Šiame straipsnyje apžvelgiama SEB banko lizingo parduodamo turto problematika, įskaitant teisinius aspektus, ginčus ir rinkos situaciją Lietuvoje. Aptariami aukcionai, bankroto bylos ir teismų sprendimai, susiję su lizingo sutartimis ir turto realizavimu.
Viešieji Aukcionai ir Nekilnojamojo Turto Rinka
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai pripažįsta, kad tai buvo sėkmingiausias iš visų iki šiol vykdytų aukcionų. Prieš tai vykusiame ketvirtajame „Ober-Haus“ organizuotame viešajame aukcione 7 iš 34 siūlytų objektų buvo parduoti dalyviams iš šalies. „Ober-Haus“ atstovų teigimu, vis didesnį pagreitį įgaunantis procesas rodo, kad žmonės pradeda suvokti viešojo aukciono ypatybes, eigą, jo niuansus.
Pagal oficialiai patvirtintas aukciono taisykles, aukciono dalyviais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ar asmenų grupės, sumokėję pradinį įnašą ir užsiregistravę dalyvauti aukcione. Penktasis viešasis aukcionas įvyks kovo 2 dieną 13 val. UAB „Ober-Haus“ centrinėje būstinėje adresu Geležinio vilko 18a, Vilnius. Paraiškos priimamos nuo vasario 24 dienos iki kovo 2 d. 10.00 val.
Teisminiai Ginčai Bankroto Bylose
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ (toliau - BUAB ,,Evekas“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Lexforis“ (toliau - UAB ,,Lexforis“). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės akcinės bendrovės SEB banko finansinį reikalavimą bankrutavusiosios uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ bankroto byloje Nr. B2-423-254/2016.
Teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 5 306 877,71 Eur finansiniai reikalavimai, iš kurių - trečios eilės kreditorės akcinės bendrovės SEB banko (toliau - AB SEB bankas) 341 975,94 Eur reikalavimas. Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikinta šio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas minėtas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas, klausimas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta bankroto administratoriaus neginčijama AB SEB banko finansinio reikalavimo dalis - 854 971,96 Eur.
Finansiniai Reikalavimai ir Ginčai Dėl Lizingo Sutarčių
Kreditorė AB SEB bankas prašė padidinti teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintą reikalavimą likusia 930 898,87 Eur suma, kurią sudaro 332 764,50 Eur neapmokėta turto likutinė vertė, palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 2009 spalio 2 d. nutrauktas lizingo sutartis (2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinė); 598 134,37 Eur nuostolių, atsiradusių pardavus atsiimtą turtą pagal 47 lizingo sutartis (2015 m. balandžio 2 d. suvestinė). Atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka su minėtu reikalavimu, t. y. sutinka, kad būtų patvirtintas 732 916,53 Eur finansinis reikalavimas, tačiau ginčija reikalavimo dalį dėl 197 982,34 Eur, kurį sudaro 19 825,85 Eur nepamokėto turto likutinė vertė, palūkanos delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 5 iš 91 2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinėje nurodytų lizingo sutarčių (73-77 eilutės); nesutinka dėl 47 173,38 Eur nuostolių, patirtų pardavus transporto priemones pagal lizingo sutartis, nurodytas 76-77 minėtos suvestinės eilutėse.
Nurodo, kad kreditorė nepagrįstai atsisakė šį turtą parduoti atsakovės pasiūlytam trečiajam asmeniui, todėl ji turi prisiimti iš to kilusius padarinius. Taip pat nesutinka su 151 570,46 Eur reikalavimo, t. y. nuostolių, susidariusių pardavus lizinguotą turtą pagal 47 iš 88 2015 m. balandžio 2 d. suvestinėje nurodytų lizingo sutarčių (7-26, 53-57, 61-72, 78-87 eilutės), patvirtinimu, nes teigia, kad transporto priemonės parduotos mažesne nei jų rinkos kaina.
Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi visiškai patenkino kreditorės AB SEB banko prašymą, patikslino teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą, jį padidindamas 930 898,87 Eur ir patvirtindamas bendrą 1 785 870,83 Eur finansinį reikalavimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad bankroto administratorė ginčija tik dalį kreditorės AB SEB banko pareikšto 332 764,50 Eur finansinio reikalavimo, kuris detalizuotas 2014 m. rugsėjo 3 d. pažymoje pagal finansinio lizingo / išperkamosios nuomos sutartis, t. y. 19 825,85 Eur; kad ginčas kilo dėl penkių lizingo sutarčių (Nr. K2007-010051-02; K2007-010051-03; K2007-010069-01; K2007-080017-01; K2007-090078-01); kad ši skola susidarė dėl grąžinto turto neapmokėtos vertės, palūkanų ir delspinigių; kad kreditorė šias sutartis vienašališkai nutraukė 2009 m. spalio 2 d.; kad atsakovė 2009 m. spalio 6 d., 2011 birželio 23 d. prašė leisti tretiesiems asmenims išpirkti ginčo turtą; kad 2009 m. spalio 14 d., 2009 m. spalio 22 d. pranešimais kreditorė nurodė, jog turtas galėjo būti išpirktas iki sutarčių nutraukimo, jį išpirkti galėjo atsakovė, o ne tretieji asmenys; kad pagal lizingo sutartis perduotas turtas kreditorei buvo grąžintas 2014 m. sausio 17 d. - 2014 m. kovo 10 d. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-127-178/2015).
Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, kad ši reikalavimo dalis negali būti tvirtinama, nes kreditorė nepagrįstai atsisakė leisti išpirkit ši turtą, yra neįrodyta ir teisiškai nepagrįsta. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė ginčija tik dalį pareikšto 598 134,37 Eur finansinio reikalavimo, o būtent susijusio su 47 iš 88 lizingo sutarčių, nurodytų 2015 m. balandžio 2 d. lentelėje (7-26, 53-57, 61-72, 78-87 eilutėse), teigdama, kad šis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Taip pat nesutinka su reikalavimu patvirtinti 26 586,03 Eur nuostolių atlyginimo, kurie patirti realizavus lentelės 73-74 grafose nurodytas lizinguotas transporto priemones (lizingo sutarčių Nr. K2007-010017-01; K2007-010078-01), nes kreditorė nepagrįstai atsisakė jas leisti išpirkti tretiesiems asmenimis.
Teismas konstatavo, kad 26 586,03 Eur finansinis reikalavimas laikomas pagrįstu ir nurodė, jog dėl jo pagrįstumo pasisakė aptardamas 19 825,85 Eur reikalavimo tvirtinimo klausimą. Pasisakydamas dėl 151 5701,46 Eur kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 47 transporto priemonės parduotos už 848 319,90 Eur; kad atsakovė teigia, jog jų vertė yra 1 006 945,96 Eur; kad 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė šių transporto priemonių vertei nustatyti; kad 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog turto rinkos vertė buvo 1 225 860 Eur, priverstinio paradavimo - 980 700 Eur; kad šalys sutiko, jog turi būti vertinama priverstinio paradavimo rinkos vertė.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad eksperto nustatyta priverstinė turto pardavimo kaina ir faktinė turto pardavimo kaina skiriasi 132 380,10 Eur ir viena transporto priemonė buvo parduodama 2 816,60 Eur mažesne kaina nei priverstinio turto pardavimo kaina. Konstatavo, kad faktinė turto pardavimo kainai galėjo turėti įtakos tiek objektyvios, tiek subjektyvios aplinkybės, t. y. atliekant ekspertizę transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos, apie jų būklė buvo sprendžiama tik iš priėmimo-perdavimo aktuose nustatytų pažeidimų; kad sandorio šalys turėjo galimybė įvertinti faktinę transporto priemonių būklę; kad kaina įtakos galėjo turėti tai, kad vienas pirkėjas iš karto pirko keliolika transporto priemonių.
Nustatė, kad kreditorė siekė kuo greičiau realizuoti turtą ir tokiu būdu išvengti didesnių nuostolių. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nutarė patenkinti šios kreditorės prašymą ir patikslinus patvirtinti 1 785 870,83 Eur AB SEB banko finansinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnis).
Apeliacijos Argumentai
Atsakovė BUAB ,,Evekas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą kreditoriaus 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą padidinti 732 916,53 Eur suma bei patvirtinti bendrą 1 587 88,49 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lizinguotą turtą (lizingo sutartys Nr. K2007-010051-02; K2007-010051-03; K2007-010069-01; K2007-080017-01; K2007-090078-01) galėjo išpirkti tik lizingo gavėjas, o ne tretieji asmenys ir tik iki lizingo sutarčių nutraukimo, nes turtas galėjo būti perleistas CK 6.101-6.102 straipsnių nustatyta tvarka. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuostoliai pagal lizingo sutartis Nr. K2007-080017-01 ir K2007-090078-01 atsirado ir dėl lizingo davėjo kaltės, t. y. jis be pagrindo atsisakė parduoti turtą pasiūlytiems tretiesiems asmenims. Todėl jis neprivalo atlyginti nuostolių (26 586,03 Eur), atsiradusių dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).
