Turtuolis turtuoliui nelygu. Vienas turi kelis šimtus tūkstančių, kitas - kelis milijardus. Vienas - kuklus ir nepastebimas, kitas - ekscentriškas išlaidūnas. Panagrinėkime, kaip gyvena tie, kurie milijardus skaičiuoja ne metus ir ne dešimt, ir kuriuos ne laimėjo, bet užsidirbo iš imperijomis tapusių verslų.
Pasaulyje tik Billui Gatesui turtu nusileidžiantis „Inditex“ savininkas Amancio Ortega sako ir pats pradėjęs nuo paprastos siuvimo mašinos. Jaunystėje su pirmąja žmona Rosalia Mera ispanas įkūrė „Zara“ ir savo namų svetainėje ėmė siūti apatinius drabužius bei vonios chalatus. Praėjusio amžiaus aštuntojo amžiaus viduryje „Zara“ jau karaliavo Ispanijoje ir dairėsi užsienio rinkų. Bendrovė auga jau 4 dešimtmečius - kaip ir jos savininko turtas. Vien per pastaruosius metus jis praturtėjo 0,5 mlrd. JAV dolerių. Ispano turtas jau siekia 64,5 mlrd.

Amancio Ortega, Zara įkūrėjas
Turtingiausi Pasaulio Žmonės
Milijardierių pasaulyje galioja Pareto dėsnis, pagal kurį 80 proc. turto visuomet valdo 20 proc. gyventojų, tad panašiomis į B. Gateso ar L. Bettencourt turtėjimo tendencijomis gali pasigirti ne tiek daug žmonių. „Forbes“ skaičiuoja, kad kiekvienais metais milijardierių gretos mažėja.
Iš viso milijardierių visame pasaulyje šiandien yra 1810, pernai buvo 1826. Tiesa, pirmą kartą per 30 metų sumažėjo ir bendra milijardierių valdomo turto vertė - dabar ji sudaro maždaug 6,5 trln. dolerių. Tai beveik tiek pat, kiek užpernai - milijardierių turtas grįžo į „normos ribas“, iš kurių buvo iškritęs pernai, kai buvo pasiektas rekordas, o milijardierių valdomo turto bendra vertė siekė 7,05 trln. dolerių.
„Oxfam“ analitikų skaičiavimu, 85 turtingiausi pasaulio žmonės senatvės gali laukti visiškai atsipalaidavę - jie visi kartu valdo 1,7 trln. dolerių, arba tiek, kiek turi pusė pasaulio populiacijos. Kitaip sakant, turtingiausias vienas procentas pasaulio žmonių šiuo metu kartu sudėjus valdo didesnį turtą nei visos likusios pasaulio dalies.
Taip pat „Oxfam“ apskaičiavo, kad 62 turtingiausiems pasaulio asmenims priklauso tiek pat turto, kiek ir skurdžiausiai gyvenančiai maždaug pusei viso pasaulio gyventojų. Beje, dėl aiškumo: oficialiai visi asmenys, kurių aktyvų vertė siekia 68,8 tūkst. dolerių, priklauso turtingiausiems 10 proc. pasaulio gyventojų, o visi, kurių turto vertė viršija 760 tūkst. dolerių, - 1 proc. pasaulio turtingiausiųjų.
Skaičiuojama, kad pusei tūkstančio šių turtingiausių pasaulio žmonių kartu priklauso 4,7 trln. iš turtuolių sąskaitose esančių 7,05 trln. dolerių, o tai, bendrovių „The Wealth-X“ ir „UBS Billionaire Census“ vertinimu, prilygsta ne tik bendrai visų pasaulio kompanijų rinkos kapitalizacijai, bet ir dešimtadaliui pasaulinio BVP. Na, o jei į turtingųjų klubą įtrauktume dar ir milijonierius, skaičiai būtų dar įspūdingesni.
Per pastarąjį dešimtmetį milijonierių pasaulyje padaugėjo 58 proc., o multimilijonierių - 71 proc. Vilfredas Pareto ir vėl galėtų džiaugtis, kad jo dėsnis su šiokia tokia paklaida pasitvirtino: iš visų planetos gyventojų, turinčių bent milijoną dolerių, maždaug 5 proc. yra multimilijonieriai. Na, o iš 7 mlrd. pasaulio gyventojų milijonierių yra 13 mln., arba 2 proc. žmonijos.
