Įmonės turto apskaitos klastojimo būdai

Norint gerai suprasti įmonės turto apskaitos klastojimo būdus, visų pirma reikėtų išsiaiškinti esmines sąvokas. Jau vien temos pavadinimas sako, kad bus daugiausiai kalbama apie apskaitą bei jos informaciją. Taigi, kas tai yra apskaita, kas yra informacija ir kas tai yra apskaitinė informacija?

Apskaitos apibrėžimų yra daug, tačiau kol kas dar nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu. Skirtingi autoriai savo knygose apibrėžia ją skirtingai. Kaip sakoma, kiek yra žmonių, tiek yra ir nuomonių. Pavyzdžiui, J. Mackevičius savo knygoje “Apskaita” pateikia kai kurių Vakarų, Amerikos, Anglijos autorių apibrėžimus. “Apskaita - tai veikla, apimanti informacijos apie dalykus, atsitikusius žmonėms, kuriems jos reikia, atpažinimą, rinkimą, aprašymą, fiksavimą, apdorojimą ir pateikimą” ir t.t. Šie ir dar daugelis kitų apibrėžimų yra panašūs, bet kai kuriais bruožais ir skiriasi.

Informacijos apibrėžimas jau yra vieningesnis, tačiau vis dėlto skirtingi autoriai skirtingai ją interpretuoja. Tuo tarpu J. “Informacija - tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t.y. informuojant. Tai žinios, pranešimai ar parodymai apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos. G. Kalčinskas ir G. Černius savo knygoje “Įmonių apskaitos pagrindai” informaciją interpretuoja vėl kitaip: “Informacija (lot. Nagrinėjant šią temą ir ieškant referatui medžiagos, aš rradau vieną konkretų ir mano manymu gana išsamų apskaitinės informacijos apibrėžimą. Štai kaip yra apibrėžiamos pagrindinės mano temos sąvokos, o ne tokie svarbūs apibrėžimai ar žodžiai bus paaiškinti tolimesniame darbe, kuriame aš pasistengsiu kuo išsamiau išnagrinėti man paskirtą temą.

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų - deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei, šito nė nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų nepakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis neturėtų būti labai didelis. Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Kiekvienas skirtingai vertina tas pačias žinias: koks nors pranešimas vienam gali būti labai svarbus, o kitam reikšti ne daugiau kaip pašalinį garsą.

Todėl ssusibūrusiems į tam tikro tikslo siekiantį kolektyvą žmonėms reikia išsirinkti lyderį, kuris kiekvieną darbuotoją “priverstų” kaupti ir apdoroti tik tam tikrus duomenis --informaciją, reikalingą konkretiems valdymo tikslams pasiekti. Tai ypač svarbu verslo kolektyvams, kurių veiklos be reikalingos informacijos apskritai neįmanoma įsivaizduoti. Konkrečios informacijos rinkimas ir formavimas visuomet susijęs su jos vartotojo poreikiais ir galimybe priimti perduodamus duomenis. Žmonėms, kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet būtina tai turėti omenyje, juo labiau, kad informacijos, kaip ir visų kitų vertybių (netgi pinigų!), gali ne tik trūkti. Paprastai žmonės palyginti lengvai įsivaizduoja materialinių vertybių judėjimą, tačiau kur kas sunkiau suvokia nematerialinius, iš jų ir informacinius, srautus.

Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities darbuotojas turėtų aiškiai suvokti duomenų judėjimą įmonėje ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo dėsningumus. Valdymo srities darbuotojų, vadinamųjų “baltųjų apykaklaičių” veikla ne tik labai reikšminga kiekvienai įmonei. Ji dar ir brangiai kainuoja, nes už kvalifikuotą darbą rinkoje reikia nemažai mokėti. Todėl kiekviena valdymo personalo darbo valanda turėtų būti naudojama itin taupiai. Tačiau norint tiksliai vertinti valdytojų veiklos efektyvumą, pirmiausia reikia sugebėti išmatuoti jų apdorojamų duomenų kiekį bei valdymui naudingos informacijos, kurią jie parengia, reikšmingumą. Tačiau akivaizdu ir tai, jog išmatuoti šiuos dydžius nepaprastai sunku. Turbūt visiems aišku, kad ttokios matavimo priemonės kaip dokumentų lapai, simbolių skaičius, bitai ar baitai čia nedaug tegalėtų padėti.

keletas eilučių gautos ar negautos informacijos gali sužlugdyti kiekvieną verslą. Lygiai tokio pačio dydžio tekstas gali ir išgelbėti jį nuo kracho. Todėl visuomet reikia turėti galvoje, kad bet kuriais skaičiais išreikštas duomenų kiekis apibūdina tik techninius jų apdorojimo aspektus. Kur kas sudėtingiau įvertinti informacijos prasmę bei jos naudą valdymui. Tai kaip, beje ir pats valdymas - daugiau menas negu mokslas, kuriame viskas išmatuojama ir randami atsakymai į klausimus. Niekas tikriausiai neprieštaraus, kad labai didelę reikšmę turi informacija, kurią valdytojai kaip nurodymus perduoda savo valdiniams. Valdymo sistemose šiuos nurodymus įprasta vadinti tiesioginio ryšio informacija arba paprasčiau tiesioginiu ryšiu.

