Šiame straipsnyje panagrinėsime Mindaugo Kontrimo biografiją ir jo indėlį į Lietuvos kultūrą bei meną.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Jono Žemaičio motina Petronėlė, kilusi nuo Skaudvilės (g. 1885 m.), buvo tyli, rami, atsidavusi šeimai moteris.
Mokslai ir Karjera
1926 m., baigęs 6 gimnazijos klases, J. įstojo į Karo mokyklą Aukštojoje Panemunėje. Ją sėkmingai baigia ir 1929 m. tarnybą tęsia antrąjame artilerijos pulke kuopos vadu.
1936 m. pabaigoje J. paskiriamas į artilerijos mokyklą. Siekdamas tobulintis išvyko į Prancūzijos Karo akademiją.
Antrasis Pasaulinis Karas ir Pasipriešinimas
prasidėjus Antrajam pasauliniam karui J. tarnavo armijoje Varėnos poligone.
Vokiečiai 1941 m. birželio 29 d. maršu nuvarė į Vilnių, iš kur visus paleido. 1941 m. gruodžio mėnesį gimsta sūnus Laimutis. Buvo gimusi ir dukrelė, kuri tuojau pat mirė.
1944 m. jis organizuoja Šiluvos vyrus į vietinę rinktinę. 1944 m. kovo 15 d. paskiriamas Vietinės rinktinės 310 bataliono (apie 500 vyrų) vadu Seredžiuje.
Partizaninė Veikla
Nuo 1946 m. vykdo ginkluotųjų partizanų jungimą. 1947 m. sausio 12 d. dalyvauja visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime.
1948 m. Žemaičių apygarda (apimančia Telšių, Raseinių, nuo 1946 m. vykdo ginkluotųjų partizanų jungimą. Vilkaviškio, Šakių apskritis, sujungia Tauro ir Dainavos apygardas. Šiaurės Rytų Lietuvos srityje veikia net 5 apygardos.
1949 m. vasario 1-22 d. įvyko J. vadų susirinkimas, kuriame pasiūlė vietoj MGB demaskuoto LDFS įkurti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS).
1950 m. spalio 3 d. grįžus į Lietuvą J. Lukšai (slap. Daumantas, Skirmantas, Skrajūnas) kartu su K. Širviu (slap. Sakalas) ir B. Trumpiu (slap. pakliūna į MGB rankas, radijo siųstuvas peršaunamas.
Po J. Lukšos sugrįžimo netrukus (1951 m. mėn.) nuleidžiamas naujas desantas - J. Būtėnas (slap. Stevė) ir J. Kukaus...
Paskutinieji Gyvenimo Metai
Be rimtesnės medicinos pagalbos J. Žemaitis šiame bunkeryje išguli iki 1952 m. balandžio. A. Bakšys ir S. Staniškis rūpinasi J. naujo vado kandidatūras. Pareigos laikinai pavedamos jo pavaduotojui A. Ramanauskui-Vanagui.
Viename laiškutyje savo bičiuliui A. šešeri metai besislapstančią partizanę Marijoną Žiliūtę - Eglutę.
1994 m. gruodžio 27 d. mirė vien švelniu prisilietimu partizanų žaizdas gydžiusios rankos. Nuotaiką kartais praskaidrindavo ir mano ligonis J. Žemaitis. Nors insultas buvo ne itin gilus, bet gijo sunkiai. arbatinę. O ten šnekučiuojasi kelios gražios panos. koncertmeisteris," - taip jį pavadino J.
Ryšiai su Latvija
Lietuvių ir latvių literatūroje nepastebiu žymesnių panašių tendencijų... Apskritai nesu girdėjęs nuomonių, jog lietuvių ir latvių literatūros kūriniai rezonuoja tarpusavyje.
Žinoma, J. Baltrušaitis buvo naivus tikėdamasis tokiu būdu atitolinti nuo Lenkijos Estiją ir Latviją.
