Šnipiškės, įsikūrusios šalia Vilniaus dangoraižių kvartalo, pastaraisiais metais tapo viena labiausiai besikeičiančių ir sparčiausiai besivystančių miesto dalių. Modernizuojant gyvenamąją aplinką, ne mažiau svarbu tapo išlaikyti šio istorinio rajono kultūros paveldą bei sukurti aiškią jo viziją.
Šnipiškių panorama
Šnipiškės - kelio į Europą pradžia
Šnipiškių rajonas istoriniuose šaltiniuose įvardijamas ne tik kaip Vilniaus statyboms reikalingų plytų gamintojas bei miesto kūrybinio potencialo lopšys, bet ir kaip kelio iš Lietuvos sostinės į Vakarų Europą pradžia. Vilniaus istorijos žinovas Laimonas Briedis pasakoja, kad Šnipiškės iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo Vilniaus priemiestis. Nepaisant to, kad dešiniajame Neries krante anuomet žmonės gyveno paprastesnį gyvenimą nei miestiečiai, Šnipiškės turėjo išskirtinę istorinę ir kultūrinę vertę. Istoriko teigimu, Ukmergės (tuo metu - Vilkmergės) kelias prasidėjo ne ties sankirta su Geležinio vilko gatve, o driekėsi iki pat tos vietos, kur dabar stovi Žaliasis tiltas ir prasideda Kalvarijų gatvė, kadaise buvusi piligrimų keliu.
„Tai buvo išėjimas per Vilniaus vartus į plačiąsias erdves, kitus miestus. Ilgą laiką Vilkmergės plentas buvo ir viena iš pirmųjų jungčių su Vakarų Europa. Šiuo plentu nuo pat XIV a. buvo galima nuvažiuoti į Rygą. Į Vakarų Europą buvo galima nuvykti ir per Lenkiją, bet ne per Kryžiuočių ordino valdytą Prūsiją, nes tai buvo per daug pavojinga. Tuo metu iš Vakarų Europos į Vilnių faktiškai visas eismas ėjo per Rygą. Tikėtina, kad netgi Gedimino laiškai Europai pirmiausiai buvo siunčiami per šį miestą. Popiežiaus legatai, įsiklausę į Gedimino laiškuose buvusį kvietimą, vykdavo tik per Rygą“, - pasakoja L. Briedis.
Vilniuje gimęs ir užaugęs, JAV Britų Kolumbijos universitete daktaro disertaciją apgynęs mokslininkas L. Briedis yra knygos „Vilnius savas ir svetimas“ (orig. „Vilnius, City of strangers“) autorius.
Vilnius – dabarties iššūkiai ir ateitis (tinklalaidė)
Atviri kiemeliai Šnipiškėse
Šnipiškės - plytų tiekėjas Vilniui
Istorikas L. Briedis taip pat atkreipia dėmesį, kad Šnipiškės, kuriose dominavo mediniai statiniai, buvo turtingos molio ir žvyro - svarbiomis statybinėmis medžiagomis. Todėl šiame priemiestyje, ties Šeškinės kalvomis, buvo gausu plytinių, kurios savo produkciją tiekė Vilniui. G. Wolfo teigimu, šio rajono išvaizda ir veikimas smarkiai pasikeitė. „Šnipiškėse vis dar gausu medinių namų, kurie primena laikus, kai tai buvo tik priemiestis, aprūpinęs Vilnių plytomis. Norėdami istorinį motyvą integruoti į šiuolaikišką kontekstą savo vystomame kvartale „Horizontai“ vieno iš pastatų fasadą papuošime plytų raudonumo sienomis.
Gyventojų įvairovė ir kultūrinis palikimas
Istorikas nurodo, kad Šnipiškės visuomet pasižymėjo gyventojų įvairove. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą trečdalis šio priemiesčio gyventojų buvo žydų kilmės. „Tokia demografinė situacija atspindėjo bendrą Vilniaus daugialypiškumą. Tai buvo Vilniaus priemiestis, tačiau dėl savo artumo ir matomumo vilniečiams jo pastorališkumas, sodietiškumas iš kairiojo kranto buvo matomas aiškiau nei kitų priemiesčių“, - pasakoja L. Briedis. Dauguma Šnipiškių gyventojų dirbo Vilniuje, palaikė itin artimą ryšį su miestu. Gana keistai iš šiuolaikiškos perspektyvos atrodo tai, kad Šnipiškėse seniau gyveno labai daug mokytojų.
