Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas sodybų pirkimo bumas, o sklypai su ežero pakrante tampa vis populiaresni. Tačiau prieš perkant tokį sklypą, svarbu įvertinti ne tik jo privalumus, bet ir trūkumus, taip pat atsižvelgti į kainą ir kitus svarbius aspektus.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Sodybų pirkimo bumas ir kainų kilimas
Pasak NT agentūros "Renatos namai" vadovės Renatos Boguševičienės, sodybų pirkimo bumas prasidėjo po pirmojo karantino praėjus porai mėnesių. „Buvo galima numatyti, link kur pajudės NT kryptis pagal tuo metu buvusią situaciją. Turbūt pastebėjote, kad NT skelbimuose išnyko net ir visos brangios sodybos, sukilo kainos. Jeigu ir toliau bus tokia ekonominė ir politinė situacija, manau, kad ta tendencija išliks labai ilgam. Spėju, kad bumas tęsis ir toliau - apie du metus dar tikrai. Nors prognozuojama krizė, reikia atsižvelgti ir į tai, kad karantino sąlygos nelengvėja, bet atvirkščiai sunkėja. Apskritai žiūrint, viskas brangsta, šildymo kainos taip pat, žmonės ieškos ekonominio būsto varianto“, - įsitikinusi R. Boguševičienė.
NT agentūros vadovė pabrėžia, kad vidutinio prabangumo sodybos prieš bumą kainavo iki 250-300 tūkst. eurų. „Šiandien, jeigu mes kalbame apie tokios pačios kokybės sodybas, tai jos kainuoja jau nuo 350 tūkst. Poreikis sukėlė tokias kainas. Sodybų kainos vidutiniškai pakilo apie 30 proc., yra kur daugiau, yra kur mažiau. Bet jeigu seniau už prastos kokybės sodybą Rokiškio rajone prašydavo 8 tūkst., tai dabar jau - 15 tūkst. Arba Utenos rajone paprastesnė sodyba kainavo 15-20 tūkst., tai šiandien 25-27 tūkst. Skirtingai nuo rajono kilo ir kainos. Už sodybas atsiskaitoma apylygiai: pusė moka grynais, pusė skolinasi iš bankų“, - pastebi R. Boguševičienė.
Pasak pašnekovės, šiandien reikia turėti 35 tūkst. eurų, norint nusipirkti eilinę sodybą šeimai ne prie vandens telkinio. Norintiems įsikurti prie ežero tai kainuos nuo 100 tūkst. Jeigu yra pušynas, smėlėta pakrantė, pakankamai didelė upė, kuomet galima statyti, bet nėra investuota pernelyg daug, tai tokios vietos kaina apie 80-85 tūkst. „Netoli Vilniaus iki 30 tūkst. eurų kainuojančių sodybų pirkti nebėra. Anksčiau 100 km atstumu nuo sostinės galėjome pasiūlyti labai seną sodybą, bet su pakrante, kurią buvo galima ją nusipirkti už maždaug 50 tūkst. Molėtuose seną sodybą buvo galima įsigyti už 70-80 tūkstančių. Tokių dalykų šiandien nebėra, bet dar tikrai yra neblogų vietų, tik reikia kantrių ieškotojų“, - sako R. Boguševičienė.
NT agentūros vadovė sako, kad jeigu žmogus gyvena žemiau vidutinio lygio, tai įprastai ieško sodybos iki 15 tūkst. eurų, aukštesnes pajamas gaunantys - iki 60 tūkstančių, turtingi žmonės - nuo 100-300 tūkst. „Jeigu nori kokybės, pušyno, komunikacijų, gero privažiavimo, vandens telkinio, tai faktas, kad tas sklypas mažiau 100 tūkst. nekainuos. Kad ir paėmus paprastą sodybą už 40 tūkst., juk priklauso kokio gylio yra vandens gręžinys, kokia pakrantė, ar ją reikės tvarkyti, ar nereikės, labai daug kriterijų yra, nuo kurių priklauso kaina“, - sako R. Boguševičienė.
