Blokinių Pastatų Pagrindinės Konstrukcijos: Ypatumai ir Renovacijos Galimybės

Sovietinių laikų blokiniai daugiabučiai Lietuvoje - tai statiniai, kuriuose butų savininkai dažnai susiduria su iššūkiais planuojant erdves. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant tokio tipo butą, ypač jei svarstote apie pertvarkymus. Taip pat panagrinėsime pagrindines blokinių pastatų konstrukcijas, jų ypatumus ir galimas problemas.

Daugiabučių Statybos Ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose.

Iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.

Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių. Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.

Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai. Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.

Pagrindiniai Konstrukciniai Elementai

Nepaisant šiuolaikinių pastatų formų įvairovės, daugumą jų sudaro tie patys pagrindiniai konstrukcijos elementai, kiekvienas iš kurių atlieka tam tikras funkcijas. Priklausomai nuo šių funkcijų, namo konstrukcinius elementus galima suskirstyti į tris grupes:

• Laikantieji - perimantys visas pastato svorio apkrovas, įskaitant atmosferinius poveikius ir pastate esančių žmonių svorį.
• Atitvariniai - skirstantys namą į atskirus kambarius ir erdves ir atliekantys šilumos ir garso izoliacijos funkciją, o taip pat saugantys nuo aplinkos poveikio.
• Kombinuotieji - atliekantys abi laikymo ir atitvėrimo funkcijas. Jie pasižymi visomis anksčiau įvardytomis savybėmis.

Kiekvienas pastatas turi požeminę dalį, kuri yra žemiau grunto lygio, ir antžeminę. Po žeme įrengiami pamatai ir rūsiai. Antžeminė namo dalis - tai pats namas. Požeminę nuo antžemines dalies skiria šaligatvis arba apygrinda - siauras ruožas aplink pastatą, padengtas betonu arba asfaltbetoniu. Norint nukreipti vandenį nuo pastato, apygrindai suteikiamas nedidelis skersinis nuolydis.

Prie pagrindinių pastato elementų galima priskirti pamatus, sienas, perdangas, atskiras atramas, stogą, pertvaras, laiptus, langus, duris.

Pamatai

Pamatais vadinama pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija - perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pastato pagrindui. Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius ir ištisinius. Pastaruoju metu mažaaukščiams namams vis plačiau ima naudoti polinius pamatus.

Sienos

Sienos atskiria patalpas nuo išorinės erdvės (išorinės) arba nuo kitų patalpų (vidinės) ir taip atlieka atitvėrimo funkciją. Be to, kai kurios sienos gali laikyti ne tik savo, bet ir stogo, perdangų ir kitų statybinių elementų svorį. Sienos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams, yra vadinamos laikančiosiomis. Sienos, kurios remiasi į pamatus ir perduoda jiems savo masę, bet neperima kitų pastatų elementų (pvz. perdangų) svorio, vadinamos tik save laikančiomis sienomis.

Perdangos

Perdangos - tai horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios (atitvėrimo funkcija) ir kartu laiko savo pačių, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį (laikymo funkcija). Be to, perdangos yra labai svarbios pastato erdvinio standumo atžvilgiu: nuo jų priklauso ar pastato forma išliks nepakitusi veikiant įvairioms apkrovoms.

Pagal išdėstymą perdangos skirstomos į tarpaukštines, pastogines, cokolines ir apatines. Perdangos, skiriančios gretimus aukštus ir atliekančios tiek laikymo, tiek atitvėrimo funkcijas, vadinamos tarpaukštinėmis. Jų viršutinėje pusėje klojamos grindys, o iš apačios tarpaukštinės perdangos sudaro lubas žemiau esančioms patalpoms.

Viršutinį aukštą nuo pastogės skiriančios perdangos - pastoginės. Prie jų paprastai tvirtinamos lubų detalės. Cokolinės perdangos atriboja rūsį nuo gyvenamosios zonos, o tos perdangos, kurios skiria žemutinį aukštą nuo grunto vadinamos apatinėmis. Dar būna ir mansardinių perdangų. Jos yra naudojamos dviaukščiuose ir mansardiniuose namuose. Mansardinės gali atlikti pastoginių perdangų funkcijas.

Reikėtų pabrėžti, jog tarpaukštinių ir cokolinių perdangų apkrovos yra dvigubai didesnės, negu pastoginių. Atskiromis atramomis vadinamos statramsčiai (stulpai arba kolonos), laikantys perdangas, stogą, o kartais ir sienas ir perduodantys jų apkrovas pamatams. Perdangos gali remtis tiesiai į kolonas arba į specialias sijas, išdėstytas tarp kolonų. Šios sijos ir kolonos sudaro vadinamąjį vidinį pastato karkasą.

Perdangos tipo pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties, o taip pat ir nuo apkrovos lygio. Apskaičiuojant apkrovas, atsižvelgiama į baldų, žmonių, santechninės ir kitos įrangos svorį. Pastovi apkrovos sudedamoji dalis - pačios perdangos svoris.