Istorikui pačiam labai įdomu tai, kad Šnipiškės yra savotiškas XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Vilniaus žydų kultūros centras. „Tas laisvumas, skirtumas tarp miesto ir ne miesto, ugdė jų kūrybiškumą, davė stimulą naujoms kultūrinėms srovėms. Pavyzdžiui, „Junge Wilne“ ir kiek vėliau - „Jungevald“, kurie buvo labai novatoriški, atsisakė klasikinių meno formų. Tarp jų buvo ir tokių menininkų, kaip Hirshas Glickas, vienas žymiausių geto poetų, kūręs geto, pasipriešinimo dainas“, - pasakoja L. Briedis.
Šnipiškių kiemas
Pokyčiai ir išsaugojimas
2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus Šnipiškėse Skanseno, vilniečių dar vadinamo Šanchajumi, pavadinimas keičiamas į Medines Šnipiškes - tokį akto pakeitimą šią savaitę užregistravo Kultūros paveldo departamentas. Skansenas apėmė dabartines S. Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatves.
„Medinės Šnipiškės yra lyg atskiras miestelis pačiame Vilniaus centre. Tai lėto gyvenimo, poilsio, ir istorinės medinės architektūros pažinimo vieta. Norime, kad jos išlaikytų savo unikalumą miesto kontekste ir džiugintų tiek vietinius, tiek ir miesto svečius. Patvirtintas aktas - tai pirmas žingsnis su vietos gyventojais kuriamos Medinių Šnipiškių vizijos link. Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su pastatų savininkais, turi toliau gerinti medinių statinių būklę, rekonstruoti istorines gatveles, įkurti Šnipiškių bendruomenės centrą ir medžio meistro dirbtuves. Kartu Šnipiškes matau, kaip šiuolaikinės medinės architektūros eksperimentų poligoną, kviečiu plėtotojus čia kurti šiuolaikinę medinę architektūrą“, - teigia miesto vyr. architektas.
Remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, bet kokie pokyčiai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte turi būti pagrįsti tyrimais. 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta Šnipiškių teritorijos istorinių ir urbanistinių tyrimų bei planavimo dokumentų apžvalga (aut. L. Jatulionytė-Brezgienė) bei Medinių Šnipiškių socialinių verčių analizė (aut. G. Janilionytė). Buvo atliktas ir pakartotinis Šnipiškių priemiesčio pastatų inventorizavimas (aut. R. Nustatyta, kad 1938 m. užstatymo (užstatymo morfotipo) ir istorinio gatvių tinklo fragmentai išsilaikė platesnėje teritorijoje nei iki šiol saugota kultūros paveldo vietovė, vadinta Skansenu. Šių tyrimų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą plėsti saugomos vietovės ribas. Remiantis darbo su bendruomene rezultatais išgrynintas vietovei būdingų socialinių verčių apibrėžimas.
Skirtingų susitikimų su vietos bendruomene bei internetinės apklausos metu identifikuota, kad vietos gyventojai Medinėse Šnipiškėse labiausiai vertina mažaaukštę architektūrą, želdynus, daržus ir sodus, lėtą gyvenimo būdą, kuris apibūdintas kaip „kaimas mieste“.
Medinukų ateitis
Nepaisant to, kad iš Šnipiškių medinukų kiemų veržėsi kultūrinės vertybės, klausimas išlieka - kokia ateitis laukia Šnipiškių medinukų? Stebint renginį iš šalies, atrodo, jog tai - unikali ir visiems įdomi vieta, išlaikysianti savo savitumą. Tačiau aplink dygstantys stikliniai dangoraižiai verčia nerimauti dėl gentrifikacijos.