Aspazijos dramoje „Janis Ziemelis” (1930-1931), kurios herojaus prototipas, žymus latvių poetas neoromantikas J.Ziemelniekas, 1930 m.
Lietuvių, latvių ir estų bendruomenių atstovai siekia B. Klintono administracijos garantijų, kad Baltijos šalys nebus dar kartą "parduotos".
Taigi ir šiuo atveju latvių tautinės bibliografijos leidinys pralenkia mūsiškį. Ilgos Brigznos pranešimo tema - „Dalykinių tekstų vertimo iš vokiečių kalbos į latvių kalbą terminologijos problemos“.
Estai atvyko su savo naująja delegacija, kuri Rusijos pozicijai atstovavo ne tik Latvijos rusų partijos, bei ir kai kurių latvių parlamento narių lūpomis.
Latvių liko vos pusė, bet tautiškumas gyvas. Ukrainiečiai, anksčiau valdomi lenkų, rumunų ir čekoslovakų valdžios, yra didžiausi patriotai.
Latvijos atstovybės UNESCO trečioji sekretorė Vita Timermanė teigė, kad vertinimo komisija nepaaiškino, kodėl atmetė latvių projektą.
Brendo dviejų kultūrų - lietuvių ir latvių - atmosferoje. 1981 m. Kuldygoje, Latvijoje, rašytojas baigė keturias vokiškos gimnazijos klases.
XX a. devintojo dešimtmečio lietuvių ir latvių literatūra vaduojasi iš sovietinių ideologinių stereotipų, siekia atsiverti vakarietiškoms tendencijoms, susigrąžinti europietišką savivoką.
Tai buvo puikūs žmonės. Ne vienos šeimos tėvas - kaip tik bolševikų nužudytas latvių karininkas.
Šias dainas galima sieti su latvių dainomis, kurių mokytojas ras latvių dainų rinktinėje "Lekia mano žirgelis" (V., "Vyturys", 1989).
Šovusiam savo kabinete. Visos šios struktūros koordinatoriumi buvo paskirtas Rygoje gyvenantis aukštas milicijos karininkas Nikolajus Gončarenka.
Štai kartą Rygoje latvių berniukas lesina balandžius, o ruselis - akmenimis, akmenimis į juos. Kodėl - nesuprantu..." Dabar Katia nutyla. Naivus tas Lemiras. Tylime.
Tikimės, kad Austrijoje bus garbingai atstovaujama lietuvių, latvių ir estų literatūra.
Lietuvių būrys priklausė 5-ajam Danijos batalionui, kuriame buvo ir latvių bei estų būriai.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) teigiamai įvertino latvių parlamentarų idėją vienu metu Baltijos valstybėse surengti referendumus dėl šių šalių narystės Europos Sąjungoje.
Kai buvo kuriama Zigeristo partija, Soikanė-Trapanė perspėdavo dalyvaujančius: kas bus prieš Zigeristo partiją, tas bus prieš Latviją ir latvių tautą. Zigeristo priešas - tautos priešas. Ką po rinkimų Zigeristas pirmiausia pasakė tautai?
Tai nebuvo tyčinė provokacija, du rusų ir vienas latvių sraigtasparnis atskubėjo į gelbėjimo operaciją. Lėktuvo pilotas vargu ar liko gyvas.
Vienas tokių - latvių neoromantiko Janio Poruko apysaka "Perlų žvejys". 1895 metais pasirodęs kūrinys vainikuoja latvių neoromantizmo istoriją, kuriai priklauso mums jau žinomi J.Akuraterio "Samdinio bernioko vasara", J.Jaunsudrabinio "Šalnos pakąsti žiedai"...
Šie instrumentai vadinami baltiškais taurės vardais (suom. paimentįrvi, est. paimentįru 'piemens trimitas'), kurie siejasi su latvių taure 'trimitas', lietuvių tauras, latvių taurus 'bulius', prūsų tauris 'stumbras'...