Iš turtuolių klubo iškristi labai lengva. Per metus mažiausiai šimtas milijardierių atsisveikina su šiuo statusu ir tampa „tik“ milijonieriais, o per pastaruosius metus tokių buvo net 221. Dažniausiai toks likimas pastaruoju metu ištinka turtingus rusus, kurių skaičius bendrame milijardierių sąraše jau nebesiekia 100. Kinams, priešingai, vis dažniau nusišypso laimė įstoti į turtuolių klubą.
Tiesa, „Forbes“ milijardierių tėvyne vis dar vadina JAV, nes 85 turtingiausių žmonių sąraše - net 31 amerikietis. Be to, JAV šuo metu yra ir daugiausiai milijonierių - jų suskaičiuojama apie 7 mln. Tačiau laikai keičiasi. Iš bene 200 naujų milijardierių, kuriais per praėjusius metus „atsišviežino“ turtingiausių planetos žmonių sąrašas, trečdalis yra Kinijos piliečiai. Be to, Kinijos milijonierių gretos irgi neblogai ūgtelėjo - iki 2,4 mln.

Milijonierių pasiskirstymas pagal šalis (2023 m.)
Populiariausios studijos tarp milijardierių
Daugiau nei penktadalis, arba 22 proc., turtingiausių pasaulio žmonių universitete studijavo inžineriją. Jų beveik dvigubai daugiau, nei pasirinkusiųjų antrą pagal populiarumą išsilavinimą verslo srityje, padėjusį turtus sukaupti 12 proc. turtuolių. Be to, inžineriją baigę milijardieriai yra turtingiausi iš visų turtuolių: vidutinis jų turtas siekia 25,8 mlrd. dolerių. Įdomu, kad humanitarų tarp milijardierių yra daugiau nei ekonomistų, o matematikų - visai nedaug, vos 4 proc.
Antra vertus, gali nusiraminti prastai besimokančių vaikų tėveliai: pasirodo, beveik trečdalis turtingiausių pasaulio žmonių nėra įgiję aukštojo mokslo diplomo. Uolius mokinius galima paguosti bent tuo, kad mokslų nebaigusių milijardierių turtas yra šiek tiek mažesnis nei inžinierių ir siekia vidutiniškai 24 mlrd. dolerių.
Dar viena naujiena milijardierių pasaulyje - jaunėja jų amžius. Nors turtingiausiųjų dešimtuke bemaž visi yra garbingo amžiaus žilagalviai, jaunų milijardierių skaičius pastaruoju metu auga lyg ant mielių, o tarp 85 labiausiai pinigais aptekusių planetos gyventojų daugiau negu pusė - 46 - jaunesni nei 40 metų.

Milijardierių išsilavinimas
Turtingiausi Europos Žmonės
Vis dėlto jie toli gražu nepatenka į turtingiausių europiečių sąrašus, kurių viršūnėje - turtingasis ispanas Amancio Ortega, prekybos tinklo „Zara“ įkūrėjas. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtyje jis įkūrė mažmeninį tinklą „Inditex Zara“, o dabar jo turtas vertinamas 64,5 mlrd. dolerių. Antroji - jau minėta prancūzė L. Bettencourt, o trečioje vietoje - kur kas mažiau žinomas vokietis Georgas Schaeffleris. Jam priklauso 80 proc. bendrovės „Schaeffler Gruppe“ akcijų. Šios kompanijos istorija prasidėjo dar 1883 m., kai buvo sukurtas masinės rutulinių guolių gamybos metodas. Jis sukrovė didžiulius turtus, nes dabar G. Schaefflerio turtas vertinamas 26,9 mlrd. dolerių.
Toliau - švedas Stefanas Perssonas, kuriam priklauso didžiausias Europos drabužių parduotuvių tinklas H&M. Kompaniją įkūrė jo tėvas Erlingas Perssonas, o dabar jai vadovauja S.Perssono sūnus Karlas Johanas. Milijardus europiečiams pelnė ir saldainių gamyba (pavyzdžiui, italui Giovani Ferrero), ir alus, turtuole pavertęs olandę Charlene de Carvalho-Heineken - „Heineken“ alaus gamybos kompanijos paveldėtoją. „Red Bull“ įkūrėjas Dietrichas Mateschitzas yra turtingiausias Austrijos žmogus, jam vis dar priklauso beveik pusė kompanijos akcijų. Beje, jeigu mokslai jums sekasi sunkiai, nenusiminkite: teigiama, kad D. Mateschitzui prireikė dešimties metų universitetui baigti.
