Vaismedžių sodinimas mėgėjiškame sklype ir profesionaliame sode kiek skiriasi. Mėgėjiškuose soduose ima sparčiai grįžti augios veislės. Prieškario ir pokario soduose smarkiai keičiamos senos veislės į naujas.
Populiariausios vaismedžių rūšys ir veislės
Populiariausiais sodų vaismedžias išlieka obelys. Mūsų klimatas obelims yra labai tinkamas. Antra pagal populiarumą yra lieka kriaušės ir slyvos.
Jau dauguma ūkių turi ir modernesnių savarankiškai išaugintų veislių kaip Beloruskoje sladkoje/malinovoje, Florina, Jonagold, Aldas, Šampion. Šių veislių drąsiai galima auginti po medį. Šie savarankiškai išauginti sodinukai turi dažniausiai labai geras šaknis ir juos geriau pirkti su atviromis šaknimis.
Obelų šeimai pakanka 3 - 6 medžių. Subrendus medžiams iš tiek galima užauginti 300 - 1200 kilogramų obuolių. Ankstyvų obelų pakanka 1. Vienas medis gali būti iš pusės alyvinio, pusės Konfetnaja arba ankstyvą ananasinį. Yra ir modernių ankstyvų veislių kaip Agra.
Konfetnaja obelys sunoksta gana nevienodai, valgymo sezonas truks 4 ar net 6 savaites. Valgyti galima kartu su alyviniais, paskutiniai obuoliai sulaukia rugsėjo. Rudeninių obuolių reikia 2 - 3 medžių. Labai pasiteisinusi veislė Auksis, darbinis arkliukas. Prižiūrint nepramečiuoja, labai derlinga ir natūraliai riboja augančių obuolių kiekį. Dėl to obuoliai užauga dideli, sukaupia daug cukraus. Skonis saldžiarūgštis. Puikiai tinka sultims ir sidrui. Dar tiks atskiram medžiui Freedom, Kovalenkovskoje, Delikates.
Žieminiai obuoliai dažniausiai naudojami sandėliavimui ir sultims. Beloruskoje Malinovoje subręsta gana vėlai, saldūs su labai silpna rūgštele, optimalus derinys.
Sodinukų šaltiniai ir pasirinkimo patarimai
Vaismedžių sodinukai yra iš kelių šaltinių. Dideli sodininkystės ūkiai skiepyja ir augina sodinukus patys. Viena iš problemų tai, kad taupant skiepai imami iš savo auginamų motininių krūmų. Tam, kad užaugtų motininis medis iki pramoninių skiepų kiekių praeina daug laiko. Todėl tokių ūkių kišami pasenusių veislių medeliai: alyviniai, ananasiniai, grabšteinai, antaniniai.
Daug soininkystės ūkių veža sodinukus atviromis šaknimis iš Lenkijos, pirkdami ten labai pigiai. Vėliau sodinukai sodinami į konteinerius ir po kurio laiko parduodami. Kartais prekiaujantys sodinukais parduoda pirmamečius sodinukus konteineriuose - nepirkite jų, jie dažnai būna su neišsivysčiusiomis šaknimis. Geriau pirkti kai sodinukai per metus sustiprės ir prigis. Lenkų sodinukai yra visai kokybiški, daug gerų veislių. Prastesni sodinukai kai jais prekiauja tame nesispecializuojantys statybinių medžiagų ar net maisto prekių prekybiniai centrai.
Neverta pirkti peraugusių medelių, šaknys ten išsilanksčiusios po konteinerį ir tiek būna suaugusios, kad neįmanoma būna ištiesinti. Neištiesinus šaknų labai sumažėja kokybiško augimo ir prigijimo galimybės. Pavasaris lieka pačiu geriausiu laiku sodinti visiems vaismedžiams. Jei reguliariai laistyti medelis gerai prigis ir pasiruoš žiemai.
Tam, kad užaugtų motininis medis iki pramoninių skiepų kiekių praeina daug laiko. Todėl tokių ūkių kišami pasenusių veislių medeliai: alyviniai, ananasiniai, grabšteinai, antaniniai. Šių veislių tikrai neverta sodinti visą medį, pakanka įskiepyti keletą šakų į vieną medį. Be to senesnių veislių kaip alyvinis, ananasinis yra daugybė skirtingų poveislių su skirtingomis savybėmis. Pirkdami alyvinį nebūtinai nusipirksitę tą patį kuris džiugino senelių sodyboje.
Daug paprasčiau bus pasiimti skiepą nuo senelio obels ar gerai rekomenduojamos alyvinės obels ir paskiepyti seną obelį arba sodinuką. Galima į tą pačią alyvinę įskiepyti skirtingų alyvinių poveislių - taip galima alyvinių derėjimą pratęsti nuo pirmųjų obuolių iki gana vėlyvo laikotarpio. Gerai tik ir kitų senovinių ankstyvų veislių įskiepijimas į vieną ankstyvą obelį. Tik neverta pirkti iš karto keliomis šakomis suskiepytų medžių.