Kaip pasakojo viena iš renginio organizatorių „ID Vilnius“ Visuomenės įtraukimo projektų vadovė Gabrielė Janilionytė, šio renginio tikslas yra skatinti bendruomenės dialogą, taip įtraukiant gyventojus į įvairių problemų sprendimų procesą. G.Janilionytės manymu, bendradarbiavimas su Šnipiškių bendruomene neša savų vaisių: „Šnipiškių gyventojai dažnai jaučiasi susidūrę su dvilypiais jausmais - iš vienos pusės jie nori išsaugoti istorinį paveldą, tačiau iš kitos pusės kyla iššūkių dėl sparčiai modernėjančios aplinkos. Kai kurie gyventojai, ypač senbuviai, jaučiasi šiek tiek nerimaujantys dėl galimų pokyčių ir gentrifikacijos, tačiau daugelis gyventojų vertina galimybę dalyvauti šiame procese. Tiek meninės iniciatyvos, tiek diskusijos su vietos menininkais padeda žmonėms jaustis labiau įtrauktais, o tai prisideda prie pozityvesnių nuotaikų ir didesnio gyventojų bendruomeniškumo.“
Kaip komentavo architektė A.Gabrėnienė, medinės Šnipiškės gali ir turėtų tapti užsienio ekspertus traukiančiu Naujuoju Vilniaus centru, bet kad taip būtų, reikia išsaugoti tai, kas yra vertinga bei atitinkamai reikalauti kontekstualumo ir kokybės iš aplink statomų pastatų: „Vietos gyventojai mano, kad ši vieta gali ir turėtų tapti ne priešpriešos ir konfrontacijos tarp praeities ir ateities, o sinergijos ir pusiausvyros vieta, įkvepiančiu tvarumo pavyzdžiu.“
Giedraičių seniūnaitė pridėjo, jog sunku pasakyti, ar galima tapti tokiu pavyzdžiu, mat kad ir kaip norisi išlaikyti rajono savitumą, prisitaikyti prie plėtros vis tiek reikia: „Mes į nieką nesilygiuojame, o darome tai, kas mums priimtina ir tinkama - kūrybiškai ir su pagarba prieiname prie savo gyvenamosios aplinkos. Praeitį, kuri buvo mūsų tėvų, tėvynainių turime vertinti ir derinti prie šių dienų ar šiuolaikinio žmogaus poreikių, paspartėjusio gyvenimo ritmo. Balansuojame tarp to, ką jau turime ir ant turimų pamatų geriname savus gyvenimus šiuolaikinėmis priemonėmis bei būdais.“
Šnipiškių medinuko gyventojo L.Mituzo manymu, visuomenėje daroma bloga prielaida - juk modernėja vietovės aplink, bet ne pačios medinės Šnipiškės: „Miesto vizija yra išsaugoti čia esantį paveldą, o tai reiškia, kad vienu ar kitu būdu didžioji dalis jų tikrai išliks. Šie namai čia prastovėjo virš 100 metų, gali prastovėti ir dar beveik tiek pat. O kai daug kas galvoja, kad juos nugriaus ir vietoj to pastatys daugiabučius, tai taip, manau, nebus. Reiktų susitarti su labai daug savininkų, taip pat to daryti neleistų ir paveldas, tad šį dalyką įgyvendinti būtų sunku.“
Kadangi Šnipiškių rajonas bet kuriuo atveju po truputį modernėja, apleistas, nesaugias vietas keičia bendruomenei skirtos erdvės, vietinis gyventojas P.Čeikauskas tikino, kad ateitis jau yra čia: „Čia gyvendamas, savotiškai, tu jau esi ateityje, bet tolimesnė ateitis, manau, atneš didesnę bendrystę ir ryšį tarp aplink esančių verslų ir namukų. Kad ir kaip kai kurie nori atsiriboti ir tiesiog gyventi savo šiame kaime po dangoraižiais, manyčiau, kad darysis vis sunkiau būti tik stebėtojais, nes mes jau esame į tai įtraukti.“