Norvegijoje, savaime suprantama, atsirado milijardierių, pralobusių iš naftos. Johnas Fredriksenas, susikrovęs turtus iš naftos per Irano ir Irako karą, ir dabar būtų turtingiausias norvegas, jeigu būtų likęs gyventi savo gimtinėje. Tačiau jis pasirinko Kiprą ir dabar yra šios šalies pilietis. Turtus užsiauginti padėjo ir prekės ženklas „Lego“, pažįstamas kone kiekvienam vaikų turinčiam žmogui. Kjeldas Kirkas Kristiansenas - turtingiausias Danijos žmogus, nes jo senelis Ole Kirk Christiansenas įkūrė žaislų kompaniją, kuri anūkui padėjo sukaupti 9,7 mlrd. dolerių.
Na, o turtingiausias mūsų kaimynės Lenkijos gyventojas Janas Kulczykas prasigyveno žlugus Sovietų Sąjungai. Jis įkūrė vienintelę šalyje didmeninės prekybos kompaniją, kuri komunistinio režimo laikotarpiu prekiavo vokiškais automobiliais. Vėliau savo turtą jis padidino investuodamas telekomunikacijų srityje. Jo turtas vertinamas 4 mlrd. dolerių.
Anot „Bloomberg“, šiame reitinge A. Ortega užima ketvirtą vietą, jo kapitalas siekia 39,5 mlrd. dolerių. Apie turtingiausią europietį dažnai apibūdina, kaip užkariavusį pasaulį greitosios mados fenomenu. Palyginimui, ankstesnio sąrašo lyderio - Švedijos IKEA steigėjo Ingvaro Kamprado - turtas įvertintas 37,2 mlrd. dolerių, o „Moet Hennessy Louis Vuitton“ savininko Bernardo Arnaulto turtas - 22,7 mlrd. dolerių. Į pirmąją turtingiausių pasaulyje verslininkų trijulę, kaip ir anksčiau, pateko Carlosas Slimas, Billas Gatesas ir Warrenas Buffettas.

Turtingiausių Europos žmonių TOP 10
Turtingiausių Europos Žmonių Sąrašas
Turtingiausi Europos milijardieriai yra labai įvairūs žmonės. Kai kurie savo turtus paprasčiausiai paveldėjo, kiti yra kilę iš itin kuklios aplinkos. Rytų Europoje dalis sugebėjo pasipelnyti iš Sovietų Sąjungos griuvimo, o Skandinavijoje turtus kiti susikrovė iš itin senų pramonės šakų.
Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvena 47 milijardieriai, Prancūzijoje - 43. Tuo tarpu Gruzijoje, Gernsyje, Lietuvoje ir Rumunijoje gyvena tik po vieną milijardierių. Vokietijoje 2014 m. atsirado 26 naujai iškepti milijardieriai, o tai ženklas, rodantis šios valstybės ekonominį stiprumą. Didesniu naujai iškeltų milijardierių skaičiumi gali pasigirti tik JAV ir Kinija.
| Šalis | Turtingiausias asmuo | Turtas (mlrd. dolerių) | Turto šaltinis |
|---|---|---|---|
| Ispanija | Amancio Ortega | 62 | Zara |
| Prancūzija | Liliane Bettencourt ir šeima | 34,5 | L’Oreal |
| Švedija | Stefanas Perssonas | 34,4 | H&M |
| Italija | Michele’is Ferrero ir šeima | 26,5 | Šokoladas |
| Vokietija | Karlas Albrechtas | 25 | Mažmeninė prekyba |
| Kipras | Johnas Fredriksenas | 13,6 | Laivininkystė |
| Danija | Kjeldas Kirkas Kristiansenas | 10,2 | Lego |
Kjeldas Kirkas Kristiansenas - Turtingiausias Danijos Žmogus
Turtus užsiauginti padėjo ir prekės ženklas „Lego“, pažįstamas kone kiekvienam vaikų turinčiam žmogui. Kjeldas Kirkas Kristiansenas - turtingiausias Danijos žmogus, nes jo senelis Ole Kirk Christiansenas įkūrė žaislų kompaniją, kuri anūkui padėjo sukaupti 9,7 mlrd. dolerių.
