Šlavėnų dvaras - buvusi dvaro sodyba, įsikūrusi Šlavėnų kaime, Anykščių rajone, prie kelio 1225 Šlavėnai-Kurkliai II-Kolonija. Šlavėnai - kaimas Anykščių seniūnijoje, už 3,5 kilometro į pietus nuo Anykščių, ribojasi su įvairiais aplinkiniais kaimais bei Anykščių miestu. Vakariniu kaimo pakraščiu eina Anykščių-Kurklių kelias. Per kaimą teka upeliai Šlavė - Šventosios kairysis intakas bei Vaja - Virintos dešinysis intakas.
Anykščių rajono žemėlapis
Šlavėnų Dvaro Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Šlavėnų dvarai minimi nuo 1596 m. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Šlavėnų latifundiją sudarė trys dvarai ir kaimas prie jų, kuriuos valdė Ukmergės apskrities maršalka Juozapas Kušeliauskas ir kiti valdytojai.
Apie 1830-1840 m. latifundija buvo išskirstyta trims savininkams, dvarus perėmė ir įsigijo Mikuličiai, Mingailai ir Brazauskai. XIX a. antrojoje pusėje Mikuličių dvarą perpirko ir prie savo tėvonijos prijungė Gustavas Brazauskas (1841-1906), suformavęs Didžiųjų Šlavėnų Brazauskų dvarą, išlikusį ir XX a. pradžioje po jo mirties, kai jame toliau šeimininkavo G. Brazausko našlė Jadvyga Mikalauskaitė-Brazauskienė (1845-1915). Apie 1930 m. šį dvarą paveldėjo ir iki nacionalizacijos 1940 m. valdė Mašiotai (Ona Brazauskaitė-Mašiotienė). Pas Mašiotus 1930 m. lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Mingailai nuo XIX a. vidurio iki 1940 m. valdė Mažuosius Šlavėnus.
1921 m. Šlavėnų dvare surašyti 83, kaime - 138 gyventojai, viensėdyje - dar 5 gyventojai. 1923 m. Šlavėnų dvare buvo 4 sodybos - 77 gyventojai, Šlavėnų kaime buvo 26 sodybos - 135 gyventojai, Šlavėnų viensėdyje - 1 sodyba, 10 gyventojų. 1949 m. Šlavėnų kaimas buvo įjungtas į „Piliakalnio“ kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, jis pateko į Puntuko kolūkį.
Šlavėnų Dvaro Sodybos Architektūra ir Dabartis
Pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, tačiau yra nemažai tebenaudojamų ūkinių pastatų, galima įžiūrėti parko alėjas. Tebestovi tvartai, svirnas, klėtis, telkšo tvenkinys, susijungiantis su Šlavės upeliu. Šlavėnų kaime išlikę dvaro ūkiniai pastatai: tvartai, svirnas, klėtis bei parko fragmentai, tvenkinys, susijungiantis su Šlavės upeliu. 1992 m.
Šlavėnuose pastatytas kryžius 1944-1946 m. Valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 2000 m., kodas 1893) archeologijos paminklas (AR104) Marčiupio akmuo yra buvusioje Šlavėnų kaimo šiaurinėje dalyje, nuo XXI a. pradžios perduotoje Anykščių miesto plėtrai, 20 m į rytus nuo kelio Anykščiai-Kurkliai, Marčiupio upelio kairiajame krante. Jo ilgis 3,7 metro, plotis 2,3 metro, virš žemės iškilęs 1,6 metro.
Nuo 2003 m. Šlavėnuose veikia Aknystos pensionato (nuo 2010 m. Priklauso Anykščių parapijai.
Dvaro klojimas (iliustracinis pavyzdys)
Žymūs žmonės
Šlavėnų dvaras taip pat yra žymių žmonių gimtinė:
- 1841 m. gimė visuomenininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis Gustavas Brazauskas
- 1880 m. - gydytoja pediatrė mokslininkė Vanda Mingailaitė-Tumėnienė
- 1882 m. - medikas ir pedagogas Vytautas Žakavičius
- 1883 m. - pedagogė ir visuomenininkė Ona Brazauskaitė-Mašiotienė
- 1894 m. - agronomė mokslininkė Elena Karosaitė-Gimbutienė
- 1936 m. - mokslininkas agrotechnikas Jonas Mažvila
- 1944 m. - kinematografininkas Vytautas Kažukauskas
Šlavėnų Mokykla
Nuo 1916 m. Šlavėnuose veikė pradžios mokykla. Jos veikla buvo atnaujinta nuo 1920 m. rugsėjo. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: 1920-1921 m. - Marė Bukauskaitė, 1921-1922 m. - Stasys Puodžiūnas, iki 1925 m. - Ambraziejus Mačionis. 1925-1926 m. mokykloje veikė I-III skyriai, įsikūrę iš J. Kažukausko išnuomotuose namuose. 1925-1930 m. šios mokyklos vedėju dirbo mokytojas Antanas Karanauskas. 1930 m. vasarą Šlavėnų ir Vaišviliškių mokyklos buvo sujungtos į Storių pradinę mokyklą. Šlavėnų pradžios mokykla iki 1940 m. veikė kaip atskiras Storių mokyklos komplektas, joje iš pradžių dirbo mokytojas A. Karanauskas, 1937-1939 m.
Po Antrojo pasaulinio karo Šlavėnų pradinė mokykla vėl atidaryta 1949 m. rugsėjo 1 d. Jos vedėjais dirbo mokytojai: 1949-1951 m. - Antanas Karanauskas, 1951 m. rugsėjį - Juozas Kūnaitis, 1951-1952 m. - Eleonora Viburytė, 1952-1957 m. - Stasė Pulkauninkaitė-Gurskienė, 1957-1963 m. - Vladislava Dagelytė-Kučienė, 1963-1971 m. - Joana Kapelinskienė, 1971-1989 m. - Genovaitė Šetkienė. Po pertraukos atkūrus pareigybę, Šlavėnų pradinės mokyklos vedėja nuo 1992 m. dirbo Virginija Samanaitė-Grikevičienė. 2001 m. pradinė mokykla buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, o 2005 m. jis uždarytas.
Po Antrojo pasaulinio karo iš Šlavėnų buvo ištremti į Sibirą 7 asmenys. Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Anykščių apskrities Anykščių valsčiaus (nuo 1950 m. - Anykščių rajono) Šlavėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
1949 m. balandžio 4 d. kaime buvo įkurtas Puntuko kolūkis, kuris, vis stambinamas, veikė iki 1991 m., kol 1991 m. lapkričio 1 d. buvo pertvarkytas į Puntuko žemės ūkio įmonę ir veikė iki 1992 m., kol iširo. 1949-1992 m.