Dar viena problema, kad medelynai didžiąja dalimi prekiauja žemaūgėmis obelimis. Tai obelys kurių poskiepis augina mažesnes šaknis. Tokie sodinukai pravartūs pramoniniuose ūkiuose kur obelys auginamos eilėmis viena šalia kitos, daromos atramos. Erdvioje sodyboje vienareikšmiškai reikalingos ūgios obelys.
Nors Konfetnaja ar Persikinis sodinukų veislės vertos ir visam medžiui, obuoliai ankstyvi, subręstantys rugpjūčio mėnesį. Tai saldūs ir sultingi obuoliai, laikymui netinkami, tačiau išeina labai skanios sultys. Yra labai fantastiška etnografinė greičiausiai ananasinių obuolių veislė. Žali sultingi obuolai, subrendę tampa gintariniai.
Ūgis ir atstumai
Pramoniniame sode kuriame labai svarbu paprastas derliaus surinkimas ir medelio priežiūra dominuoja žemaūgės ir vidutinio ūgio obelys. Mėgėjiškame erdviame ūkyje prioritetai pastaruoju metu smarkiai pasikeitė. Todėl mėgėjiškame ūkyje verta naudoti ūgesnių veislių obelis. Jos turi gerokai stipresnes šaknis, galima suformuoti stiprias, storesnes ir ilgesnes šakas.
Optimalus apatinių šakų aukštis apie 1,5 metro nuo žemės. Tai sąlygoja partogumas prieiti prie pat kamieno tvarkant veją su traktoriuku ar vejapjove. Viršutinės šakos neverta, kad būtų aukščiau kaip 3 - 3, 5 metrai. Aukščiau būna gana sudėtinga purkšti ir nuimti derlių.
Obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų ir kitų vaismedžių sodinimas gana panašus. Kiek skiriasi kaulavaisinių ir sėklavaisinių vaismedžių sodinimo gylis. Atstumai tarp vaismedžių priklauso nuo veislės ir numatomo genėjimo. Apatinė obels šaka mėgėjiškame sode optimali apie 1,5 - 2 metrų ilgio. Tokios obels diametras bus apie 3 - 4 metrai. Atstumas tarp obelų turėtų būti mažiausiai 4 metrai, dar geriau palikti 5 metrus. Slyvos ir vyšnios diametras kiek mažesnis, pakaks 3 -4 metrų.
Sodinimo gylis ir dirvožemis
Obelų ir kriaušių skiepijimo veita turėtų būti dešimčia centimetrų aukščiau žemės paviršiaus. Obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms geriausi neutralūs dirvožemiai. Kaulavaisiniai ypač nemėgsta užmirkusių žemių ir aukšto gruntinio vandens lygio. Obelys tai iškenčia, bet trumpiau auga, serga. Slyvoms, abrikosmms, persikams reikia parinkti saulėtas vietas.
Duobės dydis priklauso nuo vaizmedžio šaknų apimties ir dirvožemio derlingumo. Mažiau derlinguose dirvožemiuose kasama didesnė duobė, kad bent jau pirmiems penkeriems metams vaismedis turėtų pakankamai jėgos augti. Vėliau išsiplėtus šaknynui vaismedis susirenka pakankamai reikalingų mineralinių medžiagų.Optimalus duobės sodinukams diametras apie 80 centimetrų. Derlingo sluoksnio storis apie 60 centimetrų.
Jei dirvožemis derlingas pakaks ir duobės kurios diametras panašus kaip šaknų diametras. Jei dirvožemio derlingas tik viršutinis sluoksnis jį galima panaudoti duobės apačiai. Iškasus kiek gilesnę duobę žemyn sudedama velėna. Smėlėtuose gruntuose apačioje daromas ekranas iš molingo dirvožemio. Sodinimas plono gero dirvožemio sluoksnyje. Iškastas karutis skurdžios žemės, apačion sumesta velėna.
Duobės užpildas dažniausiai daromas iš trijų pagrindinių komponentų. Komposto kuriame gausu azoto ir kuris duos impulsą lapų ir tuo pačiu medienos augimui dedama apie trečdalį mišinio. Jei dirvožemis smėlėtas ir vanduo tiesiog prabėga verta įdėti apie trečdalį durpių. Durpės dedamos neutralizuotos arba galima neutralizacijai įdėti dolomito miltų. Žemės mišinys iš komposto, durpių, derlingo sluoksnio. Supylus į duobę žemės mišinį įpilamas kibiras vandens. Tai bus vandens atsarga šaknims. Dar vandens galima supilti po pasodinimo, nors jei žemė drėgna, geriau tai padaryti po kelių dienų. Susigėrus vandeniui padaroma šaknų apimties duobė ir dedamas sodinukas.