Atrodytų, A.H.Povlsenas gyvena du gyvenimus. Viena vertus, jis - sėkmės lydimas ir labai įžvalgus verslininkas, prekiaujantis pigiais marškinėliais ir batais, anksčiau nei kiti įžvelgęs prekybos internetu galimybes ir dėl savo 9 mlrd. eurų vertinamo turto - turtingiausias žmogus Danijoje. Kartu A.H.Povlsenas labiau panėši ne į klasikinius iš prekybos uždirbančius Europos milijardierius, visą dėmesį skiriančius savo verslui ir romiam elito gyvenimui atostogaujant savose jachtose, mecenuojant kultūrą ar švietimą, bet į turtingiausią šių dienų nutrūktgalvį Eloną Muską, materializuojantį ir monetizuojantį savo vizijas.
Save A.H.Povlsenas dalija dviem šalims. Dar vaikystėje per žvejybos atostogas pažinęs Škotijos laukinės gamtos grožį, A.H.Povlsenas liko jam ištikimas visą gyvenimą. Bekraštėse viržiais apžėlusiose aukštumose 48 metų mados milijardierius nusipirko tiek žemės, kad galėtų save vadinti didžiausiu Jungtinės Karalystės žemvaldžiu. Šiandien čia A.H.Povlsenui priklauso trylika nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas perkopė 90 tūkst. ha - beveik tiek, kiek užima Širvintų rajonas arba dešimt Neringos savivaldybių. Vietos žiniasklaida skaičiuoja, kad skandinavai Didžiojoje Britanijoje tiek žemės neturėjo nuo pat vikingų laikų. Ne be pagrindo ir "Sunday Times" jį vadina Škotijos karaliumi.
Tačiau A.H.Povlseno karališkoji vizija - ne patogiai gyventi senuosiuose rūmuose, medžioti ar generuoti naujas verslo idėjas kokiame nors po atšiauriu Škotijos dangumi pastatytame modernios architektūros šedevre. Nekilnojamojo turto Škotijoje Povlsenai pirko tam, kad įgyvendintų ambicingą idėją, - atkurtų Škotijos gamtą, natūralius durpynus, pelkes ir miškus, sugrąžintų ties išnykimo riba atsidūrusias raudonąsias voveres, laukines kates, vilkus ir auksinius erelius. Danai vadina save žemės, besidriekiančios per Saderlandą ir Grampiano kalnus, saugotojais, pasižadančiais ištaisyti žalą, kurią gamtai padarė žmogus, atšiaurią žemę pavertęs avių ir elnių ganyklomis. Apie tai, koks ambicingas šis tikslas, byloja ne tik erdvės, kuriose jis turi būti įgyvendintas, bet ir trukmė - mažiausiai 200 metų. Pradžia jau padaryta: per pastaruosius septynerius metus jo komanda Karn Gormo regione pasodino daugiau kaip 4 mln.
Per koronaviruso pandemiją A. H. Beje, panašaus tikslo danų milijardierius siekia ir Rumunijoje. Čia jis yra įsigijęs didelį žemės sklypą Karpatuose, kuriame gyvena saugomos lūšys, lokiai ir vilkai. Farerų salose gimusio, Danijoje užaugusio A.H.Povlseno verslo šaltinis ištryško 1975-aisiais, kai nedideliame Jutlandijos mieste, Ringkiobinge, gyventojų skaičiumi lygintinu su Jurbarku, jo tėvai atidarė pirmąją parduotuvę. Iš pradžių buvo parduodama tik moteriška apranga, vėliau - ir vyriška bei vaikiška. A.H.Povlsenas studijavo Berlyno verslo ir teisės mokykloje, Anglijos Ruskino universitete įgijo daktaro laipsnį - specializavosi elektroninės komercijos srityje ir internetinės prekybos potencialą įžvegė dar paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, kai tai atrodė mažiau realu nei šiandien turistinės kelionės į Marsą. Ne be pagrindo gimtinėje jis lyginamas su "Amazon" įkūrėju ir vadinamas Danijos Jeffu Bezosu.
