Ne vienas miestietis pasvarsto, kad didmiestis išvargino triukšmu, užterštu oru, gamtos stygiumi. Tokiems žmonėms karkasiniai namai gali tapti puikia alternatyva. Lietuvoje vis dar galima išgirsti įvairių skirtingų nuomonių apie karkasinius namus, o labiausiai apie jų patvarumą ir ilgaamžiškumą.
Atsakant į klausimą - tai nėra taip. Juk ši technologija buvo naudojama ištisiems Londono rajonams statyti dar prieš I pasaulinį karą. Šie namai vis dar stovi, juose gyvena ir šie namai toliau išlaiko aukštą rinkos kainą. Kaip ir bet kurioje statyboje, didelę įtaką turi naudojamų medžiagų kokybė, taip pat statybų komandos žinios ir įgūdžiai. Du svarbiausi dalykai, kurie tuo pačiu yra paprasčiausias būdas suklysti.
Dažniausios karkasinio namo statybos klaidos (1 video)
Karkasinių Namų Privalumai
- Ekonomiškumas: Karkasinio namo statybos, palyginti su kitų konstrukcijų namais, kainuoja apytiksliai ~20 % pigiau.
- Greitis: Suprojektavus Jūsų svajonių namą, karkasinis namas nesunkiai surenkamas, apdailinamas iš išorės bei apšildomas iš vidaus per 1-2 mėnesius.
- Sandarumas: Dėl paprastos konstrukcijos karkasinius namus lengviausiai pastatyti itin sandarius.
- Universalumas: Karkasiniai namai pritaikomi bet kokiems projektams ir mažiausiais kaštais išsprendžiami patys sudėtingiausi architektūriniai sprendimai.
- Atsparumas: Statant karkasinius namus, visos namo konstrukcijos apskaičiuojamos ir parenkamos taip, kad atlaikytų didelius krūvius, sniego naštą, pavojingą vėją ir kitas stichijas.
- Šiluma: Karkasinių namų sienos yra užpildytos vatos izoliacijos sluoksniu, taip pat, tokių namų statyboms nėra naudojamos akumuliuojančios medžiagos, todėl jie išyla greičiau.
Medienos Svarba Karkasiniuose Namuose
Visų pirma reikėtų pradėti nuo medienos, nes tai visa ko pradžia. Pirmiausiai pastatomas karkasas ir tik tada montuojama izoliacija. Jau turime namo griaučius.
Šiltinimo Klaidos ir Sprendimai
Pernelyg plono šilumos izoliacijos sluoksnio naudojimas neužtikrina reikalaujamų sienos šiluminių parametrų ir dėl to atsiranda dideli šilumos nuostoliai, kas lemia ir didesnes išlaidas šildymui. Dar dažnai susiduriama su šilumos izoliacinių medžiagų pasirinkimu ir taupymu jų kokybės sąskaita. Vietoj aukštos kokybės efektyvios akmens vatos pasirenkamas pigiausias atitikmuo rinkoje, nes galvojama, kad šiluminiai parametrai beevik tokie patys.
Yra pasitaikę atvejų, kuomet po kelerių metų nuo pastatyto namo nuėmus fasado apdailą galima matyti pasekmes susijusias su pigių ir mažo tankio stiklo vatos demblių naudojimu šiltinimui. Nepakankamas storis ir stiklo vatos demblių deformacijos sukūrė šilumos tiltelius, kuriuos sutvarkyti nėra taip lengva. Žmonės nepagaili lėšų įsigyti gerai šildymo įrangai ar buitinei technikai, tačiau būna priešingai su šilumos izoliacija, kuri, galbūt dėl to, kad yra nematoma, neatkreipia tiek dėmesio. Tačiau minėtuoju atveju, net ir brangi šildymo įranga negalėjo pakelti vidaus temperatūros šaltomis žiemos dienomis, virš 17 °C.
