Ši vietovė yra menkai tyrinėta, todėl apie jos senovę daug žinių neturima.
Vytautiškės kaimas - tai vieta, turinti gilias istorines šaknis ir svarbią reikšmę Lietuvos kultūrai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vytautiškės kaimo istoriją, atkreipdami dėmesį į Mickevičiaus sodybą ir jos vaidmenį regione.
Aleksandravas - Plungės rajono kaimas, išsidėstęs Minijos kairiajame krante, prie kelių Šiauliai-Palanga ir Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda.
Nuo 1930 m. kaime veikė pradinė mokykla. Vėliau ji buvo reorganizuota ir 1949-1993 m. veikė kaip septynmetė, aštuonmetė, devynmetė.
Aleksandravas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Gyvenvietė yra įtraukta į vandens turizmo maršrutą Stalgėnai-Gargždai-Kintai-Ventės ragas.
Vytauto rinktinės partizanai
Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka.
Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje.
Akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai.
Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Nežinoma, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug.
Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką.
Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę.
Aukštuoliu, o tylenis jo draugas-Baikininku.
Ūgio K. A. partizanai"). V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. kad visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus.
Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as".
Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. -Vaidilute.
Kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana -Meška ir Lokiu.
ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku.
kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.
Nedaug, o jų leidėjų galimybės gauti informacijų buvo ribotos. Ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė.
Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas.
Slaptais laisvės kovotojų kapais. Dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais.
1. Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę. L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V.
1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi. Nuteistas. 1950 m.
Latvis. Nuo 1939 m. jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. Policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
Daunorų k. Balbieriškio vlsč. apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
1919-1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. Daug kalinių iš Griškabūdžio areštinės ir išėjo partizanauti. Lukšių vlsč. prie Rugienių-Klevinių-Šiaudinių kaimų.
Rudaminos vlsč. 1931-1947,06.12. Adomaitis - Dėdė.
Iš Vytautiškių k. Krosnos vlsč. 1912-?
Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. rinktinės karys. Užėjus rusams, partizanavo apie Plutiškes. Iš ten 1945 m. paskutinį laišką.
1917 m. Laučiškių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.04 pr.
Šnapsas iš Putriškių k. Igliškėlių vlsč. 1926-1945.07. Žuvo ties Puskelniais. Šešupę, apvirto valtis.
1914-1948.02.13. pavasario. Buvo paskirtas 34-osios kuopos vadu. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys.
Iš Rumšiškių vlsč. Partizanuose 1945-1946 m.
iš Kirsnos k. Krosnos vlsč. 1924-1946(7).
Iš Katiliškių k. Šunskų vlsč. 1917-1948 m. Suimtas 1947.04.24 Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
Iš Dovydų k. Jankų vlsč. 1898-1946.07.24. Žuvo Meilutgiryje prie Rūdupio k. Kazlų Rūdos vlsč. partizanai. Visi perlaidoti į naujas Kazlų Rūdos kapines.
41.Zigmas - Gluosnis iš Girininkų k. Pakuonio vlsč. 1921(1924)-1949. Geležinio Vilko rinktinė, Viesulo būrys.
43.Pranas - Lapinas, Liepsna, Vidmantas. G. 1918 m. Girininkų k. Prienų vlsč. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke. 1945 m. būrio vadas. Vėliau vadovavo 4-ajai kuopai. k.
iš Rudelės k. Kalvarijos vlsč. 1951.02.01 Jakimavičiuose.
Vytauto rinktinės partizanas. 1947.12.25 kartu su V. Pečeliu-Vairu žuvęs Dailučių k. Vilkaviškio raj.
Nuo 1944 m. Partizanavo metus. Vėliau -Pažaislio psichiatrinėse ligoninėse.
Iš Alšininkų k. Prienų raj. 1946.03.04. Suimtas 1945 m.
G. 1927(1928) m. Jonavoje. Bliuvų k. Šakių raj. Žuvo 1950.09.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč. Kartu žuvo V. Aleksa-Aras, A. Piščikas-Bijūnas, V. Šulskis-Laisvūnas ir S. o J.
Iš Girnupių k. Kazlų Rūdos vlsč. 1923-1947.05.31.
61.Vėtra. G. Igliaukoje. 1924- 1948.01.28. Mirė operuojamas Kaune. 54-osios kuopos vadas. Partizanuose nuo 1947 m.
Iš Mockų k. Kalvarijos vlsč. 1921-1945.04.20. Vytauto rinktinės, Ąžuolo kuopos partizanas. Žuvo Rudelės k. Kalvarijos vlsč.
G. 1925 m. Gerdžių k. Lukšių vlsč. Šakių apskr. Partizanų ryšininkas. Partizanams nurodžius, buvo įstojęs į LKP.
Braškus) Antanas - Kęstutis, Ežys iš Šilvienų k. Plokščių vlsč. 1919-1947.11.17. Žuvo Brėmerinės miške prie Plokščių. Tarnavo Raudonojoje armijoje. Valentino brolis.
