Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai privačiuose sklypuose kaupiamos šiukšlės, atliekos ar kitos netvarkingos medžiagos. Tokia situacija kelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai bei žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su šiukšlėmis privačiame sklype, kokios institucijos atsakingos už kontrolę ir kokios sankcijos gali būti taikomos pažeidėjams.
Apleisti sklypai ir atsakomybė
Rokiškio rajono seniūnijų seniūnai vykdo apleistų, neprižiūrimų sklypų bei juose esančio nekilnojamojo turto surašymą. Nuosavybe nesirūpinantys kraštiečiai netrukus sulauks didesnio žemės bei NT mokesčio už savo neatsakingumą ir nenorą tvarkytis.
Juodupės seniūną Olegą Grišajevą nustebino radinys apleistame vienkiemyje: buvusiame tvarte stūkso kalnai senų padangų, kurių vieno viršūnę „puošia“ automobilio variklis, kito papėdėje - muzikinis centras, trečiasis sudarytas iš plastmasinių automobilių detalių...
Savaitės pradžioje parodyti radinį O. Grišajevas pasikvietė gausias pajėgas: į apleistą sklypą ieškoti galimų problemos sprendimų vyko rajono meras Ramūnas Godeliauskas, savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausias specialistas Darutis Krivas bei Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Irina Andriuškevičienė. Radinys - nemenkas, o pakalbiui plėtojantis paaiškėjo, kad apie jį agentūra jau žinojo mažiausiai metus.
Pusmetį dirbančio Juodupės seniūno teigimu, šioje sodyboje jis apsilankė prieš daugiau nei mėnesį: „Supratau, kad toks kiekis šiukšlių čia suvežtas ne per vieną dieną. Visgi kada tai daryta - neaišku, nes įrengus vaizdo stebėjimo kameras, per pusantro mėnesio jos nefiksavo jokio judesio. Susisiekęs su sodybos savininko žmona sužinojau, kad jie patys rado šį sąvartyną prieš keletą metų, atvykę apsitvarkyti savo valdų. Šiandien situacija tokia: dėl kažkieno savavališkai padaryto šiukšlyno žmonės kreipėsi į policijos pareigūnus, kaltininkai rasti nebuvo, byla - nutraukta, o šeimininkai pripažinti nukentėjusiais. Remiantis turimais dokumentais, nutartis yra 2020-ųjų ar 2021-ųjų, tad dar ir iki to laiko galėjo jau būti viskas čia atvežta“.
AAD atstovė sakė, kad maždaug prieš porą metų ar metus, tuometinis Juodupės seniūno pavaduotojas Marius Datkūnas ieškojo galimybių sodybos savininkams padėti išgabenti atliekas. „Savininkams buvo liepta susitvarkyti: užsandarinti langus ir duris, bet matom, kad per dvejus metus to nepadarė. Kokie toliau sprendimai buvo priimti - negaliu komentuoti, reikia kreiptis į savininką arba buvusį seniūną“, - kalbėjo I. Andriuškevičienė.
Merui pasidomėjus, ar departamentas negali surašyti privalomų nurodymų sodybos savininkui ir šyptelėjus, kad jei toks sąvartynas būtų aptiktas savivaldybės žemėje, pastaroji rašto sulauktų tą pačią dieną - I. Andriuškevičienė atsakė: „Galėtume. Manau. Tik vis tiek negarantuojam, kad savininkas susitvarkys. Duosim laiko mėnesį, du ar pusę metų, ir kas iš to? Jei per dvejus metus nesugebėjo užsandarinti savo pastatų... Yra priemonių, bet jos vis tiek nesuveiks“.
„Žmonėms gal nėra finansinių galimybių susitvarkyti, tad lauktų teisminiai procesai, nutartys, antstoliai ir t.t. Dokumentaliai mes galime padaryti, bet koks galutinis rezultatas? Jo nebus. Iš patirties žinome, nes tokių atvejų yra per akis: antstoliai pradės „liesti“ savininką, o rezultatas vis tiek liks toks pat - padangos stovi ir stovės. Turime atvejų, kai viskas tik auga, bet nemažėja ir nėra tvarkoma“, - žvelgdama į riogsančias nenaudojamų padangų krūvas situaciją komentavo I. Andriuškevičienė.