Tačiau negalima pamiršti, kad norint pagerinti kokybiškus įsakymus, reikia bent jau orientuotis, kokia yra valdomojo objekto - įmonės - būklė. Pagaliau labai svarbu sužinoti, kokios sąlygos jame susiklostė po to, kai buvo įgyvendintas valdytojo nurodymas, nes tik šitaip galima įvertinti paties valdymo efektyvumą, o kartais ir reikalingumą apskritai (valdytojo nesikišimas į valdymo procesus taip pat gali būti traktuojamas kaip sąmoninga jo veikla). Duomenys apibūdinantys įmonės būklę tam tikru momentu, vadinami grįžtamojo ryšio informacija arba tiesiog grįžtamuoju ryšiu. Svarbiausią vaidmenį, formuodama valdymui labai aktualią grįžtamojo ryšio informaciją, atlieka apskaita.

Tuo atveju, kai valdytojas disponuoja kokybišku informaciniu modeliu, jis gali numatyti daugelį būdų atitinkamiems tikslams pasiekti ir, visus juos įvertinęs modelyje, vieną, jo nuomone, optimalų, įgyvendinti praktiškai. Šis alternatyvių sprendimo būdų įvertinimas schemoje pavaizduotas punktyrine linija. Už jos lieka brangus, daug turto bbei darbo sąnaudų reikalaujantis praktinis veiksmų atlikimas. Apskaita - viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių jji formavo informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, vystantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti.

Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje ttaip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir pan. Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytas informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams.

“Ekonominė informacija - tai žinios, susijusios su šalies ūkio, koncernų, kompanijų, firmų, jų padalinių ūkine veikla. Tai žinios, gaunamos nustatant objektų funkcionavimo sąlygas, gaminant produkciją, ją transportuojant, realizuojant, atliekant įvairias ppaslaugas, apskaitant, analizuojant ir įvertinant tų objektų darbą ir pan. ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos, atspindėdama gamybinių santykių objektyvius dėsningumus. Dabar, kai ypač išsiplėtė ryšiai tarp atitinkamų objektų, tinkamai parengta ir geros kokybės informacija nulemia kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.

Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra skirtingas, nes priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Apskaitinė informacija formavimo procese tarsi “filtruojama” - iš pradinių duomenų masės atmetami valdymui nereikšmingi duomenys. § informacija vartotojui turi būti suprantama. informacija.

Šioje schemoje pavaizduota, kaip iš pirminių duomenų suformuojama valdymui reikšminga apskaitinė informacija. Tam tikslui ji tarsi perleidžiama per tris filtrus - sintaksinį, semantinį ir pragmatinį, nors praktikoje niekas tų duomenų “nesijoja”. Pirmiausia reikia pažymėti, kad kiekvienas pranešimas, nesvarbu, koks yra turinys ir naudingumo laipsnis, perduodamas ir priimamas tam tikrais fiziniais kanalais. Tam, kad būtų galima įvertinti kokių nors duomenų naudą, jie apskritai turi būti užfiksuoti taip, kad vartotojas galėtų juos suvokti. Visos kitos žinios reikš tik sintaksinį (fizinį) (gr. syntaxis - sudarymas, sandara) triukšmą. Apskaitai šis informacijos kūrimo aspektas ypač svarbus jau vien dėl to, kad nemaža apskaitos duomenų dalis turi būti tinkamai dokumentuojama.

Pavyzdžiui, norėdami, kad kasininkas gautų į kasą dalį banke saugomų įmonės pinigų, turime išrašyti specialų dokumentą - čekį. Jis turi būti išrašytas ne bet kokiame lape, o specialiai tam skirtame blanke. Be to, ččekį turi pasirašyti atsakingi įmonės darbuotojai, kurių parašus bankininkai pažįsta. Tinkamai užfiksuotus materialiose laikmenose duomenis vartotojas priima ir įvertina semantiniu aspektu (gr. semantikos - reikšminis). Kiekvienas pranešimas, kurį žmogus gali perskaityti ar išgirsti, įgyja prasmę tik tada, jeigu žmogus gali suvokti to pranešimo reikšmę. Pagaliau vartotojo suprasta semantinė apskaitos informacija turi būti įvertinta ir pragmatiniu (gr. pragmatikos - dalykiškas) aspektu. Šiuo atveju jau įvertinamas apskaitinės informacijos turtingumas ir vertingumas, atsižvelgiant į tai, kiek šie duomenys yra naudingi valdymo sprendimams.

