Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris dažnai susijęs ne tik su emociniais išgyvenimais, bet ir su turtiniais klausimais. Vienas svarbiausių klausimų, kylantis skyrybų metu, yra bendrai įgyto turto, ypač nekilnojamojo turto, padalinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nekilnojamojo turto dalybos skiriantis, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokia yra teismų praktika Lietuvoje.
Įstatyminis Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti.
Turto Padalinimo Būdai
- Turto padalinimo sutartis: Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant.
- Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis: Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutuoktinių Laisvė Susitarti Dėl Turto Padalijimo
Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Skyrybos Abipusiu Sutarimu: Sąlygos ir Procesas
Šiandieninė realybė yra tokia, kad beveik pusė Lietuvoje sudarytų santuokų baigiasi skyrybomis. Kai sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, atsiranda eilė klausimų, tokių kaip: kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti, ką juose nurodyti, kada atsiras teisinės pasekmės įvykus skyryboms ir pan.
Santuokos Nutraukimo Abipusiu Sutarimu Sąlygos
Civiliniame kodekse numatyta, kad santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukta ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei jie yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms sąlygoms, skyrybų procesas gali baigtis sėkmingai.
Sutuoktiniai, apsisprendę baigti šeimyninį gyvenimą skyrybomis bei esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Į Kurį Teismą Kreiptis?
Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Kokius Dokumentus Pateikti?
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, reikia pateikti du pagrindinius dokumentus - abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat dokumentų priedus.
- Prašyme dėl santuokos nutraukimo reikia papildomai nurodyti sutuoktinių gimimo metus, ar yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
- Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia aptarti savo nepilnamečių vaikų ir/ar vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bendro turto, skolų padalinimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Sutuoktiniai privalo nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, su kuriuo iš tėvu ir kur numatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali aptarti ne tik vaiko, bet ir vienas kito išlaikymo klausimus, nes gali būti situacija, kad išlaikymo reikia vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju sutuoktiniai susitaria dėl išlaikymo dydžio, terminų, mokėjimo tvarkos.
Jeigu sutuoktiniai turi bendro nekilnojamojo turto, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtinai turi būti aptarti turto padalinimo klausimai, - kuriam iš sutuoktinių ir koks turtas atiteks po skyrybų, kokiomis dalimis ir kaip turtas dalinamas. Taip pat tarp sutuoktinių gali būti numatytas kompensacijos mokėjimas, jeigu egzistuoja disbalansas tarp dalinamo turto arba jo dalių turto verčių.
Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia nurodyti ne tik kaip yra dalinamas sutuoktinių turtas, bet ir kaip bus dalinamos jų bendros skolos. Taigi, būtina nurodyti, kas perima arba kaip dalinami sutuoktinių bendri skoliniai įsipareigojimai, tokie kaip, pavyzdžiui, hipoteka, kreditas, lizingas, skolas pagal daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį, teismo priteistos bendros skolos, skolos pagal vekselius ir pan.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas, o teismui - pateikti tokių pranešimų įrodymus. Tai reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įstoti į procesą ir ginti savo teises, nesutikti su siūlomu skolinių įsipareigojimų padalinimu.
Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos iš esmės gali būti bet kokios, jeigu sutuoktiniai dėl jų sutaria ir jos nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių, nepilnamečių vaikų) interesų, geros moralės, viešosios tvarkos bei įstatymų. Jeigu tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises, teismas negalės patvirtinti tokios sutarties ir priimti sprendimo byloje.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą ir tampa privalomas sutuoktiniams. Nevykdant sutarties, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (per antstolį). Jeigu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ir teismo sprendimas negali būti vykdomas pilna apimtimi, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Procesiniai Aspektai
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Santuokos nutraukimas abipusiu sutarimu yra pakankamai lengvas ir greitas procesas, kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo, jie geranoriškai nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalinti atsiradusius trūkumus, derinti santuokos nutraukimo pasekmes ir pan.
Turto Padalinimas: Bendroji Jungtinė ir Asmeninė Nuosavybė
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Teismų Praktika Dėl Turto Padalinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Turto Dalybos Su Paskola Įsigytam Būstui
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus:
- Būsto pardavimas: Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
- Nuosavybės ir paskolos perdavimas vienam sutuoktiniui: Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
- Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais: Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, o paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai: Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.
Teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, visais atvejais turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Vadovaujantis bendrąja taisykle, apibrėžiančia sutuoktinių turto teisinį režimą, santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, įgytą santuokoje būstą sutuoktiniams paprastai padalija lygiomis dalimis.
Finansinis Turtas, Sukaupta Pensija - Taip Pat Bendri
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga.
Lizingo Sutarties Nutraukimo Teisiniai Padariniai
2012-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naują teisminę praktiką ginčuose dėl teisinių padarinių nutraukus lizingo sutartis. Nutartimi pripažinta iki tol neigta lizingo gavėjo teisė susigrąžinti sumokėtas lizingo davėjui įmokas net jei sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo kaltės.
