Žemės sklypų padalijimo reikalavimai saugomose teritorijose Lietuvoje

Namų statyba prasideda ne nuo plytų, o nuo tinkamo žemės sklypo. Tačiau, nors Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ne kiekviena jų tinkama gyvenamajai statybai. Todėl labai svarbu žinoti reikalavimus, taikomus žemės sklypų padalijimui, ypač saugomose teritorijose.

Saugomos teritorijos: paskirties keitimo ypatumai

Saugomose teritorijose bus galima keisti žemės naudojimo paskirtį, dalyti sklypus dalimis. Įstatymo pataisų priešininkai mano, kad naujovėmis bus aktyviai piktnaudžiaujama, o saugomos teritorijos bus išdarkytos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos ketvirtadienį Seime buvo priimtos.

„Saugokime gamtą, bet gamtoje turėtų tilpti ir žmogus“, - AAK diskusijoje dėl pataisų sakė A. Salamakinas. AAK pirmininkas žiniasklaidai sakė, kad naujosios pataisos - tik pirmas žingsnis, ir bus daugiau projektų, kad žmonės pajustų, jog jiems pasisekė gyventi saugomoje teritorijoje - esą dabar jie tai gali traktuoti kaip nelaimę.

Įstatyme apibrėžta, kad saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Kaip naujosios įstatymo pataisos gali derėti su šiomis nuostatomis? Priimtų naujovių kritikai įsitikinę - netrukus pamatysime pataisų atneštą žalą.

R. Baškytės teigimu, Saugomų teritorijų įstatyme anksčiau buvo absoliutus draudimas skaidyti sklypus dalimis, tačiau gyvenimas esą negali stovėti vietoje.

„Pavyzdžiui, norint įsirengti dviračių taką, aikštelę su statiniais, stovyklavietę, priešgaisrinį bokštą, jeigu reikia daugiau nei vieno aro, reikia formuoti atskirą sklypą. Daug yra atvejų, kai to reikia pačių saugomų teritorijų labui, jos turi būti pritaikomos lankymui. Iš kitos pusės, jose gyvena žmonės, yra miestų ir miestelių. Tie miesteliai turi plėtotis, šiose teritorijose yra ne tik rezervatai, draustiniai, bet ir gyvenamojo-rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, kuriose statybos yra galimos“, - argumentus vardijo VSTT direktorė.

Tarnybos direktorės manymu, piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti, tačiau proceso sustabdymas esą būtų nenaudingas pačioms saugomoms teritorijoms.

„Stagnacija atsigręžtų prieš pačias saugomas teritorijas - kam to reikia? Labai stengsimės, kad naujosiomis pataisomis nebūtų piktnaudžiaujama, o jeigu reikės, operatyviai kažką keisime“, - teigė R. Baškytė.

Tuo tarpu parlamentarė Aurelija Stancikienė mano, kad netrukus įstatymo pataisas teks atšaukti.

„Lietuvoje už šių teritorijų priežiūrą yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šios tarnybos teikimu pataisos, labai palengvinančios ir liberalizuojančios saugomų teritorijų tvarkymą, yra priimtos. Jei ši tarnyba komitete aiškino, kad sugebės sužiūrėti, ir aiškino, kad šios pataisos yra labai reikalingos, aš beveik 100 proc. esu tikra, kad bus smarkiai piktnaudžiaujama naująja tvarka, ir mes po pusės metų turėsime grįžti prie tų pataisų ir jas naikinti. Jeigu tarnyba nebijo prisiimti tokios atsakomybės, tai yra jų reikalas“, - kalbėjo A. Stancikienė.

Seimo narė priminė, kad reikėtų atsižvelgti ne tik į žemės savininkų, norinčių dalyti ir pardavinėti savo sklypus, skundus, bet ir kitų, kurie nori gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip iki šiol. „Yra nemažai žmonių, kurie labai nenorėjo, kad pataisos būtų priimtos, nes jiems atsiranda tam tikrų grėsmių. Tarkime, žmonės nusipirko sodybą vienkiemyje ar kelių trobelių gyvenvietėje, o dabar jų gali padaugėti dvigubai ar trigubai“, - apie tai, kad galimai bus pažeisti dalies savininkų lūkesčiai, sakė A. Stancikienė.

Pataisų aprašymas

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai:

• Tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatoms;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas ar gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas).

Numatoma, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai:

• Žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;
• Pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, įtvirtinančia, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebus leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesne kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

• Žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statyti;
• Žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių (miestų ar miestelių) bendruosiuose planuose, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams;
• Žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta statybų galimybė;
• Pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Nustatyta, kad minėti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose nebus taikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos.

Svarbu: Atidalijimas yra sudėtinga procedūra, kuriai reikia daug laiko ir išlaidų.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Žemės sklypo formavimas arba pertvarkymas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus. Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.

Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami:

• Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.
• Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas).
• Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas).
• Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas).
• Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
• Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.

Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip:

• 0,04 ha (400 m2) ploto kitos paskirties žemės sklypo;
• 0,3 ha (3000 m2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo;
• 0,5 ha (5000 m2) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su sąlyga, kad po amalgamavimo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha (50000 m2).

Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai. Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai.

Prieš pradedant rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - projektas), yra būtinas teisinis pagrindas - organizatoriaus sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.

Prašymą pateikti galima dviem būdais - užpildžius tam tikrą prašymo formą ir pateikiant sprendimą priimančiai institucijai arba tiesiai per Žemėtvarkos Planavimo Dokumentų Rengimo Sistemą (ŽPDRIS). Jei dokumentai pateikiami pirmuoju būdu, organizatorius pats per 5 darbo dienas įkelia prašymą ir dokumentus į ŽPDRIS.

Organizatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, jis privalo pateikti projekto rengimo reikalavimus, kuriuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas. Sprendimas pradėti Projektą priimamas per 10 darbo dienų ir per 5 darbo dienas apie tai informuojamas iniciatorius. Projekto rengimo reikalavimai turi būti išduodami per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti projektą parengimo. Taigi, teorinis sprendimo ir reikalavimų išdavimo terminas - 20 darbo dienų.

Jei iniciatorių atstovauja kitas asmuo, į ŽPDRIS sistemą turi būti įkeliama įgaliojimo kopija, kuri patvirtinama organizatoriaus. Gavus sprendimą ir projekto rengimo reikalavimus, būtina įkelti sutarties su projekto rengėju kopiją į ŽPDRIS, kurią organizatorius turi patvirtinti.

Projektas susideda iš grafinės ir tekstinės dalies, paprasčiau - brėžinių ir aiškinamojo rašto su pridedamais dokumentais. Projektas turi būti rengiamas elektroniniu būdu ŽPDRIS, tačiau kai kurios savivaldybės reikalauja ir patvirtintos popierinės versijos, nors teisės aktai to nenumato.

Kai gaunamas organizatoriaus derinimas, organizatorius privalo paskelbti informaciją apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti ŽPDRIS. Ši informacija turi būti viešinama ne trumpiau nei 10 darbo dienų. Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos.

Atlikus projekto viešinimo procedūras, organizatorius ŽPDRIS teikia derinti projektą institucijoms, kurios pateikė projekto rengimo reikalavimus, taip pat saugomos teritorijos direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, jei projektas rengiamas šių institucijų saugomose teritorijose, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, jei žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir pan. Jei projektu keičiama žemės sklypo paskirtis, jis visais atvejais turi būti derinamas su Regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Projektas gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus aukščiau aprašytą tai leidžiančią NŽT išvadą. Projektą tvirtina NŽT teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius, priklausomai nuo to, kuri institucija išdavė sprendimą pradėti rengti projektą.

Patvirtinus projektą, matininkai atlieka pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengia kadastrinių matavimų bylas, kurios pateikiamos tikrinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje. Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.

Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt ). Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis. Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt )

Žemės sklypo padalijimas, atidalijimas ir sujungimas

Žemės sklypo padalijimas - tai procesas, kuriuo metu vienas žemės sklypas yra padalijamas į kelis žemės sklypus. Dažniausiai ši paslauga yra užsakoma bendrasavininkų, žemės paveldėjimo atveju, kai tam tikrą žemės sklypą norima padalinti į du arba daugiau dalių. Tačiau prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą verta pasidomėti ar šis sklypas gali būti dalomas.

Žemės dalinimas į sklypus gali būti finansiškai naudingas, būtinas arba disponavimą turtu gerokai palengvinantis procesas.

Sklypo dalinimas į sklypus gali būti dvejopas. Šis sklypo pertvarkymo būdas gali būti atliekamas padalijant arba atidalinant sklypą. Abu būdai turi skirtingą galutinį rezultatą, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamiausią variantą.

Žemės sklypo padalijimo būdai

• Žemės sklypo padalijimas tarp bendrasavininku, nustatant naudojimosi tvarkos planą.
• Žemės sklypo padalijimas į dvi arba daugiau dalių.
• Žemės sklypo atidalijimas ir laisvė disponuoti savo nekilnojamu turtu.

Žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, padalijimas į atskirus žemės sklypus, kurių kiekvieną nuosavybės teise valdo vienas asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.

Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).

Žemės sklypo sujungimas vyksta pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką.

Norint sujungti žemės sklypus, reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Prašymą sujungti žemės sklypus gali pateikti vienas ar keli sklypų savininkai.

NŽT išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl sklypo sujungimo. Žemės sklypo sujungimo išlaidas apmoka sklypo savininkai.

Reikalingi dokumentai

Norint pradėti žemės sklypo formavimo procesą, reikalingi šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas).
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Žemės sklypų formavimo etapai

Žemės sklypo formavimo procesas susideda iš šių etapų:

• Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
• Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
• Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose.
• Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas.
• Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
• Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, terminus reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai:

Praktiniai patarimai ir svarbūs aspektai

Nuo ko pradėti sklypo padalijimą?

Prieš pradedant sklypo padalijimo procesą, svarbu atlikti šiuos veiksmus:

• Pasikonsultuoti su specialistais (projektuotojais, matininkais).
• Išsiaiškinti vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus.
• Įvertinti sklypo reljefą, susisiekimo galimybes ir inžinerinių tinklų prieinamumą.
• Pasidomėti, ar nėra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Dokumentų surinkimas ir paruošimas

Dokumentų surinkimą ir paruošimą patikėkite projektą vykdysiančiam specialistui. Dažniausiai tam prisireikia laikotarpio nuo 6 mėn. iki 1 metų. Biurokratiniais dalykais rūpinasi už Jus.

Naudojimosi tvarkos nustatymas

Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiais sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti. Visa procedūra pakankamai nesudėtinga.

Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Svarbu žinoti, kad naudojimosi tvarka nenustoja galioti perleidus sklypo dalį. Naudojimosi tvarka gali ne tik padėti išspręsti galimus bendraturčių nesutarim...

tags: #sklypu #padalijimas #saugomose #teritorijose