Simono Stanevičiaus bendrijos konferencija, įvykusi Viduklėje 1994 m. 2 d. Ją atidarė prof. Kentra, Juozas Mocius. atsiminimus apie Joną Žemaitį ir jo šeimą. atsiminimus parūpino A. Pocius. pasidalijo A. Kentra.
metraščio dalyje dedami bendresnio pobūdžio straipsniai (A. Pociaus, J. Parnarausko, A. Kelmės, Šiluvos krašte, straipsniai (J. Stanevičiaus bendrijos konferenciją Viduklėje 1994 m.
deklaruoti, ir kitas dalykas - už ją kovoti. niekas negresia ir niekas ne-grasina. mišką? Būtų žuvusi visa tauta! gelbėjome tautą. Lietuva pirmautų broliškų respublikų šeimoje. nebuvome išdavikai, bet mes nebuvome ir jokie laisvės gynėjai. ir požiūrių į partizanus.
žmones, kuriuos gynė "liaudies gynėjai". Lietuvos laisvę su okupantais ir jų talkininkais - stribais. buvę visokių (visokio plauko žmonių). sako, kad partizanų kova buvo beprasmiška. istorija, kurioje bus pasakyta tiesa apie Lietuvos laisvės kovas. priklausys nuo to, kas ją rašys. Pati istorija nepasirašys. žmonės, turintys vienokius ar kitokius įsitikinimus. istorijoje būtų pasakyta tiesa, turime aktyviai padėti ją rašyti.
žaizdų, nesidairykime į praeiti, o, susikibę rankomis, ženkime į ateiti. blogiausia, kad tos praeities žaizdos tebėra neužgijusios. užsitraukusios, o po šašais toliau tvinksta pūliniai. Todėl negalima pamiršti praeities, negalima nusigręžti nuo istorijos. pasveikti vaikščiojant su senomis negydomomis žaizdomis. šeimą-ar tai genocidas, ar ne? atsakymo. Argi sveikas tas, kuriam nėra skirtumo tarp stribo ir partizano? budelio ir aukos? Tarp okupanto ir okupuotojo?
nuplauti mūsų nuodėmes, kuris gali mus išgydyti. išsižadėtų - ji nebebūtų jau lietuvių tauta. supratimu. archyvus ir 2) pasipriešinimo dalyvių prisiminimus. Stanevičiaus bendrijos konferencija skirta Viduklės krašto laisvės kovoms. "Visada tikėjau partizanų vadais. šventas tautos idėjas ir nepalūžusiems pakeliui į mirti. ("Žaltvykslės", 1991, Nr. valandą. ilgiausiai nešė Lietuvos išsivadavimo ir jos ateities viltį. civilizuotų kraštų ciniško abejingumo, laisvės ir demokratijos idelų išdavystės. šitiek aukų - apie trisdešimt tūkstančių narsiausių vyrų, tikrų šalies patriotų? Jei didžiųjų to meto valstybių šulai V. D. Čerčilis ir D. patvirtino savo parašais 1941 m. lapkričio 26 d. Šitaip galėjo įvykti, nes pagal 1949 m. vasario 1-22 d. kuriuo minėtame suvažiavime vien balsiai ir buvo išrinktas J. prezidentu. Deja, šitaip neįvyko. kilnių idealistų, per daug pasitikėta Vakarų politikos dorumu ir sąžine. jų paveikslus sovietinė propaganda. priešinosi šiam aktui visomis galiomis ir buvo okupuota. pagalbos išsivaduoti iš mongoloidų jungo bus neįmanoma. Atlanto Chartos garantuojamus principus suteikti tautoms apsisprendimo teisę! šauksmui. nepriklausomą gyvenimą?! Pasirodo, gali - didžiosios valstybės! likimo. Kalbant apie jo asmenybę, iš karto reikėtų pasakyti: jeigu J. blokus, tu išguldai Jono Žemaičio baudžiamosios bylos