Sklypo su ežero pakrante privalumai
- Privati prieiga prie vandens telkinio. Galimybė maudytis, žvejoti, plaukioti valtimi ar tiesiog mėgautis vaizdu.
- Ramybė ir privatumas. Atokiau nuo miesto šurmulio, galimybė atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos.
- Investicija. Sklypas su ežero pakrante gali būti puiki investicija, nes tokio tipo nekilnojamojo turto vertė paprastai auga.
- Laisvalaikio galimybės. Galimybė užsiimti įvairiomis lauko veiklomis, tokiomis kaip žygiai, dviračių sportas, stovyklavimas.
Kernavės ežerai
Sklypo su ežero pakrante trūkumai
- Aukšta kaina. Sklypai su ežero pakrante paprastai yra brangesni nei sklypai be prieigos prie vandens telkinio.
- Ribojimai. Gali būti taikomi įvairūs apribojimai statyboms ir kitai veiklai pakrantės zonoje.
- Priežiūros išlaidos. Reikia prižiūrėti pakrantę, valyti ežero dugną, tvarkyti aplinką.
- Sezoniškumas. Dažnai sodyba prie ežero naudojama tik šiltuoju metų laiku.
- Šaltesnė temperatūra. A. Liseckas sako pastebintis, kad tie, kurie nusiperka sodybą prie vandens telkinio, kuri tinkama gyventi vasarą, į kurią vėliau nori atvykti ir vėsesniu laiku, ne visada pagalvoja, kad šaltuoju periodu prie vandens telkinių yra ir šaltesnė temperatūra, vyrauja stipresni vėjai ir tai tikrai jaučiasi.
NT vystytojas Arnas Liceskas sako, kad geros vietos labai greitai išgraibstomos, o sodybų pirkėjų yra labai įvairių ir jų norai irgi labai skirtingi: „Vieni sodybas perka kaip išsvajotą pabėgimą iš miesto, kiti netgi vien dėl mados, kad kiti turi ar kad šiandien reikia turėti sodybą, dar kiti perka, kad galėtų joje leisti vasaras, dar kiti perka kaip investiciją, kad paskui parduoti ir panašiai“.
Prieš perkant sodybą patariama kelis kartus rimtai apsvarstyti, dėl ko ji perkama, kaip reikės joje gyventi, kas, kaip ir kada ja rūpinsis. Didžiausia grėsmė perkančiam sodybą, pasak pašnekovės, yra ta, kiek žmogus realiai žiūri į situaciją: „Reikia konkretaus plano, ką jis darys toje sodyboje, ar jis atvažiuos pailsėti ir sugrįš į miestą, ar jis sieja ją su savo ateitimi ir norės ten persikelti gyventi senatvėje ir panašiai. Svarbu suprasti, kad sodyba yra toks dalykas, kurio šiaip sau turėti nereikia“.
Prabangi sodyba prie ežero (I dalis)
Alternatyvos: sodai šalia miesto
A. Liseckas sako, kad šiandien sodybos ar sodybų žemės sklypų pasiūla yra vis dar pakankama, skelbimų yra, turtas perkamas ir parduodamas, tačiau tikrai gerų variantų arba „perliukų“ rinkoje labai greit nelieka, ypač - jei namas tinkamas gyventi ar sodyba yra gražioje vietoje.
NT vystytojas, kaip galimybę sukurti pridėtinę vertę, išskiria apleistas sodybas, jeigu šalia jų yra vandens telkinys ar ji stovi kažkokioje ypatingoje kraštovaizdžio vietoje (gražus miškas, properša, ar sodyba stovi ant šlaito). „Tai turi kažkas tikrai išskirtinio ir įdomaus, ypač, jei sodyba yra geidžiamosiose vietose, pavyzdžiui, Ignalinoje, Zarasuose ar Molėtuose. Jeigu nėra privažiavimo, reikia jį padaryti, sutvarkyti iki galo dokumentus. Tokių sodybų skelbimuose dažnai rašoma, kad elektra yra kažkur šalia, tai, kad nebūtų kažkur, o būtų vietoje, reiktų ją įvesti. Žemės sklypas su senu namu, bet su pagerintu privažiavimu, elektra, sutvarkytais dokumentais ar, pagaliau, nupjauta žole būtų jau visas kitas reikalas ir būtų pridėtinė vertė jį parduodant“, - sako A. Liseckas.