Primintina, kad iki šiol, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo (kliento) neteisėtų veiksmų (įprastai tai periodinių lizingo įmokų nemokėjimas), visos iki sutarties nutraukimo vykdant sutartį kliento lizingo davėjui sumokėtos įmokos likdavo lizingo davėjui, lizingo sutarties dalykas (lizinguojamas turtas) grąžinamas teisėtam jo savininkui (t.y. lizingo davėjui) ir iš lizingo gavėjo reikalaujama sumokėti iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas bei priskaičiuotas netesybas.
Klientui sumokėjus net ir žymią turto išpirkimo įmokų dalį, grąžinus lizingo davėjui didelės vertės turtą, ginčą nagrinėjantys teismai čia neįžvelgdavo disproporcijos. Lizingo bendrovės praturtėjimas, atgavus didesnės vertės turtą, nei likutinė neišpirkta jo vertė pagal sutartį, buvo pateisinamas kliento padarytu sutarties pažeidimu ir iš to kylančia jo civiline atsakomybe.
Buvo laikoma, kad klientas privalo mokėti lizingo davėjui už lizingo dalyko naudojimą, ir tik visų lizingo įmokų pagal sutartį (ar grafiką) sumokėjimas grąžina lizingo davėją į tokią padėtį, kurioje jis būtų, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį (tinkamai mokėjęs įmokas). Pareiga grąžinti lizingo objektą buvo traktuojama kaip atskira lizingo gavėjo prievolė, atsirandanti dėl sutarties nutraukimo. Dėl lizingo sutarties nutraukimo pasekmių netekę didelės vertės turto lizingo gavėjai bandė ginti savo teises taikydami nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą.
Civilinėje byloje Nr. Nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką ji buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str.). Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės - sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma - nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.217 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.). Restitucijos ir civilinės atsakomybės institutai sutarties nutraukimo atveju gali būti taikomi kartu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog iš principo CK 6.574 str. numatyta tik vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visas lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Nors dėl restitucijos taikymo antrosios šalies - lizingo gavėjo - atžvilgiu šioje normoje nepasisakyta, teismas sprendė, kad lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui.
Turėdamas tokį teisinį pažeistų teisių gynimo instrumentą lizingo gavėjas jau gali susigrąžinti bent dalį to, ką pagal nutrauktą lizingo sutartį buvo perdavęs lizingo davėjui. Pirmiausia, turi būti teisingai formuluojamas reikalavimas teismui. Tai ne nuostolių neteisėtai praturtėjus išreikalavimas, ne turto ar įmokų susigrąžinimas. Ieškinys turėtų būti reiškiamas dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių ir dėl neproporcingos civilinės atsakomybės. Ginčo iniciatoriai ir, žinoma, teismas turėtų įvertinti, ar lizingo bendrovė tinkamai apskaičiavo ir pasidengė savo nuostolius, ar neišplėtė be pagrindo civilinės atsakomybės lizingo gavėjo atžvilgiu.
Ne bet kurios lizingo sutarties nutraukimo atveju galima taikyti dvišalę restituciją. Lizingo gavėjas gali naudotis jam perduotu turtu ir mokėti lizingo įmokas neturėdamas tikslo įsigyti lizingo objekto nuosavybėn. Kitos lizingo sutartys gali būti su turto nuosavybės perėjimo lizingo gavėjui sąlyga. Lizingo sutarties sąlyga, jog daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, lemia ir periodinių lizingo įmokų struktūrą. Pagal lizingo sutartį su minėta sąlyga, į lizingo davėjui mokamų įmokų sandarą patenka daikto vertės išpirkimo įmokos, kuriomis lizingo gavėjas palaipsniui išperka daiktą. Klientas pagal tokią sutartį moka įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išperka daikto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas komentuojamoje nutartyje pasisakė, jog dvišalė restitucija galima tik dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė.
Dvišalės restitucijos taikymas, minėta, negali paneigti kliento (lizingo gavėjo) atsakomybės. Sutartį pažeidęs lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo nuostolius. Ši nuostata išaiškinta kasacinio teismo praktikoje ir išlieka nepasikeitusi - „lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį“.
Todėl teismai turi išsiaiškinti lizingo įmokų sandarą, kurią jų dalį sudaro turto išpirkimo įmokos ir kiek jų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki sutarties nutraukimo. Lizingo davėjo nuostoliai taip pat yra mažinami jam sugrąžinto turto verte, todėl svarbu nustatyti grąžinamo turto vertę ir jos santykį su lizingo davėjo patirtais nuostoliais. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog civiliniame kodekse įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo taisyklės yra dispozityvios, todėl „šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip, tačiau susitarimas, esant ginčui, vertintinas pirmiau nurodytų teisės normų kontekste (CK 6.222 str. ir 6.574 str. - aut. pastaba), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“.