Ar situacija - aklavietėje? Nei rajono savivaldybė, nei seniūnija neturi teisės tvarkyti šio šiukšlyno, nes jis - privačioje teritorijoje. Be to, net jei ir būtų imtasi iniciatyvos, rajono biudžetui tai kainuotų didžiules lėšas. Pastato savininkas nepripažįsta, kad atliekos - jų ir veiksmų nesiima. AAD situaciją žino, tačiau kažko imtis nematė prasmės, nes „greičiausia nebus jokio teigiamo rezultato“ - atliekos, lyg ir, bešeimininkės...
O kur būtų ieškoma kaltų jei, pavyzdžiui, kiltų gaisras, kuris dėl degančių padangų dūmų grėstų ekologine katastrofa ne tik Juodupės, bet ir Latvijos gyventojams? Tai buvo vienas iš AAD užduotų oficialių klausimų, deja, atsakyta buvo tik į vieną - kad situaciją specialistai žino: „Prieš metus AAD Biržų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnams Juodupės seniūnijos seniūno pavaduotojas žodžiu paminėjo, kad seniūnija, kartu su savininku, pagal kompetenciją bandys išspręsti klausimą dėl pastate esančių atliekų. O jei kiltų sunkumų, kreipsis ir į aplinkosaugininkus, tačiau iki š. m. rugsėjo 8 d. nei oficialaus, nei žodinio kreipimosi daugiau nebuvo sulaukta. 2025 m. rugsėjo 8 d. Aplinkos pasaugos departamento pareigūnai gavę informaciją iš Rokiškio rajono savivaldybės pradėjo patikrinimą. Šiuo metu yra nustatyta, kad padangų ir automobilių dalių atliekos yra pastate.
AKTUALU: kaip teisingai sutvarkyti statybines atliekas?
Atliekų konteinerių išdėstymas ir atstumų reikalavimai
Tinkamas atliekų konteinerių išdėstymas kelia nemažai iššūkių. Nemažai gyventojų piktinasi dėl naujų komunalinių atliekų aikštelių įrengimo, ypač kai jos įrengiamos per arti gyvenamųjų namų ar vaikų ugdymo įstaigų. Naujų atliekų aikštelių įrengimas neretai susiduria su gyventojų pasipriešinimu. Vilkaviškio daugiabučių gyventojai skundžiasi savivaldybei dėl per arti namų įrengiamų naujų aikštelių. Marijampolės regione dalis darbų stabdoma, nes kai kurios aikštelės suprojektuotos ant šaligatvių ar pėsčiųjų perėjų, neišlaikant nustatytų atstumų nuo namų.
Dalis gyventojų teigia, kad su jais aikštelių vietos nederintos, kiti - kad neatsižvelgta į jų nuomonę. Skaičiuojama, kad regione iš beveik 600 naujų aikštelių netinkamai suprojektuota trečdalis.
Pavyzdžiui, Justiniškėse esančio lopšelio-darželio „Berželis" auklėtinių tėvai grįžę po velykinių atostogų prie vienintelio darželio įvažiavimo rado sumontuotus buitinių atliekų konteinerius. Pasak vaikų tėvelių, niekas nei su jais, nei su darželio vadovybe šio klausimo nederino ir iš anksto neinformavo. Jokių planų ir schemų jie taip pat nematė, informacinio stendo irgi nepastebėjo.
Įdomu ir tai, kad dar 2018 m. savivaldybės buvo prašyta šioje vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi rytais ir vakarais būna sunku prasilenkti siauroje, dabartiniam automobilių srautui nepritaikytoje gatvėje. Prie pat darželio tvoros sumontuoti atliekų konteineriai dar neeksploatuojami, tačiau, kaip rodo praktika, tokios vietos netrunka tapti tikru sąvartynu.
