Daugiabučiuose namuose rūkymas kelia daug problemų, ypač kai dūmai sklinda per ventiliacijos sistemas, trikdydami nerūkančius gyventojus. Lietuvoje ši problema yra aktuali, o įstatymai ir savivaldybių sprendimai bando ją sureguliuoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip rūkymo draudimai veikia daugiabučių gyventojus, kokios yra pasyvaus rūkymo pasekmės ir kokie galimi sprendimai.

Draudimai Rūkyti Balkonuose: Kaip Tai Veikia?
Šiuo metu Kaune prašymus, kad daugiabučių namų balkonuose būtų nerūkoma, pateikė 24 skirtingų namų gyventojai. Kad iš gyventojų gautas prieštaravimas teisiškai įsigaliotų ir daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti, tai turi būti patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Jis nurodė, kad artimiausiu metu bus išleisti įsakymai dėl uždraudimo rūkyti S.Žukausko, Dujotiekio, Akacijų, Rietavo gatvėse bei V.Krėvės ir Savanorių prospektuose esančiuose pavieniuose daugiabučiuose. Šių daugiabučių namų balkonuose rūkyti bus draudžiama nuo vasario 10 d.
Gyventojai, norintys, kad jų daugiabučių namų balkonuose kaimynai netrauktų dūmo, turi kreiptis į savivaldybę. Specialistai aiškino, kad daugiabučio namo gyventojo prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškiamas arba atšaukiamas, pateikiant pranešimą savivaldybės administracijai.
Nustatoma įsakymo įsigaliojimo data - ne ankstesnė nei 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos. Informaciniai ženklai apie draudimą rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, įrengiami įsakymo dėl sprendimo įsigaliojimo dieną.
Po to, kai daugiabutis namas yra paženklinamas specialiais ženklais, nurodančiais, kad balkonuose rūkyti draudžiama, kaimynai gali pranešti apie pažeidimus.
Už rūkymą balkonuose, jei yra išreikštas gyventojų noras, kad būtų nerūkoma, bus taikoma administracinė bauda iki 60 eurų.
Seimo narys J. „Įstatymą įvedė, bet jokios kontrolės nėra, kas kaip nori, tas taip ir daro: užsideda žaliuzes, užuolaidas ir rūko toliau. Tai perteklinis reguliavimas. Esu kategoriškai už tai, kad šį įstatymą naikinti, galbūt kitaip su visuomene bendrauti ir kalbėtis“, - sakė E.
Seimo narys J. „Šiaip turėtume vienas su kitu elgtis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi ir šiuo atveju pagarba kitam - neturime tų žmonių stumti kažkur į kampą, versti daryti formalius pažeidimus“, - teigė J.
Kaip Pranešti Apie Pažeidimus?
Gyventojas pateikia policijai arba savivaldybės administracijai pareiškimą. Su juo turi būti pateikti ir duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone faktą ir aplinkybes.
Policija tyrimo imasi tik tada, kai pranešimas nėra anoniminis, taip pat pateikiami pažeidimo įrodymai, tai gali būti nuotrauka, pagal kurią gali būti nustatomos aplinkybės.
Vilniaus miesto savivaldybė „Delfi“ patvirtino, kad jau sulaukia skundų, jog dabar daugiau rūkoma butuose, tačiau priduria, kad nėra kaip patikrinti, jog dūmai iš konkretaus buto iš tikrųjų patenka į kitą butą.
Taip pat nurodė, kad sąrašas butų, kuriuose draudžiama rūkyti nėra įslaptintas ir viešai prieinamas ČIA.
Gyventojų Nuomonės ir Konfliktai
Daugiabučiuose namuose gyvenantys kauniečiai turi skirtingą nuomonę dėl draudimo rūkyti balkonuose.Kai kurie gyventojai prisipažino, kad mėgsta balkonuose patraukti dūmą, tad jei jų kaimynai užsimanys parašyti prašymą, gali būti, kad cigaretes jie prisidegs pačiame bute.
„Tai kur man rūkyti? Tualete rūkysiu, per ventiliaciją išsivėdins arba virtuvėje langą atsidarysiu.
E. „O kad problema egzistuoja - aš neabejoju, pati gyvenu daugiabutyje. Kas atsitiko po draudimo - rūkantys žmonės pradėjo rūkyti patalpose: tualetuose, virtuvėse, voniose. Kaimynai skundžiasi, kad jų namai dėl to prasmirsta. Tai pastebi ir E.
Ta tema aktuali, bet problema nėra iki galo išspręsta, nes kartais žmonės pradeda rūkyti butuose, tada dūmai per ventiliacijos sistemas ir visas kitas nišas patenka į aukščiau esančius butus“, - sakė E.
M. Tvysa irgi sako, kad greta namų galėtų būti įrengtos rūkymo vietos: „Žiūrėkime į užsienio praktiką - įrenkime rūkymo vietas rajonuose.