72.Juozas - Aras iš Šilvienų k. Paežerėlių vlsč. 1946.01.06. Žuvęs Vidgirių k. Plokščių vlsč. ties Valaityne. 1945 m. Dr. V.
G. 1929 m. Šilvienų k. vlsč. Šakių apskr. vieton. Buvo Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvonijos vadas. 1950.08.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč.
Iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1930.03.04-1952(7).
76.Vytautas - Ežys, Meškinis iš Šilvienų k. vlsč. 1920-1948.02.18. Žuvęs.
Iš Zailių k. 1924-1945.02.21.
78.Bronius - Vijurkas iš Mikniškių k. Rudaminos vlsč. 7-1948.12.25. Vienas iš 5 Delnicos k. Šeštokų vlsč.
Iš Ramanavo k. Krosnos vlsč. 1898-? Lakūno būrys.
JAV. 1918-1995.08.05. Lietuvą, gyveno Rūdninkų k. Sangrūdos vlsč. Nuo 1945 m. Ožio kuopoje. Mėnesių išėjo į Lenkiją. 1946 m. suimtas, grąžintas rusams ir nuteistas. Magadano grįžo į Rūdninkus, kuriuose ir mirė.
JAV. Alfonso brolis. Grįžo į Lietuvą, kartu išėjo į mišką, kartu pasitraukė į Lenkiją. Pilietis, Jurgis 1946 m. broliui nespėjo.
92.Miškinių k. Rudaminos vlsč. Seinų apskr. 1917-1948.08.10. Lietuvos kariuomenės priešlėktuvinės tarnybos leitenantas. 1945-1946 m. rinktinės vadas Dzūkijoje, vėliau Pietų Lietuvos srities vado adjutantas. M. rudenį perkeltas į Tauro apygardos štabą ir spalio mėn. eiti apygardos adjutanto pareigas. Gruodžio pr. adjutantu. Lapkričio pab. paskirtas apygardos Karo Teismo prokuroru. Metų pab. skiriamas štabo rinktinės skyriaus viršininku. 1947 m. organizacinio skyriaus viršininku ir egzaminų komisijos pirmininku. Birutės rinktinės vadovybei, 1947.10 pr. eidamas Birutės rinktinės vado pareigas. Rinktinės štabo būstinėje kartu su K. Brunza ir J.
Kirsnos k. Rudaminos vlsč. 1917-1946.10.23. Žuvo Rolių k.
Iš Adamarinos k. 1922- 1949.11.21. Partizanavo nuo 1945 m. Žuvo Nendrinių k.
98.(pavardė nežinoma). Vokietis iš Kermošinės k. Igliškėlių vlsč. Žuvo 1946.12.
Iš Žemaitkiemio k. Prienų raj. 1945.04.24 tėviškėje.
104.Juozas - Ąžuolas iš Igliaukos. 1946 m.
106.Motiejus iš Makrickų (Kalninių?) k. Gudelių vlsč. 1928-1946. Žuvo Dzingiškių k. pas Derešką. Geležinio Vilko rinktinė.
G. Adamarinos k. 1919- 1950.02.09. Vytauto rinktinės partizanas, Klaido brolis. Žuvo su V.
Iš Kazlų Rūdos. 1920-?
110.J. - Berželis. 1910-1945.
Žuvo Kazlų Rūdos vlsč.
Stirnos rinktinė.
G. Dambravinos k. Kazlų Rūdos vlsč. 1928-? Kazlų Rūdos 6 kl.
G. Kvietkapušio k. Rūdos vlsč. 1914-? S. Rimšos būrys. Įkalintas Intoje.
Iš Vytautiškių k. 1922-1945. Paliose prie Zailių k.
124.V. - Balandis. Geležinio Vilko rinktinė.
126.Petras - Povilas iš Pėdiškių k. Krosnos vlsč. Tikroji pavardė Ambraziejus. 1920.12.19- 1990.01.01. Kalniškės mūšio dalyvis. Gedimino būrys.
128.Iš Pupaso-džio k. Miroslavo vlsč. G. 1924 m. rinktinės Vyčio kuopoje. Žinias. 1946.12 valdžiai pradėjus jį įtarinėti, išėjo į mišką. Sužeistas, suimtas ir nuteistas - iš pradžių mirties bausme, vėliau - lageriais.
LDK Kęstučio būrys.
130.Matrosas. Žuvo 1947.12.27.
Žuvo pri...
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik dalis Vytautiškės kaimo ir Mickevičiaus sodybos istorijos. Daugiau informacijos galite rasti archyvuose, muziejuose ir kituose šaltiniuose.
tags: #vytautiskes #kaimas #mickeviciaus #sodyba