Pragmatinis duomenų įvertinimo aspektas turi dvi reikšmes. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokias funkcijas atlieka tam tikri apskaitiniai duomenys valdymo sistemoje. Gali paaiškėti, kad jie apskritai neatlieka jokių funkcijų. Reikalas tas, kad žmonės dažniausiai nevertina informacijos kaip kvalifikuotų ir todėl gerai apmokamų darbuotojų veiklos rezultato. Valdytojai dažnai pageidauja, kad apskaitininkai pateiktų jiems informaciją “dėl viso pikto”. Tačiau jei tam tikri duomenys neatlieka jokių pozityvių funkcijų valdymo procese, jie būtina yra negatyvūs, nes neišvengiamai užgožia valdymui reikšmingą informaciją. duomenų formavimas yra palyginti brangus. Todėl, prieš apsisprendžiant formuoti tam tikrą apskaitinę informaciją, visuomet būtina bent apytikriai nustatyti jos formavimo kainą ir palyginti ją su tos informacijos duodama nauda.

Kai kurie rinkos šalių specialistai mano, jog, siekiant išvengti apskaitos duomenų pertekliaus, tikslinga įvesti tokią tvarką, kad visi įmonės padaliniai mokėtų už naudojamą apskaitinę informaciją. Apskaitos procese svarbu ne tik informacijos apie ūkinius procesus ir reiškinius fiksavimas, grupavimas, kaupimas, apdorojimas, bbet ir jos perdavimo bei saugojimo procedūros. Kadangi apskaitos informacija naudojama viso ūkio veiklai valdyti, tai ją būtina perduoti atitinkamiems valdymo organams, kaupti, kad būtų galima ją panaudoti ateityje, t.y. Informacija perduodama iš šaltinio (siuntėjo) vartotojui (gavėjui). Tačiau čia svarbu ne tik perduoti pranešimą, bet ir pertvarkyti jį taip, kad vartotojas gautų tik jam reikalingą, atitinkamai sugrupuotą bei pertvarkytą informaciją, kurią jis galėtų tiesiogiai naudoti savo funkcijoms vykdyti.

Perduodant informaciją, svarbu reguliuoti jjos srautus, nes neretai vienu metu perduodamas didelis jos kiekis ir daugeliui vartotojų. Informacijos srautu galima nagrinėti dviem požiūriais: a) kaip srautus, susidarančius tarp įmonės padalinių, įmonės ir kitų (išorinių) informacijos vartotojų, b) kaip srautus, susidarančius informaciją perkeliant iš vienų jjos nešiklių į kitus. Pirmu atveju žiūrima, kas perduodama iš vieno padalinio į kitą ir ką su ta informacija kiekviename padalinyje daroma, o antru - kaip ji perkeliama iš šaltinio į pirminį dokumentą, iš jo - į mašininį nešiklį, toliau - iš vieno mašininio nešiklio į kitą, kaip iš mašininio nešiklio perduodama vartotojams. Apskaitos informacija perduodama ryšių kanalais arba materialinių nešiklių transportavimo būdu, o kaupiama ir saugoma mašininiuose nešikliuose ir specialiuose apskaitos registruose.

Informacijos kkiekis gali būti matuojamas netiesioginiais matais, t.y. ženklų skaičiumi, informacijos nešiklių kiekio ar tūrio matais. Apskaitos duomenys, iš kurių gaunama valdymui naudinga iinformacija, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirminis reikalavimas, nuo kurio labai daug priklauso kiti, - informacijos optimalumas. Jo esmė ta, kad sąnaudos, susijusios su apskaitos vedimu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją. Suprantama, kad tą naudą nebūtina išreikšti pajamų ir pelno prieaugiu, gautu panaudojus tam tikrus apskaitos duomenis.

Labai dažnai apskaitinės informacijos nauda pasireiškia tuo, kad išvengiama galimų nuostolių (pvz., nepanaudojus tam tikros informacijos, gaminamos produkcijos savikaina gali viršyti jos kainą) arba kokių nors praradimų (pvz., neracionalus vienos vertybės keitimas kita). Valdytojų nuomone, geros informacijos niekuomet negali būti per daug. Tačiau beverčiai arba mažai reikšmingi duomenys ne tik nenaudingi valdymui, bet dažnai užgožia tikrai svarbią informaciją ir padaro jam nemažą žalą. Todėl apskaitininkas turi pateikti valdymui tik svarbią, kitaip tariant, valdytojams konkrečiomis sąlygomis reikšmingą informaciją, abstrahuodamas ([lot. abstrahere - atitraukti] - mintimis išskirti ir apibendrinti eesmines objektų savybes ir santykius) nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų.