Parlamentaras J. „Kaip galima sureguliuoti visų vieno daugiabučio namo gyventojų santykius? Mano manymu, tai visai ne įstatyminis reikalas, tai žmonių tarpusavio susitarimo reikalas.
„To tikrai nereikėjo, žmonėms reikia labiau bendrauti vieni su kitais ir spręsti problemas. Aš esu už tai, kad vieni kitų neskųstume dėl rūkymo balkonuose“, - teigė E.
Seimo nariai ir ekspertai antradienį parengė vidaus reikalų ministro įsakymo projektą, įgyvendinantį Tabako kontrolės įstatymo pataisas, susijusias su kylančiais konfliktais dėl rūkymo balkonuose. Pagal siūlomą pataisą žmogus, patiriantis diskomfortą dėl nuolatinio kaimynų rūkymo savo bute, turės galimybę pranešti apie tai savivaldybei internetu (jei norės - raštu). Savivaldybė turės informuoti namo gyventojus, kad šiame name rūkymas balkone kenkia kaimynams, todėl po penkiolikos dienų specialiais ženklais įspės kaimynus apie tai, kad rūkyti balkonuose nebegalima.
Algoritmas numato, kad nerūkančiam žmogui padės savivalda. Policijos pagalbos absoliučioje daugumoje situacijų tiesiog nereikės. Policija neturės prievolės reaguoti į skundus, kurie pateikiami iš tų daugiabučių, kur neatlikta kaimynų informavimo procedūra.
Tinkamai informavus kaimynus, sulaukus penkiolikos dienų termino, pažeidimų skaičius bus minimalus. Žodinis pareigūno įspėjimas yra ne mažiau efektyvus nei piniginė bauda. Juk mes kabame apie bendravimo kultūros pasikeitimą. Nėra tikslo bausti žmonių.
Pasyvus Rūkymas: Pavojus Sveikatai
Turbūt esate girdėję sąvoką „Pasyvus rūkymas“ (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru). Pasak jų, uždraudus rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkantieji šio žalingo įpročio neatsikratė, rūkyti dažniau pradėjo uždarose patalpose, savo namuose, o rūkalų dūmai skverbiasi per ventiliacijos angas į kaimyninius butus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skelbia, kad pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą.
Švedijos Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, kad pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybes. Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais. Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20-30 proc. padidinti plaučių ligų riziką. Pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat yra susijęs su pasyviu rūkymu.
Rūkymo metu cigarečių dūmuose esančios toksinės medžiagos nusėda ant patalpose esančių paviršių, rūkančiojo plaukų, odos ir drabužių. Toksinams kaupiantis ir reaguojant su oru jie gali keistis ir tapti kancerogeninėmis medžiagomis.
Su didžiausia tretinio rūkymo rizika susiduria vaikai, kurie ropodami liečia įvairius paviršius, kiša rankas į burną, todėl turi didžiausią sąlytį su patalpoje esančiais paviršiais.
Nors ir sutvarkyti ventiliaciją senesniuose daugiabučiuose ne visada įmanoma, jeigu rūkantys asmenys nusprendžia tai daryti savo namuose, tačiau pasiteiravus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, ar iš tikrųjų reikia baimintis, kad gyventojams pradėjus rūkyti savo butuose, išaugs gaisrų tikimybė dėl rūkymo patalpose, jis sakė, kad kiekvienais metais kyla tokių gaisrų.
„Galima iš karto paminėti, kad tai yra daugiausiai gyvybių nusinešanti gaisrų priežastis. Būtent dėl neatsargaus rūkymo dažniausiai žūstama gaisre. Kalbant apie gaisrų skaičių, tai, pavyzdžiui, tas skaičius dėl rūkymo sukeltų gaisrų svyruoja tarp 200 - 300. Paskutiniais metais buvo 241 gaisras sukeltas, o žuvo 38 žmonės. Galima sakyti, kad apie 40 visų žūstančių gaisruose yra būtent dėl neatsargaus rūkymo žuvę žmonės.“
Vis dėlto jis akcentavo, kad gaisrų dėl neatsargaus rūkymo miestuose kyla daugiau negu kaimuose, bet jie tiesiog yra greičiau pastebimi, užgesinami ir sukelia ne tokius tragiškus padarinius.
Specialisto teigimu, jų tarnyba mato dar tokią grėsmę, kad nusprendusieji rūkyti patalpose gali išimti autonominių dūmų detektorių baterijas ir tai būtų taip pat pavojinga, jeigu ateityje įsipliekstų ugnis.