Sodinuko sudėjimo momentas labai atsakingas, nes daugybė neprigijusių, ar vėliau žuvusių sodinukų dėl užlenktų šaknų. Ypač nukenčia kaulavaisiniai ir jų užlenkta liemeninė šaknis. Geriau šaknis apkarpyti ir sodinti pamirkius į molio skiedinį. Sodinant ant šaknų pilamos žemės ir pastoviai pamindoma. Pasodinus neturi likti tuštumų. Įstatomi kuoliukai iš dviejų pusių vyraujančių vėjų kruptimi. Dažniausiai tai šiaurės ir pietų kryptis.
Pasodinus sodinuką daromas dubenėlis iš žemių, kad būtų galima įpilti didelį kiekį vandens ir jis nenubėgtų tolyn. Atvirą žemę mulčiuojame sluoksniu džiovintos vejos. Rauname piktžoles, kad nekonkuruotų su medelio šaknimis. Medelis konteineriuose leidžia pratęsti sodinimo sezoną beveik visam šiltam laikotarpiui. Mėgėjams tai iš tiesų geras sodinimo variantas. Prigijęs medelis daug lengviau perkelia persodinimą.
Atstumai nuo sklypo ribos ir kaimynų sutikimas
Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Įsivaizduokime situaciją - sklypo kampe, ten kur tvora, labai tiktų medis ar aukštas krūmas ir jūs pagaliau nusprendėte jį ten ir pasodinti. Tačiau bekasant duobę, kitapus tvoros smalsus kaimynas priekaištauja, kad negalite sodinti jo taip arti. Jūs norite atkirsti, tačiau tiksliai nežinote, ar tai tiesa, nes tuo nesidomėjote. Kokiu atstumu nuo kaimyninės ribos galite sodinti želdinius savo sklype?
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose. „Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.
40 patarimų, kaip LENGVAI auginti vaismedžius – 35 metų patirtis
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. „Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.
Sodo planavimas ir stiliaus pasirinkimas
Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
Geometrines figūras atkartojančiame stiliuje dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės. Tokios lysvės priduoda tvarkos ir visiškai neprimena tradicinio daržo.
Laisvų formų stiliui būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“. Tokie želdynai tikrai džiugina akį, bet jei į juos įtrauktume šiek tiek vaismedžių, gal kai kur pasodintume uogakrūmių, kuriuos labai mėgsta vaikai, tai gėlynas pavirstu sodu, o sodas - gėlynu. Jokių suvaržymų šiame stiliuje nėra, tad galite laisvai eksperimentuoti.
Dirvožemio gerinimas ir augalų apsauga
Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite.
Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais.
Vėjų barjerų planavimas ir laistymo sistemos
Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime. Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai.
Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens.
Sodinimas šlaituose ir daubose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus. Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
Būtina įsiminti, kad daubose visai kitoks mikroklimatas, nes čia dažnai užsilaiko rūkas, drėgmė arba būna aukšti gruntiniai vandenys. Retas augalas pakenčia tokias sąlygas, tad norint auginti beveik visus augalus reikės tam tinkamai pasiruošti.
Yra toks sodinimo būdas, kai augalai sodinami į dirbtinai suformuotas kalveles. Rekomenduojama kalveles pasiruošti iš rudens, nes per žiemą jos apie 30 proc. gali sukristi. Taip pasodinti augalai neužmirks, nes jų šaknys nesieks grunto. Šis sodinimo būdas tinka ir tiems, kurie turi labai molingą arba prastą dirvožemį. Tada galite visus augalus sodinti į kalveles, tik parinkite tam augalui reikalingą žemių substratą.
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
Medžius ir krūmus draudžiama veisti: vietose, kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas draudimas sodinti želdinius; valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Vaismedžių sodinimo patarimai
Pasirinkite pagal atsparumą, veislės ankstyvumą, skonines savybes, sodinuko amžių ir kitus parametrus. Tautvydas Gurskas teigia, kad renkantis obels sodinuką reikia atkreipti dėmesį į poskiepį, t.y. į ką įskiepytas augalas. Tai yra šaknys, augalo pagrindas. Poskiepis lemia vaismedžio augumą, derėjimo amžių.
Sodinukai, auginti vazone, prigyja geriau. 3-4 cm virš augalo šaknų yra skiepijimo vieta. Poskiepis su įskiepiu turi būti gerai suaugę. Kaulavaisiams parinkti šiltesnę ir aukštesnę vietą, kur gruntiniai vandenys būtų žemiau. Sodinant kaulavaisius, į jiems iškastą duobės dugną patartina dėti molio arba sunkesnio grunto. Kaulavaisių kauliuko suformavimui reikalingas kalis ir kalcis. Atstatyti trūkstamų medžiagų kiekį įmanoma: reikia vaismedžius kalkinti, į dirvą pilti dolomitmilčių. Tą daryti iš eilės 3-4 metus kiekvienais metais, o vėliau kas antrus metus. Kaulavaisiai sodinami taip, kad skiepo vieta būtų per du pirštus po žeme, t.y. Sėklavaisiai - tai obelys ir kriaušės. Pagrindinė klaida sodinant sėklavaisius - jų sodinimo gylis. Jeigu pasodinama per giliai, medis gali išleisti naujus ūglius. Iš jų tikrai neišaugs toks vaismedis, kokį pirkote.