Dabar A.H.Povlseno kompanija valdo septyniolika prekių ženklų (tarp jų - ir Lietuvoje puikiai žinomi "Jack & Jones", "Only", "Vero Moda") ir parduotuvių 45 šalyse visoje Europoje, įskaitant Indiją, Artimuosius Rytus, Kanadą ir Urugvajų. Britų internetinis aprangos prekių milžinas AZOS ir antroji pagal dydį Vokietijos interneto drabužių parduotuvė "Zalando", daugiau kaip 5 tūkst. "Bestseller Fashion Group China" parduotuvių Kinijoje, - visa tai taip pat dano valdos. Mažame provincijos miestelyje savo verslą pradėję Povlsenai su savo kompanija, kurios apyvarta viršija 3 mlrd. eurų, yra vieni didžiausių mados industrijos magnatų Europoje.

Anders Holch Povlsen
Per koronaviruso pandemiją A.H.Povlseno turtas ne tik nesumažėjo - atvirkščiai. Prieš metus vertintas maždaug 8 mlrd. eurų, dabar, anot žurnalo "Forbes", viršija 11 mlrd. Dėl turto Povlsenų šeima ne sykį tapo nusikaltėlių taikiniu. Kartą, 1990-ųjų pabaigoje, šantažuotojas daugiau nei dešimt mėnesių reketavo, kad verslininkas sumokėtų 1 mln. dolerių. Jis grasino nužudyti šeimą, siuntė grasinančius laiškus, net buvo įsilaužęs į šeimos namus ir ant verslininko automobilių išraižęs savo inicialus. Kad nusikaltėlio ketinimų būta rimtų, vėliau parodė krata jo namuose: sučiupus šantažuotoją, policija rado ir slėptuvę su ginklais, antrankiais, nuodais ir perukais. Po šio įvykio Povlsenams buvo skirta policijos apsauga. 2003 m. Indijoje buvo pagrobtas danas, kurį nusikaltėliai palaikė A.H.Povlsenu. Penkias dienas pralaikę savo auką ir išsiaiškinę tapatybę, nusikaltėliai vyrą paleido.
Net ir būdamas vienas turtingiausių pasaulio žmonių, A.H.Povlsenas liko danu, kaip ir visi skandinavai, nemėgstančiu puikuotis savo turtais. Jis daug metų vairavo "VW Golf", kol pagaliau sėdo prie "Teslos" vairo. Po Škotijos kalvas važinėja "Range Rover". Jo kompanijų darbuotojai yra sakę, kad gatvėje sutikto A.H.Povlseno niekas nepalaikytų milijardieriumi. Anot "The Herald Scotland", verslininkas yra sakęs vienam savo darbuotojų, kad jis turi viską, ko reikia, ir dar gražų laikrodį, tai kodėl gi turįs dar ko nors norėti? Kai darbuotojas pažvelgė į A.H.Povlseno riešą, pamatė, kad milijardieriaus laiką skaičiuoja ne koks prabangus, bet viso labo "Citizen" laikrodis.
Povlsenų aplinkos žmonės jų sprendimus iš dalies aiškina remdamiesi kultūros etosu, vadinamuoju Jantės įstatymu, kuris yra gyvenimo Danijoje ir kitose Skandinavijos dalyse pagrindas. Į projektą Škotijoje Povlsenai buvo įtraukę ir savo vaikus. A.Povlsen, laisvalaikiu mėgstanti kurti interjerus, Škotijos aukštikalnėje atnaujino keletą sodybų, o dukrų įkvėpta, "Killiehuntley" sodybą pavertė išskirtiniu atostogų viešbučiu. Per 2019-ųjų Velykas Šri Lankoje atostogavę Povlsenai išgyveno turbūt didžiausią tragediją, kokia tik gali ištikti šeimą: per savižudžio ataką, nusinešusią 270 žmonių gyvybes, žuvo trys iš keturių tuomečių jų vaikų - penkerių Alfredas, dvylikos Agnes ir penkiolikametė Alma. Išgyveno tik viena dukra. Nuo to laiko tėvai kaip atminimą ant riešų nešioja tris raudonas apyrankes.