„Pats blogiausias dalykas yra rūkyti atsigulus lovoje, nes tai būtent yra dažniausia priežastis dėl ko žmonės žūsta. Reikėtų nerūkyti lovoje ir tai daryti budrios būklės, kad rūkydami žmonės neužmigtų su nuorūka rankoje. Taip pat parūkius visuomet reikėtų užgesinti nuorūką taip, kad ji netgi nesmilktų. Tam turėtų būti naudojama peleninė arba koks nors indas su vandeniu. Vis tik pagrindinis patarimas būtų, kad geriausia būtų rūkyti išėjus į lauką.“
Net jei žmogus nerūko, tačiau kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru, jo organizmui daroma tokia pati, o kartais ir didesnė žala sveikatai,“ - pranešime žiniasklaidai teigia Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Renata Jadlauskienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta daugiau nei 1,3 mln. žmonių. Dalis jų - nerūkantys suaugusieji ir vaikai, kurie patiria ilgalaikį rūkymo poveikį namuose, automobiliuose ar darbo aplinkoje.
Vaikų organizmas yra kur kas jautresnis tabako dūmų poveikiui nei suaugusiųjų. Vaikystėje patirtas pasyvus rūkymas ilgainiui lemia rimtas sveikatos problemas.
Pažymima, kad vaikai, kurie auga rūkymo aplinkoje:
- dažniau serga kvėpavimo takų ligomis (pvz., bronchitu, astma, plaučių uždegimu);
- patiria dažnesnes vidurinės ausies infekcijas;
- turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis suaugus;
- jiems didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika.
„Be to, pasyvus rūkymas gali neigiamai paveikti vaikų pažintinį vystymąsi ir mokymosi pasiekimus. HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) 2022-2023 m. tyrimas Lietuvoje rodo, kad net 24 proc. paauglių namuose arba artimiausioje aplinkoje yra veikiami pasyvaus rūkymo. Neurobiologiniai tyrimai (2023 m.) taip pat rodo, kad vaikų, ilgą laiką veikiamų pasyviu rūkymu, smegenų vystymasis gali būti slopinamas, o tai siejama su padidėjusia dėmesio sutrikimų, elgesio sunkumų ir net depresinių simptomų rizika,“ - teigia R. Jadlauskienė.
Suaugusiesiems pasyvus rūkymas taip pat daro reikšmingą žalą: didėja rizika susirgti plaučių vėžiu, išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), netgi diabetu; darbo ar namų aplinkoje ilgą laiką veikiami dūmų, nerūkantys suaugusieji susiduria su padidėjusiu kvėpavimo problemų, miego apnėjos, nuovargio bei galvos skausmų dažniu.
Anot R.Jadlauskienės, Lietuvos Higienos instituto 2023 m. duomenimis, šalyje vis dar apie 15 proc. gyventojų reguliariai susiduria su pasyviu rūkymu darbo vietose ar namuose. Tai ypač aktualu daugiabučiuose namuose, kur dūmai skverbiasi per ventiliacijos sistemas, langus ar balkonų sandūras. Kai kurie tyrimai (2023 m.) rodo, kad ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti susijęs ir su psichikos sveikatos sutrikimais, ypač jei žmogus patiria lėtinį stresą.
Elektroninėse cigaretėse esantis aerozolis gali turėti ultrasmulkių dalelių, aldehidų, metalų, kurie pasiekia plaučių giluminius audinius ir sukelia uždegimą. Pastebėtas panašus poveikis kaip ir pasyvaus tabako rūkymo atveju - bronchito simptomai, kvėpavimo takų pažeidimai, net ir astma nesergantiems asmenims.
Biuro specialistai informuoja, kad svarbu užtikrinti, kad namų, darbo ir viešosios erdvės būtų nerūkymo zonos. Tai padės apsaugoti vaikus, šeimos narius ir kolegas nuo neigiamo poveikio sveikatai.
Specialistai taip pat ragina būti sąmoningais: nerūkyti ir negarinti namuose, balkonuose ar automobilyje, ypač šalia vaikų; informuoti aplinkinius apie pasyvaus rūkymo žalą ir drąsiai prašyti nerūkyti šalia; skatinti visuomenėje kultūrą, kurioje rūkyti būtų nepriimtina; jei rūkote, kreiptis pagalbos ir bandyti atsisakyti šio žalingo įpročio.
Situacija Savivaldybėse: Skundai Ir Baudos
Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius skaičiuoja, kad per metus gauna apie 10 skundų dėl rūkymo daugiabučiuose. Kauno savivaldybė nuo draudimo įsigaliojimo sulaukė 98 skundų. Vilniaus savivaldybės atstovas pastebi, kad šiltuoju metų laiku skundų dėl balkonuose rūkančių kaimynų sulaukiama 2-3 kartus daugiau, nei žiemą.
Vilniuje už rūkymą balkone, kai tą daryti draudžiama, per 4 metus ir 5 mėn. savivaldybė nubaudė vos 3 gyventojus. Kaune per šį laiką buvo surašyti 46 administracinių nusižengimų protokolai, Klaipėdoje - 13.
