Sodininkams skirtoje literatūroje dažnai persipina planavimo etapai ir naudojamos dizaino priemonės. Kiekvienas dizaineris turi savo metodiką. Jose daug kas bendro, bet tuo pačiu prieinama kiek kitu kampu ir savaip sudėliojami taškai ant "i". Taigi, vieno vienintelio "teisingo" sodo planavimo būdo nėra ir negalėtų būti.
Šiame straipsnyje norėčiau aiškiai apibrėžti planavimo žingsnius, t.y. darbus, kuriuos turime atlikti planuodami sodą, bei į atskirą grupę išskirti priemones, kurios gelbsti sudarant bendrąjį ir augalų planus. Na ir, žinoma, planuojant sodą turėtų pasitarnauti baziniai principai, tokie kaip vienovė, paprastumas, pusiausvyra, ritmas bei dinamika.
Sodo planavimo žingsniai
Sodo planavimas - tai procesas, kurį sudaro keli svarbūs žingsniai. Nuosekliai įgyvendinant kiekvieną iš jų, galima sukurti harmoningą ir funkcionalų sodą, atitinkantį individualius poreikius ir aplinkos ypatumus.
1. Norai ir poreikiai
Norai ir poreikiai yra pirmasis "namų darbas", kurį atliekame pradėję kurti sodą. Kaip įsivaizduojame savo svajonių sodą? Kokia sodų stilistika mus žavi? Kokią nuotaiką jis turėtų spinduliuoti? Kokias funkcijas turėtų talpinti sodas? Ką jame veiksime? Kokie poreikiai tų, kurie taip pat naudosis sodu? Ar yra elementų, be kurių savo sodo neįsivaizduojame? Norime uždaro ar atviro sodo? Kas mums svarbu, kokią savęs dalelę norėtume atspindėti sode? ... ir t.t.
Norų sąrašas gali išsitęsti kone iki begalybės. Žinoma, visko nesutalpinsime, bet šiame etape nereikėtų savo minčių riboti.
2. Vietovės pažinimas
Antrasis žingsnis siūlo apsidairyti ir suprasti. Suprasti vietovę, supančią aplinką, vyraujantį kraštovaizdį. Pagalvoti apie istorinį vietovės kontekstą bei dabartinį laikmetį. Kiekviena vietovė turi savo charakterį, tereikia stabtelėti ir pajausti.
3. Pagrindinė sodo idėja
Apmąstę savus norus ir kontekstą pereiname prie svarbiausio - pagrindinės sodo idėjos, temos, "didžiojo paveikslo". Minties ašies, apie kurią suksis vėlesni sprendimai. Štai čia ir ateina metas atrinkti, kas yra svarbiausia, o kas perteklinio, kokia tema riša viską į vieną visumą. Kuo sąžiningiau atliekamas šis žingsnis, tuo paprasčiau būna vėliau. Neskubėkime, skirkime teik laiko, kiek reikia.
Išgryninti, iškristalizuoti pagrindinę idėją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
4. Apribojimų įvertinimas
Prieš pereidami prie konkretaus sodo plano, turime būtinai pagalvoti, kokie yra apribojimai. Iš vienos pusės, tai sklypo duotybės - topologija, orientacija, klimatas, dirvožemis, drėgmės bei šviesos kiekis, egzistuojantys sklypo ar jo artimos aplinkos elementai, kurių pačių ar jų padėties pakeisti negalime. Iš kitos pusės, ne ką mažiau svarbūs ištekliai. Tiek laiko, tiek finansiniai. Svajonės ir gražios idėjos - puiku, tačiau vėliau neišvengiamai susiduriama su realybe - kiek turime laiko ir jėgų palaikyti sodą tokį, koks jis užmanytas.
Už visų šiame etape padaromų sprendimų slypi tam tikras tikslas - praktinis ar estetinis. Mūsų pasirinkimus turėtų nulemti pagrindinė sodo idėja, "didysis sodo paveikslas".
5. Bendrojo sodo plano braižymas
Braižydami bendrąjį sodo planą nusakome sodo karkasą, griaučius: paskirstome, kiek ir kur bus erdvę užimančių tūrių, o kiek laisvos erdvės, sklypą zonuojame atsižvelgdami į sodo atliekamas funkcijas, išdėstome principinius bei charakterį diktuojančius elementus, erdvės akcentus, juos išryškiname. Erdvėms apibrėžti pasitelkiame linijas ir formas. Parenkame tinkamas proporcijas ir randame balansą tarp skirtingų erdvės tūrių ir elementų. Pagalvojame, kokie vaizdai atsivers žvelgiant iš skirtingų sodo vietų, kur reikalinga priedanga, o kur priešingai - yra į ką akis pagano ar turime ką parodyti. Galime numatyti spalvų paletę.
Tai, kaip skirtingus elementus apjungsime į visumą, turės didelę įtaką galutiniam rezultatui. Braižydami bendrąjį sodo planą nesirenkame konkrečių augalų ar medžiagų, mąstome abstrakčiau - tūriais, formomis, linijomis, spalvomis ir pan.
Šio žingsnio finale turime sodo planą, kuriame numatyta vieta visiems sodo elementams, tampa aišku, kiek edvės jiems skirta.