Pagrindinė šeimos rezidencija, kurioje gyvena Povlsenų šeima, - senasis "Constantinsborg Estate" dvaras, esantis į vakarus nuo Orhuso. Sodyba, kurios istorija siekia XV a., - erdvūs rūmai, dideli dirbamos žemės plotai ir miškai. Kitaip nei asmeniniai draugai Danijos princai Frederikas ir Joachimas, pašalaičiai čia nelaukiami: Povlsenai stengiasi apsaugoti savo asmeninį gyvenimą. Nors abu su žmona galima sutikti viešuose renginiuose, viešojoje erdvėje nėra visos šeimos nuotraukų.
Pirmąją sodybą Škotijoje verslininkas įsigijo 2006 m. - tai "Glenfeshie Lodge" kompleksas, kuriame, be kita ko, buvo filmuojamas ir garsusis "Netflix" serialas apie Elžbietą II - "Karūna". Vėliau iš Saderlando grafo danas įsigijo "Kinloch Lodge", Škotijos kalnų karaliene laikomą Ben Loyalio kalną, namų ir žemių mažesnėse Škotijos gyvenvietėse, senojo prekybos centro "Jenners" pastatą Edinburge, iš garsiosios prancūzų mados dinastijos atstovo Xaviero Louiso Vuittono - Gaicko sodybą, įsigijo garsaus konservatorių politiko Alano Clarko sodybą, net pirko garsiąją Aldourie pilį Loch Neso ežero krante.
Tai, kad Danijos milijardieriaus rankose atsidūrė daugiau nei 1 proc. Škotijos žemės, patinka toli gražu ne visiems vietos gyventojams. Škotijoje, kur dar prieš 300 metų pradėję stambėti ūkiai privertė migruoti smulkiuosius ūkininkus, dabar kalbama apie "vikingų invaziją". Ne visiems patinka, kad, skirtingai nei kiti, A.H.Povlsenas Škotijoje nesirengia medžioti. Jo noras sugrąžinti į Škotijos laukymes plėšriuosius vilkus ir lūšis vietos kaimų gyventojų visai nežavi. Tad kol kas danas džiaugiasi vis didėjančia bent jau kiaunių ir erelių populiacija. Neseniai milijardierius paskelbė atokioje Škotijos aukštumų dalyje, Ben Loyalio papėdėje esančiame Tungo kaime, norįs sukurti turistinį kaimą su savo restoranu, kepykla, parduotuve, viešbučiu ir alaus darykla.
Škotija, regis, taip pat jaučia dėkingumą svetimšaliui, apdovanodama jį savo gelmių dovanomis. Metų pradžioje Eribolyje, vienoje jam priklausančių valdų, pastatą tvarkę darbininkai aptiko 2500 metų senumo žmogaus kaukolę ir kaulus.
Povlsenas pripažįsta, kad turint daugiau atsakomybės atsiranda daugiau atskaitomybės. "Tikriausiai galėjome geriau išdėstyti savo ketinimus čia, Škotijoje. Kalbant atvirai, neplanavome pirkti tiek žemės. Tai nutiko organiškai", - vietos žiniasklaidai yra sakęs danas. Jis mano, kad svarbiausia priežastis, kodėl jo, kaip didžiausio Karalystės žemvaldžio, statusas kelia nepasitenkinimą, yra tai, kad žmonės įtaria esant klastą. "Jie mano, kad perku visą šią žemę dėl priežasčių, kurios ne visai altruistiškos. Povlsenų aplinkos žmonės jų sprendimus iš dalies aiškina remdamiesi kultūros etosu, vadinamuoju Jantės įstatymu, kuris yra gyvenimo Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse pagrindas. Patikėti svetimšalio altruizmu iš tiesų nelengva. Pvz., milijardierius investavo beveik 1,5 mln. svarų į kosmodromo šiauriausioje Šetlando saloje, Unste, projektą kaip alternatyvą "Space Hub Sutherland" - kosmodromui, kuris baigiamas įrengti Škotijos aukštikalnėse, netoli Tungo. Unste yra 1940-1947 m. veikusios karinių oro pajėgų radarų stoties likučiai, o Saderlande - laukinis neužstatytas durpynas.
Danijos karališkoji pora – jau Lietuvoje: laukia ne tik susitikimas su G. Nausėda
tags: #turtingiausias #danijos #zmogus