Mažą nubaustųjų skaičių daugiausia ir lemia įrodymų neturėjimas. Be to, teisena dėl rūkymo daugiabutyje gali būti pradedama tik jei skundą pateikia tame daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo.
Kauno savivaldybės atstovas irgi pastebi, kad būna atvejų, kai gyventojai kreipiasi dėl rūkymo balkone, bet nepateikia objektyvių įrodymų: fotonuotraukų, vaizdo įrašų. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai kreipiasi dėl kaimynų rūkymo balkone, tačiau to konkretaus daugiabučio namo balkonuose nėra draudimo rūkyti.
Vietos, Kuriose Draudžiama Rūkyti
Šiuo metu Vilniuje yra 2 316 daugiabučių, kurių balkonuose, terasose ir lodžijose yra uždrausta rūkyti. Tokių daugiabučių Kaune yra 602, o Klaipėdoje - 348. Aktyviausiai dėl draudimo įvedimo buvo kreipiamasi pirmaisiais jo metais, tačiau skaičius yra nuolat augantis.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas numato, kad rūkyti ar vartoti tabako gaminius draudžiama:
- švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kur teikiamos socialinės priežiūros ar socialinės globos paslaugos vaikams;
- sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose;
- uždarose darbo vietų patalpose;
- bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose (gyvenamosiose) patalpose;
- visų rūšių viešajame transporte, orlaiviuose (nebent numatytos atskiros vietos rūkantiems);
- viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo, varžybų, renginių vietose, stotelėse, pavėsinėse, prie lauke esančių stalų, vaikų žaidimų aikštelėse ir pan., kur aptarnaujami klientai (restoranai, klubai, kazino ir t. t.), išskyrus rūkymui skirtas vietas;
- transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ar nėščių moterų;
- lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.
Alternatyvos ir Sprendimai
E. „Jeigu valdžia sugalvojo uždrausti žmogui rūkyti balkone, tai turi apgalvoti, kur jis galėtų rūkyti. Nei savivaldybė, nei įstatymų leidėjai visiškai nepagalvojo, kad prieš uždraudžiant rūkyti reikėjo rūkantiesiems pasiūlyti alternatyvą.
M. Tvysa irgi sako, kad greta namų galėtų būti įrengtos rūkymo vietos: „Žiūrėkime į užsienio praktiką - įrenkime rūkymo vietas rajonuose.
Žmonės nesiskundžia, per tą laiką man nei skambino, nei laiškų rašė. E.
E. Seimo nario T. Tomilino pranešimas: „Draudimo rūkyti balkonuose nebus - veiks kaimynų konfliktų sprendimo algoritmas“2019 m. rugpjūčio 7 d.
Kaip teigė vienas iš pataisų iniciatorių Tomas Tomilinas, siūlomas visiškai naujas požiūris į šią problemą - naujo tipo visuomenės susitarimas (elgesio algoritmas) tose situacijose, kai žmogus, kenčiantis dėl pasikartojančio pasyvaus rūkymo ir nesulaukiantis savo kaimynų pagalbos, galėtų prašyti visuomenės pagalbos.
Įstatymai, savivalda, policija yra sukurti tam, kad saugotų žmonių teisėtus interesus. Teisė nebūti žalojamam savo nuosavame bute yra absoliuti.
Skirtingai nuo Latvijos, mūsų konfliktų sprendimų algoritmas numato ilgą derinimą su kaimynais.
Ta nuotrauka internetu pasieks policiją ir per 24 val. kaimynas bus iškviestas į policiją. Panašiai kaip ir su greičio matuokliais.
Net ir tokiu atveju, niekas neskubės bausti rūkančio žmogaus. Žodinis pareigūno įspėjimas yra ne mažiau efektyvus nei piniginė bauda. Juk mes kabame apie bendravimo kultūros pasikeitimą. Nėra tikslo bausti žmonių.
Jei ventiliacija bus neveiksni, galios įstatymo norma su prievole savininkui tvarkyti neveikiančią ventiliaciją.
Statistika
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie skundus dėl rūkymo ir nubaustų asmenų skaičius skirtingose Lietuvos savivaldybėse:
| Savivaldybė | Skundų skaičius per metus | Administracinių nusižengimų protokolų skaičius |
|---|---|---|
| Vilnius | Daugiau šiltuoju metų laiku | 3 |
| Kaunas | 98 | 46 |
| Klaipėda | 10 | 13 |
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie daugiabučius, kuriuose draudžiama rūkyti skirtingose Lietuvos savivaldybėse:
| Savivaldybė | Daugiabučių skaičius, kuriuose draudžiama rūkyti |
|---|---|
| Vilnius | 2 316 |
| Kaunas | 602 |
| Klaipėda | 348 |