„Kolektyvinis sodas“ sovietmečiu buvo labai įprastas, gal net kasdien, ypač šiltuoju metų laiku, vartojamas terminas. Anuomet sklypeliai kolektyviniuose soduose buvo skirstomi įvairių gamybinių įmonių bei organizacijų darbuotojams - paprastiems ir ne tokiems paprastiems. Juose tiek darbininkas, tiek medikas, tiek dėstytojas, partinis funkcionierius ar paprastas autobuso vairuotojas galėjo užsiauginti daržovių, vaisių, uogų savo reikmėms, kad tuomečio visuotinio deficito sąlygomis galėtų pagerinti mitybos racioną. Šiandien jie jau tapę priemiesčio gyvenimo stiliaus dalimi.
Renovuojamas daugiabutis Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Kolektyvinės sodininkystės istorija
Nors kolektyvinius sodus dažnai laikome sovietinio pasaulio fenomenu, iš tikrųjų daug anksčiau panaši tradicija susiformavo Vokietijoje. Čia dar XVII a. valdžia skirdavo dalį žemės mažas pajamas gaunantiems miestiečiams, kad jie galėtų užsiauginti daržovių ir prieskoninių žolelių sau ir parduoti. Tokių sklypų savininkai jungėsi į sodininkų bendrijas, kurios buvo vadinamos kleine garten.
Šiandien Vokietijoje yra apie milijoną sodo sklypų. Beveik visi Vokietijoje esantys vasarnamių sklypai yra sodininkų bendrijų nuosavybė. Žmonės gali juos ir išsinuomoti, tačiau privalo griežtai laikytis taisyklių. Sklypo dydis Vokietijoje dažniausiai neviršija 4 arų.
Sakoma, kad kolektyvinių sodų banga į Lietuvą atvilnijo iš Rusijos dar Josifo Stalino valdymo metais. Kadangi parduotuvių lentynose katastrofiškai trūko produktų, miestų valdžios būdavo raginamos rasti žemės, kur žmonės galėtų auginti daržoves ar vaisius.
Pirmąjį kolektyvinį sodą Lietuvoje 1949 m. Kaune, netoli K. Baršausko ir Aukštadvario g. sankryžos, įkūrė J. Janonio popieriaus fabriko darbuotojai. 1959 m., įkūrus Lietuvos sodininkystės draugiją, tokie sodai tapo kone masiniu reiškiniu. 1987 m. Lietuvoje jau buvo apie 143 300 sodininkų ir 1 064 jų bendrijos.
Sodininkų bendrijų tipiniuose įstatymuose buvo numatyta, kad vienam bendrijos nariui skiriama 400-600 kv. m. žemės sklypas, kuriame leidžiama pasistatyti iki 25 kv. m. ploto sodo namelį. Buvo teigiama, kad svarbiausias kolektyvinės sodininkystės tikslas - kurti sodus, kuriuose bendrijų nariai galėtų užsiauginti vaisių, uogų ir daržovių, turėtų sąlygas naudingai praleisti laisvalaikį, stiprinti sveikatą, pratinti prie darbo paauglius.
Vilniaus rajono bendrasis planas. Šaltinis: regia.lt
Sodų transformacija
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, pasikeitė ir kolektyvinių sodų padėtis - jie virto sodininkų bendrijomis, o tai, kas priklausė valstybei, sodų savininkai galėjo privatizuoti. Pašnekovas tvirtina, kad savo pirmykštę - mėgėjiško sodo - paskirtį šiandien tie nedideli užmiesčio ploteliai jau praradę. Anksčiau daugelis juose augino daržoves, o šiandien tokių sodininkų likę labai nedaug - sodai faktiškai yra tapę priemiesčių kvartalais, kuriuose iškilę vienas už kitą gražesni namai.
Švelnėjant apribojimams, sodai vis ryškiau transformavosi iš sodininkauti skirtos erdvės į poilsio vietą, asmenines oazes ir antrąjį būstą. Ilgainiui tos nakvynės užsitęsdavo ir, žiūrėk, šeima visam laikui persikėlė į „sodą“, kuriame gyvendavo ištisus metus.
Kuo sodininkų bendrijos arčiau didmiesčių, tuo daugiau juose yra nuolat gyvenančių žmonių. Tačiau, pasak pašnekovo, nereikėtų galvoti, kad dabar soduose gyvena vien nedideles pajamas gaunantys žmonės. Pasivaikščiojus sodų takeliais nesunku pastebėti, kad šalia kuklių namelių iškilusios ir savotiškos pilaitės su baseinais, puošniomis terasomis.