Paprastai norint įrengti tarpaukštines perdangas dviaukščiuose ir mansardiniuose namuose, būtina montuoti jose santechnines komunikacijas. Norint nutiesti vamzdyną, naudojamos metalinės arba vinilinės įvorės, kurių vidinis skersmuo turi būti didesnis nei vamzdžio.

Pagal naudojimo būdą perdangos skirstomos į sijines ir plokštines. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Sijų skerspjūviai priklauso nuo angos pločio ir atstumo tarp jų.

Mūrinių, betoninių arba šlakbetoninių pastatų statyboje yra naudojamos gelžbetoninės perdangos. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Todėl tikslinga jas naudoti tik kaip cokolines. Yra skiriamos monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos. Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos (pvz. visuomeniniuose ar gamybiniuose pastatuose). Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turį tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos.

Pertvaros

Pertvaros - tai lengvos sienos, skirstančios vidinę erdvę į izoliuotas patalpas vieno aukšto ribose. Kiekvieno aukšto pertvaros remiasi į perdangas ir jokių apkrovų, išskyrus nuosavą svorį, nelaiko. Pertvarose galima įrengti elektros instaliaciją, šildymo įrangą ir net vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Jos yra gaminamos iš gipso, fibrolito plokščių, plytų, tuščiavidurių plytų ir kt.

Laiptai

Laiptai atlieka susisiekimo tarp aukštų funkciją. Priešgaisrinės saugos sumetimais laiptai dažniausiai įrengiami specialiose sienų atribotose patalpose, kurios yra vadinamos laiptinėmis.

Langai

Langai užtikrina vidinių patalpų apšvietimą natūralia šviesa ir jų vėdinimą.

Stogas

Stogas - pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių. Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga.

Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos, kurios remiasi į sienas. Jeigu siena yra mūrinė - gegnių galai turi remtis į tvirtą tašą (mūrlotį), kuris tolygiai paskirsto apkrovą į mūro plotą. Mūrločiai yra išdėstyti visame pastato ilgyje.

Pagal konstrukcinę schemą gegnines sistemas galima suskirstyti į tris rūšis:

1. Paremtinės gegninės sistemos. Jas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrločius, esančius ant išorinių ir vidinių išilginių sienų. Sienoms yra perduodamos ne tik vertikalios, bet ir horizontalios apkrovos, atsirandančios dėl gegnių skėtimo, tad paremtines gegnių sistemas geriausia naudoti pastatuose su masyviomis sienomis, kurios gali tas skėtimo sukeliamas apkrovas atlaikyti.
2. Kabamosios gegninės sistemos. Tai santvaros su skėtimą atlaikančia styga. Naudojamos tada, kai pastate nėra vidinių atramų. Kabamosios gegninės sistemos neperduoda sienai horizontalių apkrovų, todėl jas galima naudoti pastatuose su lengvomis sienomis, pvz., karkasinės konstrukcijos pastatuose.

Konstrukciniai Pastatų Modeliai

Konstrukcinis pastato modelis priklauso nuo erdvinio sienų, kolonų, perdangų ir kitų laikančiųjų elementų, sudarančių jo karkasą, išdėstymo. Yra skiriami šie konstrukciniai pastatų modeliai:

1. Modelis su laikančiosiomis sienomis (nekarkasinis), kuriame dauguma konstrukcinių elementu suderina laikymo ir atitvėrimo funkcijas.
2. Karkasinis modelis, kuriame konstrukcijos yra aiškiai skiriamos pagal tai, kokią funkciją - laikymo arba atitvėrimo - jos atlieka. Šiuo atveju erdvinė sistema (karkasas), susidedanti iš kolonų, sijų, rygelių ir kitų elementų kartu su perdangomis perima visas apkrovas, veikiančias pastatą. Nuo išorinės aplinkos patalpas saugo išorinės sienos.
3. Modelis su nepilnu karkasu, kuriame kartu su vidiniu karkasu, laikančios yra ir išorinės sienos.

Konstrukciniam pastato modeliui taip pat būdingos tam tikros medžiagos ir statybiniai elementai (stambūs gelžbetoniai blokai, plokštės ir kt.). Nekarkasiniams pastatams yra būdingos šios konstrukcinės schemos:

1. Su išilginėmis laikančiosiomis sienomis, į kurias remiasi perdangos.
2. Su skersinėmis laikančiosiomis sienomis, kai išorinės išilginės sienos, kurių neveikia perdangų apkrovos, laiko tik nuosavą svorį.

Konstrukcinės schemos pastatų su nepilnu karkasu yra šios:

1. Su išilginiu rygelių išdėstymu.
2. Su skersiniu rygelų išdėstymu.
3. Šiose schemose laikančios vidinės sienos yra keičiamos kolonomis ir tarp jų esančiomis pertvaromis, kas mažina sieninių medžiagų sąnaudas.