Verta investuoti į sodus, esančius arti miesto. „Šiai dienai sodai, kurie yra šalia miesto, yra ypač pabrangę, nes žemės sklypai, kurie skirti vienbučiams, dvibučiams statyti, buvo labai greitai išpirkti smulkių ar vidutinių NT vystytojų, kurių jie pritrūko dėl didžiulio perkamumo tokių namų. O naujų sklypų nespėjo tinkamai paruošti, kad išsiimti statybos leidimą“, - paaiškina A. Liseckas. Sodai, pasak pašnekovo, turi nemažai privalumų: arti miesto, visada turi elektrą, galima greitai susiderinti šulinį ar gręžinį, vietines nuotekas, turi privažiavimą, galima pigiau ir greičiau pasistatyti namą.
Renkantis sodą, A. Liseckas pataria įvertinti ir kitus dalykus ir ar jie netrukdys: „Soduose yra standartiniai sklypai, arti kaimynai, vis dar daug kaimynų turi daržus ir šiltamius, gyvena mediniuose nameliuose, o ne gyvenamuosiuose namuose su prižiūrėta aplinka, kad elektros įvadas bus nedidelis (kokie 8 kW kas šiandien dienai reiktų 12-15 kW kaip minimum vienbučiui gyvenamajam namui, kad komfortiškai išpildyti visus poreikius), taip pat siauri keliai, pati aplinka ir pan. Jeigu visi šie dalykai tinka, tai sodai yra labai gerai. Sodų perspektyva iš investicijų pusės yra pakankamai palanki, bet įvardinčiau tik gal atitinkamus sodų regionus, kurie yra arčiau miesto, tad jie tikrai turi potencialą brangti daugiau, nei NT vidurkis rinkoje“.
Patarimai perkant sklypą su ežero pakrante
- Atidžiai išnagrinėkite dokumentus. Įsitikinkite, kad sklypas atitinka jūsų poreikius ir kad nėra jokių apribojimų statyboms ar kitai veiklai.
- Pasitarkite su specialistais. Kreipkitės į NT agentūrą, architektą ar teisininką, kad gautumėte profesionalią konsultaciją.
- Apsvarstykite savo finansines galimybes. Įvertinkite ne tik sklypo kainą, bet ir būsimas priežiūros išlaidas.
- Apsilankykite sklype skirtingu metų laiku. Įsitikinkite, kad jums patinka aplinka ir kad nėra jokių nepatogumų (pvz., uodų spiečiai).
Perkant sodybą, pasak R. Boguševičienės, jau yra nemažai perkančių sodybas ne kaip antrą, bet kaip pirmą savo būstą ir tas procentas yra pakilęs per paskutiniuosius kelis metus. Paklausus, kaip sodyboms sekasi konkuruoti su graibstomais pajūryje būstais, pašnekovė sako, kad pajūris yra tokia pat stabili investicija kaip ir sodyba, tik kad skirtingas paveikslas prieš akis matosi.
A. Liseckas sako, kad dažnai žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkus sodybą, jie ten truputį paremontuos arba pasistatys taip vadinamą konteinerį ar nedidelį nebrangų namuką. Deja, realybė yra visai kita. Statyti naują sodybą, lyginant su šalia miesto naujos statybos kainomis, yra brangu, nes niekas nenori važiuoti dirbti, sudėtinga susirasti kvalifikuotų specialistų, sunku, nepatogu ir brangu transportuoti statybines medžiagas.
A. Liseckas pataria prieš įsigyjant tokio tipo turtą daugiau jį pasinuomoti ir tik tada svarstyti apie sodybos pirkimą.