Daugiau nei 200 politikų, valstybės tarnautojų ir viešų asmenų deklaravo turto užsienyje už 23 mln. eurų.
Turto deklaravimas Lietuvoje. Šaltinis: transparency.lt
Turto deklaracijos faktai
- Daugiau kaip 20 savivaldybių tarybos narių valdo turto užsienyje už 5 mln. eurų.
Nekilnojamasis turtas užsienyje
Anot LRT, 2024 metais butą užsienyje už 82 tūkst. eurų įsigijo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, o 750 tūkst. eurų vertės namą Briuselyje - europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Tiek L. Vaidelienė, tiek V. Sinkevičius deklaravo šį turtą.
Ministro pirmininko biuro vadovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė, LRT duomenimis, turi beveik 400 tūkst. eurų vertės sklypą Lenkijoje, kurį paveldėjo 2021 metais. Šalia sklypo - 20 tūkst. eurų vertės turtas.
Butą Ispanijoje taip pat turi konservatorius Raimondas Kuodis (vertė - 150 tūkst. eurų), du butus Turkijoje turi „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Dainoras Bradauskas (vertė -132 tūkst. eurų), socialdemokratas Ramūnas Vyžintas nesutiko atskleisti, kur 2023 metais įsigijo butą (vertė -136 tūkst. eurų).
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Ignas Vėgėlė deklaravo 47 tūkst. eurų vertės turtą užsienyje. Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras būstą užsienyje nusipirko 2020 metais. Deklaracijoje nurodoma vertė - 200 tūkst. eurų.
"Ekspertai pataria": Pajamų deklaravimas: ką svarbu žinoti?
Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius. Šaltinis: bernardinai.lt
Reikalavimas atsistatydinti Vaidui Vaškevičiui
Pareigūnams antrąkart per pastaruosius kelerius metus sulaikius neblaivų prie vairo sėdusį krepšinio klubo „Jonava“ prezidentą Vaidą Vaškevičių, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius reikalauja jo pasitraukti iš einamų pareigų.
Jei V. Vaškevičius neįvykdys nurodymo, bus svarstoma dėl tolimesnio klubo finansavimo savivaldybės lėšomis.
„Mūsų tikslas buvo, yra ir bus turėti konkurencingą bei miestą reprezentuojančią komandą LKL. Dėl to susitikimo metu V. Vaškevičiaus pareikalavau trauktis iš pareigų ir ieškoti profesionalaus sporto direktoriaus“, - trečiadienį feisbuke rašė M. Sinkevičius.
„Jei reikalavimai nebus išpildyti, Jonavos rajono savivaldybės taryboje spręsime, ar toliau finansuoti šį klubą“, - teigė jis.
Teismo sprendimas Vaido Vaškevičiaus byloje
Kauno apygardos teismas praėjusią savaitę baudžiamojoje byloje dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio iš esmės paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį krepšinio klubo „Jonava“ prezidentui V. Vaškevičiui.
Nuteistasis krepšinio klubo prezidentas V. Vaškevičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2025 metų birželio 17 dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl vairavimo išgėrus, ir jį išteisinti arba sumažinti konfiskuotino automobilio vertės ekvivalentą.
Teismas, atsižvelgę į nuteistojo pateiktą turto vertinimo deklaraciją, tenkino pastarąjį prašymą dėl turto vertės ekvivalento, o likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Anot M. Sinkevičiaus, po pastarojo teismo sprendimo jis susitiko su V. Vaškevičiumi aptarti susidariusios situacijos.
Jonavos rajono meras pabrėžė, kad savivaldybės, „kaip pagrindinio „Jonava Hipocredit“ rėmėjo, netenkina ne tik prezidento užklasinė veikla, bet ir klubo rezultatai, vadyba bei komunikacija.“
Kaip skelbė BNS, baudžiamosios bylos duomenimis, 2024 metų balandžio 10-ąją Jonavoje V. Vaškevičius, vairuodamas darbovietei priklausantį automobilį BMW, pažeidė kelių eismo taisykles. Nustatyta, kad V. Vaškevičius, nepaisydamas kelių ženklinimo, įvažiavo į draudžiamą zoną ir, atlikdamas lenkimo manevrą, susidūrė su kita transporto priemone.
Po susidūrimo jonaviškis pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį.
Policijos pareigūnai iš eismo įvykio vietos pasišalinusį V. Vaškevičių surado jo darbovietėje. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,34 promilės.
Kauno apylinkės teismas V. Vaškevičiui skyrė ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Teismas taip pat skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pusantrų metų.
Subendrinus laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu, papildomai skirta 11,3 tūkst. eurų bauda.
Taip pat buvo skirtas turto konfiskavimas, išieškant 10,4 tūkst. eurų.
