Rąstinio Namo Apšiltinimas Putų Polistirolu: Ar Tai Geras Sprendimas?

Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tačiau kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar verta rąstinį namą apšiltinti putų polistirolu, kokios yra alternatyvos ir į ką atkreipti dėmesį, norint užtikrinti, kad namas būtų šiltas, jaukus ir ilgaamžis.

Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą.

Ar galima rąstinį namą šiltinti putų polistirolu?

Rąstinį namą šiltinti putų polistirenu nepatartina. Švedijoje, kur mediniai pastatai buvo apšiltinti putų polisterenu, laikui bėgant buvo sugadintos medinės konstrukcijos dalys.

Buvo įvardintos šios pagrindinės šiltinimo putų polistirolu blogosios pasekmės:

• Drėgmė, patekusi į medinę konstrukciją, neišsivėdina pakankamai greitai, todėl konstrukcija drėksta ir didėja konstrukcijos šiluminis laidumas.
• Susikaupusi drėgmė ir šiluma skatina greitesnį grybelių ir pelėsių augimą, kurie tampa medienos irimo priežastimi.

Taip pat neįmanoma rąstinio namo kokybiškai apšiltinti putų polistirolu, nes būtų dengiamos nelygios rąstinio namo sienos lygiomis polistirolo plokštėmis. Juk liks tuščių tarpų. O ir tvirtinti plokščių negalima, nes rąstinis namas priklausomai nuo drėgmės kažkiek vaikšto.

Alternatyvūs šiltinimo būdai

Jei būtinai norite rąstinį namą tinkuoti, siūlome jį šiltinti ekovata ant pasidaryto karkaso. Vėliau iš viršaus kalamos specialios 25 mm storio plokštės, kurias jau galima glaistyti ir dažyti arba tinkuoti.

Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y.

Yra ir daugiau alternatyvių medžiagų, tokių kaip poliuretano putos, kanapių pluoštas, nendrės, vilna ir šiaudai. Svarbu pasirinkti medžiagą, kuri leistų namui "kvėpuoti" ir nekenktų medinėms konstrukcijoms.

Rąstinio namo apšiltinimo darbų eiga:

• Namo apžiūra. Ekspertų konsultacija.
• Konstrukcijų paruošimas.
• Šilumos izoliacijos montavimas. Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas. Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų. Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
• Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
• Dedama apdaila.

Svarbūs aspektai

Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo. Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą.

Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.

Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.

Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.

Rąstinio namo apšiltinimo kainos

Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Struktūrinio tinko dengimas aparatu kainuoja nuo 7-19 €/m2 (vid. 16 €/m2).

Apibendrinimas

Nors rąstiniai namai pasižymi jaukumu ir ekologiškumu, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip modernių statybinių medžiagų. Apšiltinimas yra būtinas norint užtikrinti komfortą ir sumažinti energijos sąnaudas. Tačiau putų polistirolas nėra tinkamiausias pasirinkimas rąstiniam namui dėl drėgmės kaupimosi ir medienos "kvėpavimo" problemų. Geriau rinktis ekovatą ar kitas "kvėpuojančias" medžiagas, kurios nekenks medinėms konstrukcijoms. Svarbu atkreipti dėmesį į visus namo elementus - sienas, grindis, stogą, langus ir duris - ir užtikrinti jų sandarumą.

Tinkamai apšiltintas rąstinis namas bus ne tik šiltas ir jaukus, bet ir ilgaamžis.

tags: #rastiniai #namai #su #polistiroliu