Teismas, pasisakydamas dėl parduotu turto rinkos vertės, neįvertino aplinkybės, kad 28 transporto priemonės buvo parduotos įmonei, kuri šias transporto priemones pardavinėjo, todėl ji nebuvo suinteresuota jas parduoti rinkos kainomis. Nevertino aplinkybės, kad kreditorė nepateikė įrodymų, jog turtas būtų buvęs pardavinėjamas viešai, siūlant jį įsigyti įmanomai didesnei grupei asmenų už kiek įmanomai didesnė kainą.
SEB Banko Atsiliepimas
Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad kreditorė su ja nebendradarbiavo, nes į bylą pateikti įrodymai - šalių susirašinėjimas, patvirtina, kad ji sutiko parduoti turtą tretiesiems asmenims, tačiau pati apeliantė neįvykdė pareigos šį turtą pristatyti lizingo davėjui. Apeliantės pareiga atlyginti nuostolius, patirtus pardavus lizinguotą turtą, konstatuota įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-127-187/2015 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad turtas nebuvo parduodamas viešai, šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai - transporto priemonių pardavimo skelbimai. Turto kaina turėjo būti mažinama, nes transporto priemonės buvo pardavinėjamos apie pusę metų, kitaip būtų susidarę dar didesni nuostoliai.
Apeliacinio Teismo Teisiniai Argumentai ir Išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Iš atsakovės BUAB ,,Evekas“ atskirojo skundo matyti, kad apeliacijos dalyką iš esmės sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas 197 982,34 Eur kreditorinis reikalavimas. Apeliantė mano, kad dėl netesybų ir nuostolių, atsiradusių pardavus lizinguotą turtą, kalta yra pati kreditorė, kuri nepagrįstai atsisakė parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, atsisakė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, turtą pardavė mažesne nei rinkos kaina.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šioje byloje aktualias įstatymo normas bei kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų suformuluotus nurodymus dėl jų aiškinimo, taikymo. Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1949-241/2015, etc.).
Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinti 66 999,23 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro pagal penkias lizingo sutartis (Nr. K2007-010051-02, K2007-010051-03, K2007-010069-01, K2007-080017-01, K-2007-090078-01) neapmokėto turto likutinė vertė, palūkanos, delspinigiai, kiti mokėjimai bei nuostoliai, susidarę pardavus dvi iš minėtų transporto priemonių (lizingo sutarčių Nr. K2007-010017-01, K2007-010078-01), teigia, kad bankas nepagrįstai atsisakė leisti tretiesiems asmenims parduoti minėtą turtą, perleisti reikalavimo teisę į skolininkę. Apeliantė neginčija minėtų sumų paskaičiavimo teisingumo.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, įvertinęs atsakovės 2009 spalio 6 d. rašto dėl išankstinio turto išpirkimo turinį bei kreditorės į juos patiektus atsakymus (t. 11, b. l. 37-43) pagrįstai nustatė, kad minėtas šalių susirašinėjimas nepatvirtina fakto, kad kreditorė pažeidė sutarčių ar įstatymų nuostatas (CPK 178 straipsnis). Antra, iš šių dokumentų matyti, kad kreditorė vykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas - pateikė atsakymą į atsakovės paklausimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog skolininkė išpirktų ir / ar parduotų turtą tretiesiems asmenimis, su sąlyga, kad prieš jį parduodant jis bus pristatytas į kreditorės nurodytą vietą. Apeliantė ...
Lizingo Esme
Lizingas (angl. leasing) - tai už mokestį suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį valdyti ir naudoti turtą. Lizingo gavėjas (nuomininkas, naudosiantis tą turtą; fizinis ar juridinis asmuo) išsirenka turtą, kurį lizingo davėjas (nuomotojas; dažniausiai prie banko įkurta finansų institucija) įsigyja savo vardu, davėjas ir gavėjas pasirašo lizingo sutartį, gavėjas turtą apdraudžia davėjui priimtinoje draudimo bendrovėje atkuriamąja verte, davėjas pasirašo su gavėju turto perdavimo aktą.