Nr. m. gegužės 23 d. ir baigtos 1994 m. dokumentais. priklausančią tik kankiniui. šešėliu. kepurė, automatas, šovinių rageliai... kalėjimo viršininkui Balčiūnui. vilčių, protesto ir sielvarto dėl artimųjų likimo susigėrė į šias mūro sienas! klausimą! džiūstančiom nuo jaudulio lūpomis? "matais", po nosimi kumščiais mosikuojantį tardytoją. pirmame lape, jau galima kurti išorinį J. Žemaičio portretą: per 180 cm. pusantro pločio vienutės celė. pynių. šalčio ne galėjo užmigti. išsamių atsakymų į tardytojo klausimus. orlaidė anapus grotų. švarko išpjaustytas kabes bei sagas, nes be jų jis nepanašus į žmogų. antiestetiška, menkina žmogaus orumą ir rimtos įstaigos reputaciją. žeminti jų orumo. Prancūzijos karo mokyklų auklėtinis. sovietinę valdžią Lietuvoje ir tapti jos prezidentu" (red. metu. galėjau pakenkti pasipriešinimo judėjimui. mirtingieji, negalime padaryti. situaciją ir žmogaus būseną joje? Vargu. Kokiomis mintimis ir jausmais J. kalinimo metų? liucipieriaus - Lavrentijaus Pavlovičiaus Berijos. KGB šefas be galo domėjosi J. Jau nuo pirmųjų partizanavimo dienų (1945 m. J. Žemaičiui sekti užvedama byla "Peteris", o vėliau - "Sever". karjeros laiptais partizanų vadų hierarchijoj kopiantį J. dvarininkų kilmės!". Žaltys, Dainius, Klebonas, pagaliau - Vytautas ir kiti. partizanus, ryšininkus, J. pranešimų tik apie 1951 m. slapstytis J. rajonų sandūros miškuose. kitų zonų, verbuojami nauji. kraštų partizanų būrius agentus. Lietuvos partizanų ryšininke Arūne. nepriimamas į partizanų būrį. norų tikrumu. Visokiais būdais stengiamasi užverbuoti ne vieną J. ryšininkę, mėginama jam pakišti gražių moterų, kad šios išviliotų iš miško.
1951 m. rudenį J. nusprendžia vadavietę perkelti į Pietų Lietuvos miškus, Tauro apygardon. daugiausia lapuočiai ir žemos vietos. sumetimų? Žodžiu, lapkričio 23 d. Žemaitijos kraštu. sutartu laiku, bet "pietiečiai" nepasirodė. netikslios datos. Ką gi, J. lemtingomis valandomis. vietoje. Atsargos dėlei 1952 m. 24 kvartale. Tačiau... vos prabėgus savaitei, J. bunkerio, ant rankų parneša jo asmeninis sargybinis Simas (Juozas Palubeckas)... Mikro insultas! Paralyžiuojama kairioji pusė: ranka ir koja. J. netoli Dargių kaimo. Palubeckaitė-Liudas, retkarčiais lankosi J. užverbuoto) pagalba. žinomų partizanų. uždraudžia bet kam jį lankyti. tepriimsi: 2X3 m ploto, aukštis 1,8 m. ventiliacijai, ne per toliausiai sunkias: šaltinėlis. vandens.
nes brolis muzikantas - J. pučiamųjų orkestras. Tačiau jaunystės idilija tęsėsi neilgai. užėjus, mokytojo Paulaičio patariama, M. į pogrindinę antinacinę veiklą. Nors jautė didelę simpatiją vokiečių kulturai. buvo svarbiau už asmenines simpatijas. Miunchene, garsioje tuo metu medicinos gailestingųjų seserų mokykloje. net Lietuvos prezidentą K. sudėtingos akių operacijos. o bunkeryje. ligonio paralyžiuotą koją ir ranką, leidau vaistus. vasarą, dar pasakojo prisiminimus M. gatvėje Vilniuje. Marija.