Drėgmės Izoliacija ir Vėdinamieji Fasadai
Didžiausias karkasinio namo priešas yra drėgmė. Tam, kad ji nepatektų į sienos konstrukciją, naudojamos specialios plėvelės ir membranos. Iš vidinės (šiltosios) pastato pusės naudojama garų izoliacinė plėvelė, kuri neleidžia patalpose esantiems garams patekti į sienos vidų. Savo ruožtu kitoje izoliacijos pusėje klojama atspari vėjui, bet garus praleidžianti membrana. Jos paskirtis sustabdyti vėjo prasiskverbimą į šiltinimo sluoksnį ir tuo pačiu metu išleisti drėgmę iš sienos į išorę, jei jau drėgmė pateko į vidų.
Plėvelės turi būti kruopščiai sumontuotos. Vidinė, garo izoliacinė plėvelė, turi būti visiškai užsandarinta, nepaliekant nei menkiausio tarpo ar pažeidimo joje, todėl sudūrimus reikia užsandarinti specialia lipnia juosta. Neteisingai atlikus šių svarbių elementų montavimą, sienos pradės kauptis drėgmė, o galbūt ir pamatysite pirmuosius pelėsio apsireiškimo ženklus. O tai jau kelia rimtų problemų ne tik namo konstrukcijoms, bet ir žmonių sveikatai.
Fasadas - viena iš tų namo vietų, kuriai papildomas vėdinimas tikrai nepakenktų. Oro sąlygų negalime pakeisti, bet įrengti tokį fasadą, iš kurio perteklinė drėgmė greitai ir lengvai pasišalintų - galime. Vėdinamieji fasadai saugo namo sienas ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo perkaitimo. Nustatyta, kad pastato sienos Lietuvoje vasarą gali įkaisti iki 70 laipsnių, o kai kuriais atvejais ir daugiau. Vėdinamojo fasado technologija puikiai apsaugo nuo karščio prasiskverbimo į gilesnius sienos sluoksnius ir patalpų vidų.
Vėdinamojo Fasado Sandara
Pagrindinis ventiliuojamojo fasado ir įprastinės tinkuotos sienos skirtumas yra tas, kad ventiliuojamajame fasade tarp apšiltintos namo sienos ir fasado apdailos yra įrengiamas 2-3 cm storio oro tarpas, kuriuo laisvai gali cirkuliuoti lauko oras. Sienos apačioje ir viršuje turi būti įrengtos angos, per kurias lauko oras patektų į fasado vidų. Toliau prie karkaso tvirtinama fasado apdaila, kuri gali būti daroma iš pačių įvairiausių medžiagų. Dauguma jų, priešingai nei tinko sluoksnis, yra atsparios vandeniui.
Vėdinamojo Fasado Sistemos Komponentai
Vėdinamojo fasado sistemą sudaro:
- Laikančioji sienos konstrukcija: blokai, plytos, karkasas, betonas ir pan.
- Karkasas: medinis, aliumininis, cinkuotojo arba nerūdijančiojo plieno, bazalto pluošto kompozito.
- Termoizoliacinė medžiaga: vėdinamiesiems fasadams dažniausiai naudojama mineralinė vata.
- Vėdinamasis oro tarpas.
- Fasado apdaila: pluoštinio cemento / keramikos / akmens plokštės, mediena, skarda ir kt.
Įrengiant vėdinamąjį fasadą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas teisingam karkaso projektavimui ir įrengimui. Karkasas turi atlaikyti savo ir fasado apdailos svorį, būti kuo mažiau laidus šalčiui. Svarbu parinkti tinkamą vėjo izoliacinę medžiagą.
Šiltinimo Sluoksnio Įrengimas
Įrengiant apšiltinimo sluoksnį, reikia laikytis pagrindinio principo, kad šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo oro tarpe judančio oro poveikio. Šilumos izoliacijos storis apskaičiuojamas ir priklauso nuo sienos laikančiosios konstrukcijos šiluminių savybių. Paprastai A+ klasės pastatams šilumos izoliacijos storis yra 250-280 mm.
Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad:
- šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;
- šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;
- įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;
- plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);
- įrengiant šilumos izoliaciją ar apsaugą nuo vėjo iš plokščių sandūros, pastato kampai bei angokraščiai turi būti sandarinami specialiomis juostomis.