Mokesčių reforma ir savivaldybių biudžetai
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigiamai vertina į Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformą įeinantį naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kadangi šis papildytų savivaldybių biudžetus ir leistų gerinti aplinką.
Visgi, anot jo, egzistuojanti galimybė, kad dėl daugelio debatų ir nesutarimų, noras tokį mokestį priimti Seime galintis „nublėsti“.
„Aišku, kad toks mokestis papildytų biudžetus savivaldybių. Ir reikia pasakyti, kad tai pozityvas, kuris kažkaip mažai akcentuojamas. Ir reikia turbūt ir žmonėms pasakyti, kad jeigu toks mokestis bus priimtas, dėl ko aš asmeniškai abejoju, jis bus naudojamas gerinant jų aplinką“, - TV3 televizijai teigė M. Sinkevičius.
„Prisimenu pirmą iteraciją ir bandymą, kai toks mokestis buvo įvedamas ir visos diskusijos ir noras nublėso. Nesu tikras ar dabar nenublės“, - pridėjo jis.
Mokesčio panaudojimas savivaldybėse
LSDP vicepirmininkas taip pat paminėjo, kad jis šį mokestį supranta kaip „tematinį“.
„Tai savivaldai būtų papildomas pajamų šaltinis. Aš manau, kad savivaldos merai ir kolegos supranta, kad tai turėtų būti ir mokestis tematinis, ir jo panaudojimas tematinis. Kitaip tariant, apmokestinus nekilnojamą turtą, tie pinigai būtų naudojami tvarkyti keliams, tvarkyti aikštelėms“, - tikino jis.
Galimos problemos įgyvendinant mokestį
Galiausiai M. Sinkevičius paminėjo, kad kadangi šis mokestis dalinai priklausantis nuo merų ir jų tarybų veiksmu, gali būti, kad praktikoje jis gausis kaip galima mažesnis arba netgi artimas nuliui.
„Yra skaičiavimas pagal medianas, kas daugeliui žmonių galbūt sudėtinga suprasti. Bet yra pasakomas ir koeficientas, nuo-iki. Ir tam tikruose rėmuose kaip ir norėsi, taip ir darysi. Aš atsimenu savivaldos rinkimus. Ir visi kalbėdami apie mokesčius, visada žada mažiausius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas „čekiukų“ byloje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nutraukė buvusio Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą ir panaikino žemesnės instancijos teismų apkaltinamuosius nuosprendžius.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį (...). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta“, - rašoma pranešime.
Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.
Nuteistasis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas jį išteisinti. Bet apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus iškart po paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino mero įgaliojimus.
Apeliacinio teismo nuosprendį aukščiausiai instancijai M. Sinkevičius apskundė pernai lapkritį.
Prokuratūra politiką kaltino, jog šis, 2019-2023 metais būdamas tarybos nariu ir meru, savivaldybės administracijai padarė 1487 eurų dydžio turtinės bei neturtinės žalos, pakirtus pasitikėjimą mero institucija.
Politikas kaltintas suklastojęs 16 tarybos nario išlaidų apyskaitų, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryšio paslaugas, du televizorius, nesusijusius su savivaldybės politiko veikla.
M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia ir yra žmogiška klaida.
Anot LAT, teisiant M. Sinkevičių, netinkamai aiškintas piktnaudžiavimo požymis - didelė žala.
Pasak jo, M. Sinkevičiui inkriminuoti nusikaltimai buvo siejami tik su bendrųjų politiko elgesio normalų nesilaikymu, nors už šiuos įstatymuose yra numatyta ir drausminė, tarnybinė atsakomybė.
Teismo teigimu, kaltinimai M. Sinkevičiui buvo pateikti tik kaip 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos nariui, nors argumentuojant didelę neturtinę žalą vertintos visos tuo metu M. Sinkevičiaus eitos pareigos - mero ir Savivaldybių asociacijos prezidento - bei politinis svoris visuomenėje.
LAT teigimu, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė ir į tai, kad Jonavos savivaldybėje buvo nustatyta nepagrįstomis pripažintų išlaidų kompensavimo tvarka.
Be to, M. Sinkevičiaus nepagrįstomis pripažintos išlaidos buvo daug mažesnės, nei teisine prasme apibrėžiama didelė turtinė žala, turinti viršyti 12,5 tūkst. eurų.
Teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų.
Taip pat pažymėta, kad M. Sinkevičiui inkriminuotas turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamos bylos atveju buvo sudarytos teisinės sąlygos Jonavos savivaldybei susigrąžinti nepagrįstai panaudotas lėšas.
Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta - visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.
LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2023 metų, kai Seimas padidino atlyginimus savivaldybių tarybų nariams ir panaikino kanceliarines išmokas, pastarųjų naudojimo tvarkos savivaldybėse buvo skirtingos.
tags: #sinkevicius #turto #bankas