6. Medžiagų parinkimas
Numatant medžiagas atsižvelgiame į ribojančius veiksnius (finansai, klimatas, laikas priežiūrai) bei stengiamės išlaikyti vienovę, nesirinkdami pernelyg daug skirtingų medžiagų. Iš kokių medžiagų paletės rinktis, vėlgi padeda apsispręsti pagrindinė sodo idėja.
Sietynas - visi apšvietimo sprendimai vienoje vietoje
7. Augalų parinkimas ir sodinimo plano sudarymas
Pagaliau ateina metas parinkti augalus ir sudaryti jų sodinimo planą. Ko gero tai, ką nekantraujame daryti dažnas iš mūsų. Žinoma, šiame etape vėlgi nepamirštame "didžiojo sodo paveikslo" ir atsižvelgiame į augalų atliekamą vaidmenį numatytoje sodo erdvėje.
Kaip derinti augalus, kokia metodika remiantis juos komponuoti drauge, esama išties nemažai literatūros (angl. planting design). Itin plačiai ši tema išplėtota išpopuliarėjus natūralistinio želdinimo idėjoms. Tiesa, bendrieji principai gana neblogai pritaikomi ir kitos stilistikos želdynuose.
- Užpildantys, teminiai augalai - puikiai atspindi sodo temą bei užpildo erdvę tarp struktūrinių augalų.
- Papildantys augalai - dažnai tai įnešantys spontaniškumo ar tam tikru sezono metu plykstelėjantys augalai.
Numatydami sodinimo schemą ar derindami augalus po ranka turime tuos pačius įrankius, kaip kad ir sudarant bendrąjį sodo planą - liniją, formą, spalvą, tekstūrą, ... Numatant sodinimo schemą taip pat pasitarnauja motyvo (angl. pattern) parinkimas, pvz.
Baziniai sodo planavimo principai
Planavimo žingsnius turėtų lydėti bendrieji principai, užtikrinantys harmoningą ir estetiškai patrauklų rezultatą.
| Principas | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Vienovė | Ryšys tarp daugelio sodo (ir jo aplinkos) elementų, rišančios gijos buvimas. Viskas sukasi apie tą pačią idėją ar temą. | Sodo apstatymas vienos stilistikos baldais, augalų parinkimas pagal spalvų gamą. |
| Paprastumas | Mažiau yra daugiau. Saikingumas dažnai esti kur kas efektingesnis nei įmantrumas ir gausa. | Venkite pernelyg didelės aibės skirtingų augalų rūšių. |
| Pusiausvyra | Neatskiriama nuo išlaikytų proporcijų ir balanso tarp skirtingų erdvės elementų. | Simetriškas gėlynas, vienodo aukščio augalai abiejose tako pusėse. |
| Ritmas | Nuolatinis atkartojimas. Augalų, formų, spalvų. Ritmas suteikia aiškumo ir įneša gyvybės. | Pasikartojantys augalų motyvai gėlyne. |
| Dinamika | Kitimas (laike ir erdvėje), kontrastas, spontaniškumas (ar jo efektas) sode. | Sezoniniai augalai, žydintys skirtingu metu, sukuriantys nuolat kintantį vaizdą. |
Vienovė
Vienovė nusakoma ryšiu tarp daugelio sodo (ir jo aplinkos) elementų, rišančios gijos buvimu. Viskas sukasi apie tą pačią idėją ar temą. Vientisumo pojūtis sukuria harmoniją, padeda susidaryti bendrą vizualų įspūdį.
Paprastumas
Mažiau yra daugiau. Iš tiesų, paprastumas ir saikingumas dažnai esti kur kas efektingesnis nei įmantrumas ir gausa. Venkime pernelyg didelės aibės skirtingų augalų, medžiagų, formų bei spalvų. Saikingumo principo kur kas lengviau laikytis prisiminus, kad forma seka funkciją, t.y. visa turi turėti racionalų pagrindą.
Pusiausvyra
Pusiausvyra neatskiriama nuo išlaikytų proporcijų ir balanso. Proporcija apibūdinama kaip harmoningas ryšys tarp ilgio, aukščio, pločio santykyje su supančia aplinka, erdve ir žmogumi. Balansas nusakomas panašaus optinio svorio išlaikymu tarp skirtingų erdvės elementų. Paprastai gana intuityviai jaučiame, ar proporcijos tinkamos ir ar išlaikytas balansas. Planavimo etape surasti pusiausvyrą padeda eskizų piešimas.
Ritmas
Ritmas - tai nuolatinis atkartojimas. Augalų, formų, spalvų. Ritmas suteikia aiškumo ir įneša gyvybės.
Dinamika
Dinamika nusakoma kitimu (laike ir erdvėje), kontrastu, spontaniškumu (ar jo efektu) sode. Idant sodas būtų įdomus, kviečiantis tyrinėti, kažkas turėtų patraukti akį, tarsi vesti per sodą. Paprastai patraukliai atrodo vienoje vietoje esančios priešybės. Iš supančios aplinkos išsiskiriantys akcentai kuriam laikui sulaiko žvilgsnį ir paskatina keliauti jų link. Norėdami sukurti nenuspėjamą sodą, pasitelkime kontrastą.
Matyt dažną sodininką aplanko jausmas, kad sodas niekada nebūna "pabaigtas". Kūrybinis procesas tęsiasi grįžtant prie vieno ar kito žingsnio, aspekto.