Pertvarkymo Iššūkiai ir Sprendimai

Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas - lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra.

Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui. Nelaikančiomis pertvaromis blokinių daugiabučių butuose paprastai būna atitverti tik sanitariniai mazgai, o visos kitos (kambarių) sienos dirba kaip laikančiosios konstrukcijos. Konkrečiu atveju gali būti išimčių, todėl visada verta kreiptis į specialistą.

Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.

Skaudžiausia pasekmė būtų sukelti grėsmę viso pastato stabilumui ir gyventojų saugumui, kaip nutiko daugiabutyje Kaune. Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.

Prireikus parduoti butą, tikrai susidursite su gaišatimi ir išlaidomis. Kvalifikuoti projektuotojai negali prisiimti atsakomybės už butų savininkų padarytus pakeitimus, jei pastatyta pažeidžiant konstrukcijų stabilumą (kad ir teoriškai). Projektas su tokiais sprendimais negautų teigiamos ekspertų išvados.

Jei virš ir po Jūsų butu kaimynai sienas demontavo legaliai ir tai įteisino, skaičiavimų metu gali paaiškėti, kad „projektuojama“ (t. y. keičiama) siena jau nebeatlieka laikančiosios funkcijos. Tokiu atveju, galite ją demontuoti be didesnių rūpesčių.

Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą. Pasitelkę architektą buto perplanavimui, iš anksto žinosite, kad kertamos angos numatytos tinkamo dydžio, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!), dar projektavimo stadijoje įsitikinsite, kad visi svarbūs daiktai ir prietaisai bute sutilps, nes gausite naujų buto erdvių planą su baldais. Šiame etape žmonės nustemba, koks patogus ir talpus gali tapti jų butas, kai jį planuoja specialistas.

Paprastuoju remontu laikomi darbai, kai nekeičiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos bei nestatomos laikančiosios konstrukcijos, kai nekeičiamos ir neremontuojamos bendrosios inžinerinės namo sistemos, ir visi statybos darbai atliekami buto viduje, nekeičiant pastato išorės. Statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje.

Pažymėtina, kad keitimai, susiję su langais ir balkonais nėra tokie jau parasti, kaip kartais gali atrodyti. Stovai, vamzdžiai, kabeliai ir kita daugiabučio namo inžinerinių sistemų įranga esanti iki buto skaitiklio. Jos išmontavimui ar perkėlimui reikalingas prižiūrinčių įstaigų (atitinkamai šilumos, vandens, dujų ir kt.) leidimas.

Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas. Projektas su galimų išplanavimo variantų paieška- 20-30 proc. brangesnis. Papildomai galite užsisakyti buto 3D modelį, kad aiškiau įsivaizduotumėte, ar erdvė Jums tinka.

Statybos darbų pridavimo procedūros nėra, jei darbai buvo suplanuoti ir atliekami tik buto viduje, nekeičiant namo išorės.

Galimos Pasekmės

Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute. Nemaloni pasekmė- nesutarimai su kaimynais ir priežastis rašyti skundus „grioviko“ adresu, jei dėl statybų sugadintumėte bendrą turtą arba atsirastų koks įtrūkimas gretimo buto sienoje su prabangia apdaila.

Prireikus parduoti butą, tikrai susidursite su gaišatimi ir išlaidomis. Išsiaiškinkite, ar demontuojamos sienos yra laikančiosios, ar darbai vykdomi pagal projektą, kas atsakingas už griovimus. Kvalifikuoti projektuotojai negali prisiimti atsakomybės už butų savininkų padarytus pakeitimus, jei pastatyta pažeidžiant konstrukcijų stabilumą (kad ir teoriškai). Projektas su tokiais sprendimais negautų teigiamos ekspertų išvados.

Jei virš ir po Jūsų butu kaimynai sienas demontavo legaliai ir tai įteisino, skaičiavimų metu gali paaiškėti, kad „projektuojama“ (t. y. keičiama) siena jau nebeatlieka laikančiosios funkcijos. Tokiu atveju, galite ją demontuoti be didesnių rūpesčių.

Pavyzdžiai ir Galimybės

Štai keli pavyzdžiai, kaip gali atrodyti 50 kv. m butas blokiniame name:

• 2 kambarių butas Dainų g. Bendras plotas: 50,52 kv.m. Strategiškai patogi vieta - šalia mokymo įstaigos, parduotuvės ir labai ramus mikrorajonas, todėl tai puikus pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek nuomai.
• 2 kambarių butas Klaipėdoje, Laukininkų g. Bendras plotas 47 kv.m. Butas nekampinis, langų orientacija į rytus ir vakarus. Butui reikalingas remontas.
• 3 kambarių butas Klaipėdoje, Naujakiemio g. Bendras plotas 63,27 kv.m., virtuvė 7 kv.m., įstiklintas balkonas. Langai orientuoti į rytų-vakarų puses.

tags: #blokinio #pastato #pagrindines #konstrukcijos