Bendra lizingo įmokų suma susideda iš amortizacinių atskaitymų (finansinio lizingo amortizaciniai atskaitymai lygūs turto balansinei vertei), palūkanų už kredito išteklius, kuriuos lizingo davėjas išleido turtui įsigyti, komisinio mokesčio už turto perdavimą, turto draudimo įmokų (jei draudžia davėjas) ir sutartyje numatytų kitų išlaidų. Lizingo davėjas prisiima gavėjo nemokumo riziką, dažniausiai nereikalaudamas įkeisti kito turto. Lizingo operacijose gali dalyvauti ir tarpininko funkcijas atliekanti brokerinė įmonė.
Finansiniu požiūriu skiriamas finansinis lizingas, veiklos nuoma bei pardavimas ir atpirkimas. Išperkamasis turtas įtraukiamas į lizingo gavėjo balansą ir skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, bet tikruoju savininku lieka lizingo davėjas, kuris tik finansuoja turto įsigijimą. Lizingo gavėjas sumoka visas kitas išlaidas (įskaitant eksploatacines išlaidas ir mokesčius anuitetiniais mokėjimais) ir pasibaigus nustatytam terminui įgyja teisę išsipirkti turtą už numatytą kainą arba, jei sumokėta visa turto vertės suma (vadinamasis visiškai sumokėtasis lizingas), įgyti nuosavybės teisę į turtą.
Nuo turto perėmimo datos (pagal turto perdavimo aktą ar kitą dokumentą) lizingo gavėjas perima visą su turto praradimu, gedimu susijusią riziką, prisiima visas turto eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas išlaidas. Veiklos nuomos lizingas (teisiškai tapatinamas su nuoma; būdinga išplėtota išperkamojo turto antrinė rinka) sudaromas trumpesniam nei išperkamojo turto ekonominio tarnavimo laikotarpis terminui. Turtas apskaitomas lizingo davėjo (jam tenka su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda) balanse.
Parduodant ir atperkant turtą lizingo gavėjas parduoda turimą turtą (dažniausiai nekilnojamąjį) lizingo davėjui ir iš jo išperka per ilgesnį laikotarpį. Pagal sandorio subjektus skiriamas vidinis (visi sandorio subjektai yra tos šalies rezidentai) ir tarptautinis lizingas. Tarptautinis lizingas būna tiesioginis (visas operacijas atlieka skirtingų šalių įmonės ir organizacijos) ir netiesioginis (lizingo davėjas ir gavėjas yra vienos šalies rezidentai, o davėjo kapitalas iš dalies priklauso užsienio įmonėms ar finansų institucijoms).
Lietuvoje lizingo verslas pradėtas plėtoti 1993, 1995 įkurta pirmoji lizingo bendrovė - Vilniaus banko lizingas (2005-08 SEB VB lizingas, 2008-13 SEB lizingas, 2013 prijungta prie SEB banko). 1998 įkurta Lietuvos lizingo asociacija (2008 pradžioje vienijo 11 bendrovių), 2009 ji likviduota, jos veiklą tęsia Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas.
2017 veikė 10 lizingo bendrovių, didžiausios - SEB bankas (27,1 % Lietuvos lizingo rinkos), Nordea Finance Lithuania (21,5 %). Lizingo antrines bendroves ar padalinius turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. 2018 pagal lizingo rūšis labiausiai buvo paplitęs finansinis lizingas (91 % visų lizingo sandorių).
Būsto Kredito Sąlygos SEB Banke
Jei gautumėte 100 000 Eur būsto kreditą 25 metams, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ir grąžintumėte jį anuiteto metodu - iš viso 300 mėnesinių įmokų, - bendra suma, kurią sumokėtumėte bankui, būtų 166 874,41 Eur. Mėnesinė įmoka - 547,91 Eur. Bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN) - 4,62 %. Skaičiuodami BKKMN įtraukėme šias išlaidas:
- 4,3 % metinės kintamosios palūkanos;
- 400 Eur sutarties mokestis;
- 8,60 Eur hipotekos įregistravimo mokestis;
- 1 Eur per mėnesį - minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis;
tags: #seb #banko #lizingo #parduodamas #turtas