kiekvieną neužsuksi, eini tik pas patikimus, tęsia Elena. gavę melagingą žinią, kad Sakalas (K. bus išskraidintas gydymui J. Žemaitis. įsilipęs į medžio viršūnę, laukdamas, ar neišgirs lėktuvo ūžesio. "Gegužės mėnesį J. neblogai vaikščioti, - prisimena Marytė. Žiūrėk, kaip aš vaikštau! Jau tuoj galėsiu eiti nepalikdamas pėdsakų. ant šviežienos... O šakalai nesnaudė. (saugumo duotas slapyvardis) yra ne kur kitur, o Šimkaičių miško 46 kvartale. Jie žinojo anksčiau, negu J. Tačiau grįžkime į J. dienas, kurios skyrėsi nuo Šimkaičių bunkerio tamsos, kaip ugnis nuo vandens. kartą pasinaudosiu genocido centro archyvų tyrinėtojos N. faktais, byla ir rausvų viršelių, labai raudono turinio knyga, išleista 1968 m. J. ataskaitose rašydavo čekistai. ir jų akimis tapo "dvarininku". laiką gyveno su tėvais, o kitas Jonas, J. prižiūrėjo Tiškevičiaus dvaro pieninę. šeimoje, ir gimė jaunėlis Jonukas 1909 m. kovo 15 d. laisvamanis, draugavo su J. platinti laisvamanių leidžiamas brošiūras. amžių su ta pačia gyventi". vaikais pasirūpins valstybė. pienininkystę. J. Žemaičio motina Petronėlė, kilusi nuo Skaudvilės (g. 1885 m.), buvo tyli, rami, atsidavusi šeimai moteris. Galbūt iš jos J. įkalbėdavo jį tapti OS nariu ir per valandą priimdavo jo priesaiką.
1910 m. šeima nusidangina net į Lomžą, ir tėvas prižiūri motinos brolio pieninę. Lietuvą grįžta 1917 m. turėjo vos 2 ha žemės. gimnazijoje laikų, yra kelios nuotraukos. mokytojas P. Miksas 1921 m.
1939 m. vedė Valionytę Eleną, gimusią 1916 m. Maskvoje. Apsigyvena Lentvaryje. ir mokytis gimnazijoje jo, o taip pat sūnaus Jono būsimieji vaikai. pamažu ima ruošti statybai rąstus. Tačiau išaušta 1940 metų vasara. užplūsta Raudonosios armijos ordos. J. laisvamanių kapines. Tuo iš dalies galbūt galima paaiškinti kodėl J. lagerių? artilerijos pulko mokyklos viršininku. liūdniau: 1941 m. birželio 14 d. ištremiama i Komijos ATSR. reiškęs ir į šaulių vado postą. Antrasis pasaulinis karas J. armijoje Varėnos poligone. "... įsakymą su pulku trauktis rytų kryptimi. pereiti pas vokiečius... išdavimu, pagal RSFSR BK 58 str.I a.).
Vokiečiai 1941 m. birželio 29 d. maršu nuvarė į Vilnių (...) iš kur visus paleido. ir buvo įsakyta pasilikti iki atskiro nurodymo (...). dalį. (...) mus informavo apie derybas su vokiečiais. savisaugos būrį kovai su raudonaisiais partizanais. išvažiavau pas žmona i Lentvarį kur ir gyvenau iki 1941 m. 1941 m. gruodžio mėnesį gimsta sūnus Laimutis. buvo gimusi ir dukrelė, kuri tuojau pat mirė. 1942 m. birželio mėn. J. Kiaulininkų kaimą ir iki 1944 m. kovo mėn. vedėju. Tie metai yra vienintelis trumpas atokvėpis J. Žemaičio šeimos gyvenime. pogrindinius laikraščius "Į laisvę!", "Nepriklausoma Lietuva".