Konteinerių aikšteles projektavusi Vilniuje įsikūrusi įmonė atmeta priekaištus dėl netinkamai parengtų techninių projektų. „Projektavimo užduotis - aikštelių koordinates mums duoda užsakovas arba savivaldybių atstovai, jų partneriai. Mes darome ten, kur mums pateikė schemą“, - aiškina A. Priekaištų projektuotojams turi ne tik savivaldybės, bet ir Marijampolės atliekų tvarkymo centras.
„Darko ką, takus. Tai projektas, matyt, buvo nesuderintas su jau paruošta schema aikštelių įrengimui ir dabar dubliavimas vyksta, dabar reikia korekciją daryti. Kai kurių savivaldybių atstovai teigia, kad atsižymėjus aikštelių vietas, jas reikia šiek tiek koreguoti. „Nėra visur tikslinga ir tų probleminių vietų dar tikrai bus. „Matydami problemas jie net nesiteikia atvykti į vietą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad „komunalinių atliekų konteineriai nėra statiniai", o statiniais yra laikomos konteineriams skirtos aikštelės.
Atliekų tvarkymo įstatymu savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, užtikrinti jų funkcionavimą; administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Paslaugos organizavimas - savivaldybės pareiga ir atsakomybė, - buvo rašoma gautame atsakyme. - Kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių vietas nustato savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.
Pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atliekų surinkimo konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ar durų. Atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ar durų, tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą.
Visuomenės sveikatos teisės aktai (NVSC kompetencija) nustato tik atstumą nuo atliekų konteinerių iki vaikų žaidimo aikštelių. Lietuvos higienos normose nurodyta, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, - nurodė NVSC atstovė. - Vizualiai pagal nuotraukas, konteineriai pastatyti išlaikant reglamentuotus atstumus. Nauja Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Konfliktai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Vienoje socialinių tinklų grupėje Nijolė (vardas pakeistas) kreipėsi į žmones prašydama patarimo. Moteris pasidalijo, kad ilgai lauktus vasaros pasisėdėjimus terasoje aptemdė nemalonus kaimynų sprendimas - šiukšlių konteinerius jie pastatė tiesiai prie jos tvoros. „Kaimynai gyvena kotedže, 4 šeimos dalijasi vienu įvažiavimu ir neturi vietos konteineriams, todėl stato prie pat mūsų tvoros. Vieni sutiko patraukti, nes suprato, kad nemalonus kvapas, bet kiti specialiai netraukia“, - pasakojo moteris. Anot jos, situacija pablogėja atšilus orui, kai terasa ir yra labiausiai naudojama, todėl ji kreipėsi į žmones prašydama patarimo, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas. Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai. „Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, - komentavo NVSC atstovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad visos pusiau požeminės ir antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės suprojektuotos vadovaujantis 2012 m. spalio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais. Juose nurodyta, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Gyventojų sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei atliekų surinkimo aikštelė projektuojama privačiame sklype.
Pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles atliekų tvarkytojas privalo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu 8 laipsniai šilumos, plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo kolektyvinius mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
Pagrindiniai atstumų reikalavimai
| Objektas | Atstumas nuo pastato langų/durų | Atstumas nuo vaikų žaidimų aikštelių | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Atliekų surinkimo konteinerių aikštelė | Ne mažiau kaip 10 m (galima mažinti iki 5 m su gyventojų sutikimu) | Ne mažiau kaip 10 m | Reikalavimai nustatyti Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose ir Lietuvos higienos normose. |
Kiti svarbūs aspektai
- Sklypo reljefo keitimas: Pertvarkydami reljefą, privalote užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus sklypus.
- Želdinių sodinimas: Laikykitės atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, nurodytų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakyme.
- Tvorų statyba: Jei tvora statoma ant bendros sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas.
- Sklypo padalijimas: Prieš pradedant, būtina išsiaiškinti konkrečias vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus.
- Žemės paskirties keitimas: Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą.
tags: #siuksles #privaciame #sklype