vaikams.

Apželdinimas yra kūrybinis procesas, reikalaujantis žinių ir planavimo. Tikimės, kad šie patarimai padės jums sukurti gražų ir funkcionalų sodo sklypą, kuriame galėsite mėgautis gamta ir ramybe.

tags: #sodo #sklypo #apsodinimas