Be to, šis reikalavimas numato ne formos, bet turinio pirmumą rengiant apskaitinę informaciją ir atskaitomybę. Apskaita neturi būti nei greita, nei lėta. Grįžtamojo ryšio sistema turi pateikti informaciją laiku - tuomet, kai ja remiantis bus sprendžiamos valdymo problemos. Tačiau ažūriškumo (pranc. àjour - per dieną) principas jau seniai neteko savo pirminės prasmės ir reiškia laiku atliekamus įrašus apskaitos registruose ir atskaitomybės formose. Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas iš esmės reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos. Pirmiausia - sintaksinio triukšmo (neteisingo dokumentavimo, prirašymų, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo ir pan.) pašalinimą iš apskaitos. Šį triukšmą techninėse sistemose galima pašalinti sunaikinus triukšmo šaltinį. Tačiau tai padaryti yra sunkoka, nes tas triukšmo šaltinis paprastai būna sąmoningai veikiantis žmogus.

Tarkime, suskaičiavę laikotarpio pabaigoje sandėlyje esančias medžiagas, galime pasakyti, kiek jų sunaudojome gamindami produktą. OO gal dalį jų pag...

Klaidų ir apgaulių nustatymas yra paliekamas eksperto nuomonei ir interpretacijai. Apibendrinant galima teigti, kad nei vienas iš metodų negali nustatyti apgaulės be papildomų įrodymų. Apgaulės trikampis ir santykiniai rodikliai padeda identifikuoti apgaules įmonės apskaitoje ar finansinėse ataskaitose. Tačiau neturint pagrįstų įrodymų negalima teigti, kad atrasti netikslumai yra apgaulės. Neįrodytos apgaulės turėtų būti traktuojamos kaip klaidos, kol nėra įrodoma kitaip. Tik teismo ekspertizė gali tiksliau nurodyti, ar netikslumas yra klaida ar apgaulė, nes naudojamas dokumentų patikrinimas, kuris gali būti laikomas įrodymu.

Situacija. melioracijos darbais. ir klastodamas dokumentus (žr. 3 pav.). vienos, kurioje atsispindėtų reikalinga informacija. buvo susijusios su šia veikla. atliekama vienam objektui. priskiriamos prie atskaitingų asmenų ir nurašomos į sąnaudas. apskaitoje yra sąskaitų, neatitinkančių gautųjų. surasta pagal tą patį serijinį numerį ir palyginta. galutinės sumos su PVM sutapo - 11538,38 Eur. melioracijos darbams reikalingos prekės su jų pavadinimais. aktus ir vėliau nurašytos į sąnaudų sąskaitą. 2 ir Nr. 13). medžiagos buvo panaudotos privataus namo remontui. įmonės apskaitoje.

skiriasi. medžiagos, kitoje sąskaitoje nurodyti vamzdžiai. sutapo - 20202,91 Eur su PVM. darbų veiklai būdingos prekės - vamzdžiai. vėliau nurašomos, priskiriant sąnaudas prie objekto Nr. objekto sąnaudos. Tiekėjas UAB „3“ pateikė sąskaitos - faktūros Nr. AB „X“ apskaitoje. remontui. apipjauta mediena, kurią įmonė galėjo priskirti stalių cechui. tačiau nurašytas medžiagas priskyrė ne objektams, o stalių cechui. sąnaudos buvo įtrauktos į netiesiogines įmonės sąnaudas. „4“ pateikė sąskaitą - faktūrą Nr. esančia sąskaita, tačiau šių abiejų sąskaitų turinys skyrėsi. įmonė įsigijo net 13 skirtingų rūšių prekių namo remontui. galutinė suma buvo identiška - 3905,28 Eur su PVM.

„Medžiagos, atsarginės dalys ir inventorius“. mechaninių dirbtuvių remontą ir priskirta už tai atskaitingam asmeniui. mokėjimą. apgaulingų veiksmų pasekmė. vykstantį sukčiavimą. prekėmis. darbuotojams. medžiagas, kurių prireiks namo remontui“. įrašyti vamzdžiai ar kitos prekės“. iškrovėme“. buvo paklota“. nustatyti. požymius. patvirtinti apgaulės buvimą. naudojant nebūtų surasta, kad įmonėje yra sukčiaujama (žr. sutampa, tačiau skiriasi prekių pavadinimai. susimažinti savo pajamas ir nuslėpti namo remontą. padidintos kitų objektų sąskaitų vertės: sąnaudos ir objektų vertė. pav. pasikeitimus. įstatymo 2 str. 1 dalies, dalies, 4 str., 13 str. medžiagų turiniui. PVM ir už tokią pat sumą įmonės apskaitoje medžiagų buvo nurašyta. faktiškai gautos prekės.

tags: #kompanijos #klastoja #turto #apskaita