1944 m. jis organizuoja Šiluvos vyrus į vietinę rinktinę. Plechavičiaus būrius apie 150 vyrų. 1944 m. kovo 15 d. Vietinės rinktinės 310 bataliono (apie 500 vyrų) vadu. Seredžiuje. Gegužės 1 d. o dalis buvo nuginkluota ir su sargyba išgabenta į Vokietiją. Plechavičiaus Vietinės rinktinės (...). Kaip pasakojo J. Kiaulininkų kaime, jis įsirengia slėptuvę. sodyboje porą kartų apsilanko kareiviai. kad šie jį mušią, ir jis bijąs atidaryti. Tuo laiku Žemaitis pasislepia. kareiviai tada namų nekratė, bet pasilikti tėviškėje darėsi pavojinga. J. Žemaitis slapstosi Dotnuvos rajone pas pusseserę M. Blužienę, o 1944 m. kaime. profesionalių karininkų, kurie galėtų vadovauti rezistencijai, J. m. birželio 2 d. viršininku. 1946 m. pradžioje J. apylinkėse. Leidžia mašinėle spausdinamą laikraštį. Jau 1946 m. Vyriausiuoju Ginkluotų Partizanų Štabu (VGPS). J. Lukšos informuota apie J.
1947 m. balandžio mėn. Kasperavičius. 1947 m. gegužės 20-25 d.d. atkurti štabą. Kęstučio: apygardos. J. Žemaitis. 1947 m. birželio mėn. Kurtinaičiui, J. apylinkėse įrengia apygardos štabo vadavietę. 1948 m. Žemaičių apygarda (apimančia Telšių, Raseinių.
Vilkaviškio, Šakių apskritis, sujungia Tauro ir Dainavos apygardas. apygardoje nuo 1947 m. sausio 12 d. partizanų pajėgų štabas. Šiaurės Rytų Lietuvos srityje veikia net 5 apygardos. 1948 m. liepos pradžioje. išrenkamas J. Žemaitis. prisikėlimo. apima ir Mažeikių bei Kretingos apskritis. apygarda, kuriai vadovavimą po J. 1948 m. liepos viduryje vadovavimą Vakarų sričiai Jūra J. steigimu. Tuo metu J. ir Rimanto žuvimo susilpnėjusi. J. 1948 m. J. delegatūra. Todėl 1949 m. vasario 1-22 d. J. vadų susirinkimą, kuriame pasiūlo vietoj MGB demaskuoto (iš dalies su J. Markulio pagalba) LDFS įkurti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS). minėta anksčiau) J. Pirmininku ir Vyriausiuoju Ginkluotųjų Pajėgų vadu. tampa J. Kadangi J. Lietuvos partizanams, jo viešnagė užsienyje užtrunka. K. Pyplys-Audronis 1949 m. atveža Vytautui - J. Žemaičiui rezistencijos užsienio atstovo (J. organizuojant materialinę paramą. yra vieninga rezistencijos vadovybė, ar J. dalies atstovas. Todėl 1949 m. atstovas -Jurgis Rimvydas, kuris ir perduoda informaciją apie LLKS įsikūri mą. Ryšiai su užsieniu palaikomi per Tauro apygardos vadą A. kuris yra J.
šaltiniu "Kruvinos žudikų pėdos" ir J. protokoluose, tai per J. 100 šveicariškų laikrodėlių. Po J. Lukšos sugrįžimo netrukus (1951 m. mėn.) nuleidžiamas naujas desantas - J. Būtėnas (slap. Stevė) ir J. Kukaus... odymo nesitikėjo. Anot vieno varžybų rengėjo, tas lietuviškas upeliukas per kelias dienas virtęs tikru kriokliu. Sakysime, kitų debiutantų - moldavų, latvių komandos varžybose užėmė paskutiniąsias vietas. Ne ką aukštesnis prieš varžybas buvo ir mūsų komandos reitingas.