Teisinis reglamentavimas ir pakeitimai
Lietuvoje kolektyviniai sodai ir juose esantys sklypai yra reguliuojami įvairiais teisės aktais. Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija nuolat peržiūri ir tobulina teisinę bazę, siekdama užtikrinti efektyvų ir skaidrų bendro naudojimo objektų valdymą.
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. metrų ploto, iki penkių metrų aukščio. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1-osios. Esą sodų bendrijose turėtų būti statomi tik nesudėtingi statiniai, skirti sodininkystei, įrankiams ar derliui susidėti, nuo lietaus pasislėpti ir arbatos išsivirti, o ne nuolatiniam gyvenimui.
AM Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Edvardas Minkevičius paaiškino, kad pakeitimai buvo inicijuoti siekiant spręsti piktnaudžiavimo atvejus, kai sodų bendrijose supaprastinta tvarka buvo statomi pastatai, neatitinkantys gyvenamųjų namų statybai taikomų reikalavimų.
Apibendrindama Aplinkos ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m.
Pagrindiniai pokyčiai ir datos:
- Iki 2030 m. pabaigos: Sodininkų bendrijos turi atnaujinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir įstatus.
- Nuo 2031 m.: Sodininkų bendrijų įstatymas nustoja galioti, bet bendrijos veikia pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymą.
- Nuo 2024 m. lapkričio: Sodo namų didžiausias leistinas plotas - 50 kv. m.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Infrastruktūra ir paslaugos soduose
Pasivažinėjus po šiuos „sodus“ neatsikratai įspūdžio esąs didelėje kaimo tipo gyvenvietėje. Čia veikia ir vaikų darželis, ir biblioteka, yra didelis prekybos centras, statybinių medžiagų parduotuvė bei kelios mažesnės parduotuvėlės. Veikia ir veterinarijos vaistinė, ir ambulatorija. Taip pat lentpjūvė ir kirpykla. Kiekvieną dieną dirba ir kelios kavinės, automobilių remonto dirbtuvės. Tris kartus per savaitę greta sodų teritorijos vyksta milžiniški turgūs, o rudenį aplink šią milžinišką teritoriją duria praveria sulčių spaudyklos. Tikras miestelis.
Nuolatiniai sodų gyventojai, čia gyvenantys ne pirmą dešimtmetį, prisimena, kaip kasmet tobulėjo infrastruktūra. „Dabar ir apšvietimas gatvėse yra, ir autobusai per pačius sodus važiuoja, ir paslaugų įvairiausių vietoje gali gauti, ir keliai pagal galimybes tvarkomi. Pačiame centre netgi šventinę eglę papuošėme. Anksčiau viso to nebuvo. Aišku, norėtųsi ir mokyklos pačiuose soduose, ir šaligatvių, ir geriau prižiūrimų gatvių, tačiau mes žinome, kur gyvename, todėl iliuzijų nepuoselėjame“, - pastebi nuolat čia gyvenantys dituviškiai.
Sodų sklypų kainos
Šiuo metu prekybos nekilnojamuoju turtu tinklapiuose apstu skelbimų, kuriuose parduodami sklypai sodų bendrijose. Dituvos soduose galima įsigyti standartinį 6 arų ploto sklypą, kainuojantį 9000 eurų. Yra ir brangesnių. Tuščių sklypų Dituvos soduose beveik nebėra. Nebent koks nors atokesnis, toliau nuo asfaltuoto kelio. Reali sklypo kaina - 14 000 eurų. Perka tie, kurie mieste neįperka, o nori namelio, nuosavo sklypelio.
Sodininkų bendrijų problemos
Būtų klaidinga manyti, kad smarkiai išaugusiuose ir išgražėjusiuose soduose viskas einasi kaip iš pypkės ir visiems vienodai rūpi savos bendrijos gerovė. J. Ravinis šių bendrijų problemas lygina su daugiabučių bendrijų bėdomis - kaip pirmame aukšte gyvenančiam, būna, visai nerūpi namo stogo reikalai, nes vis tiek jam ant galvos nelyja, arba gyvenančiam paskutiniame aukšte neskauda galvos dėl kanalizacijos problemų, nes vis tiek jo kaimynas neužlies ir tiems reikalams gaila mokėti pinigus, taip ir sodininkų bendrijose kyla panašių problemų: vienam gal reikia asfaltuoto keliuko, kad patogiau galėtų privažiuoti, o kitas galbūt neturi automobilio ir naudojasi viešuoju transportu. Tačiau už viską mokėti reikia visiems vienodai.
Discover Your Future in Horticulture: Careers in Research, Sales, and Stewardship
tags: #sklypai #kolektyviniuose #soduose