kalbos, susipažinti su kaimyninės šalies istorijos ir etnokultūros pradmenimis, išmokti lietuvių ir latvių liaudies dainų. Be to, Žeimelyje tyrinėta latvių bendruomenės šnekta, papročiai. joje, Latvijoje. Panevėžio optikos salonas įrengtas moderniškiausiai, jam teprilygsta salonai JAV, Kanadoje ir Anglijoje. Salono interjerą projektavo latvių architektas Rinkis Rusinas. Žmogus čia per valandą galės gauti užsakytus stiklus akiniams.
ies diplomatų, remdamiesi šiuo dokumentu, mūsų šalies derybininkai pageidauja, kad Lietuva galėtų laisvai išeiti į Švedijos ekonominę zoną. Tuo tarpu latvių pareigūnai mano, kad ekonominė ir politinė siena turi eiti viena linija - tada Lietuva negalėtų išeiti į minėtąją ekonominę zoną. ciatyva. Parodos lankytojai gali pamatyti įvairia technika atliktus kūrinius, meno kalba primenančius rudojo ir raudonojo fašizmo sąmokslą, lietuvių, latvių ir estų ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės. Dėmesį, žinoma, visų pirma patraukia premijuotieji ekslibrisai.
grafijos mokytojas V.Orols palygino Dagdą su Zarasais: "Rytų Latvija ne tik kraštovaizdžiu panaši į Rytų Lietuvą. Panašios ir jų problemos. a Gečaitė [Studija] Latvijos kultūros akcentai Apie Latvijos valstybės atkūrimo 90-mečio jubiliejaus šventės projektus bei kai kuriuos lietuvių ir latvių kultūros strateginius skirtumus rašo Rasa Gečaitė.
ksploatavimo pradžios nustatyti remiantis "jūros teise ir jūros sienų nustatymo tradicijomis", atskleidė ir Latvijos siūlymus: "naftos telkinys lieka latvių pusėje, o naftą dalytis per pusę". is pravers ne tik latvių knygos, kultūros ir istorijos tyrinėjimams, su senąja broliškos tautos knyga susijusioms bibliografinėms paieškoms, bet ir latvių-lietuvių kultūrinių ryšių tyrimams.
imitu - pūst. Šie žodžiai kilę: iš instrumento, kuriuo grojama, pavadinimo; iš atliekamo veiksmo pavadinimo; iš gyvulio baubimo vardijimo. Išvados 1. Latvių piemenų dainose muzikavimo paskirtis ne tik estetinė, bet ir utilitarinė bei maginė.
ada tos kainos būna "pasaulinio lygio"... [12]Pavadinimas: Lietuva ir pasaulis 1991 m. ių tarp jų nėra, o rusiškai kalbančių -- 22%. Latvijos Respublikos ministrų kabinetą palaiko 79%: latvių tautybės - 96%, rusų - 62%. Nepalaiko - 12%: latvių - 2%, rusų - 24%. Latvijos piliečių gelbėjimo komitetą palaiko 11% apklaustųjų: latvių -- 1%, rusų - 21%. Nepalaiko - 70% Latvijos gyventojų.
BNS korespondentui sakė, kad latvių kaltinimai ir reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. "Visiškai aišku, kad prisidengdamos aplinkosauga, komercinės latvių struktūros siekia sužlugdyti naftos terminalo statybą", sako R. Liužinas.
uksiantis tarptautinis kantri muzikos festivalis "Visagino Country". Raguva (Panevėžio r.) mini miestelio įkūrimo 500-ąsias metines. paskiria stipendiją Zentai Mauriniai. "Aš lieku latvis ir europietis", - savo gyvenimo erdve, kūryba ir amžino poilsio vieta tvirtina nemaža plejada latvių rašytojų, atsidūrusių tremtyje. 1960 metais Kopenhagoje mirė latvių rašytojas Valdemaras Dambergas.