Individualūs gyvenamieji namai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išgyvena renesansą. Individualūs gyvenamieji namai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išgyvena renesansą - nuo pandemijos pradžios 2020 metų pavasarį jų pardavimai, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, yra išaugę maždaug ketvirtadaliu, o vidutinės sandorių kainos padidėjo trečdaliu.
Pastaruosius porą metų gyvenamųjų namų patrauklumas yra išaugęs, o NT vystytojai, reaguodami į išaugusią paklausą, aktyviai įgyvendina vis naujus projektus. Be abejo, plėtra vyksta ir tuomet, kai naujai suformuotose teritorijose gyventojai patys statosi naujus namus.
Registrų centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų.
Daugiau kaip pusė naujų namų 2020-2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.
Žvelgiant į atskirų didmiesčių žemėlapius galima nesunkiai pamatyti, kad naujų gyvenamųjų namų plėtra vyksta netoli centrinės miesto dalies nutolusiose teritorijose, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio, Pašilaičių seniūnijose, su pastarąja besiribojančioje Avižienių seniūnijoje, kuri formaliai jau priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, taip pat Naujosios Vilnios seniūnijose, konkrečiau Pavilnio gyvenvietėje.
Individualių namų statybos toliau plečiasi tiek Kaune, tiek Kauno rajone. Kauniečiams nuosavas individualus namas išlieka vienas svarbiausių prestižo rodiklių. Tuo naudojasi ir nekilnojamojo turto statytojai.
Nagrinėjant NT sandorių rinką, galima paminėti, kad 2021 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - ketvirtadaliu daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota beveik 13 tūkst. individualių namų sandorių. 2019 metais šis skaičius nesiekė 12 tūkstančių.
STATVILA - MB "Statome Vilnių". Individualių namų statybos įmonė.
Statybų apimtys didmiesčiuose
Registrų centro duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais buvo pastatyta apie 5,2 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Didžiausia naujų gyvenamųjų namų koncentracija išsiskiria Naujosios Vilnios seniūnija (iš viso apie 760), Pašilaičių-Avižienių seniūnijų teritorija (750) ir Pilaitės-Zujūnų seniūnijų teritorija (670).
Pagal statybos tempus, be abejo, pirmauja sostinė, tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Kaunas. Intensyviausia gyvenamųjų namų plėtra Kaune pastebima Šilainių ir su ja besiribojančioje Užliedžių seniūnijoje bei Garliavos apylinkių ir šalia jos esančioje Aleksoto seniūnijoje.
Kauno miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais pastatyta apie 4,5 tūkst. gyvenamųjų namų, o daugiausiai jų registruota Šilainių-Užliedžių seniūnijose (1 160), Garliavos-Aleksoto seniūnijose (730) ir Akademijos-Ringaudų seniūnijose (650).
Palyginti aktyvi plėtra taip pat vyko Kauno rajono savivaldybei priklausančiose Akademijos ir Ringaudų seniūnijose.
Tuo tarpu pajūryje išsiskiria Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija ir šalia jos esančios teritorijos, priklausančios Klaipėdos miestui, kuris, reikia pastebėti, nėra nusistatęs seniūnijų ribų. Atskiro paminėjimo verta Palanga, kurioje pastaruoju metu taip pat vyko intensyvios naujų namų statybos.
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse per pastaruosius dvejus metus buvo pastatyta apie 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Pajūrio regione dominuoja Sendvario seniūnija, kurioje registruota beveik pusė visų šio regiono naujų namų.
Be didmiesčių palyginti dideli naujų gyvenamųjų statybos tempai buvo matomi ir Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse, kuriose NT žemėlapį per pastaruosius dvejus metus papildė keli šimtai naujų individualių gyvenamųjų namų.
Kukliausiai šiame segmente atrodo mažosios šalies savivaldybės: Visagino, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Kalvarijų, kur buvo pastatyti vos keli ar keliolika naujų namų.
Statybos leidimai ir baigti statyti objektai
2021 m. ketvirtąjį ketvirtį baigti statyti 2 009 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 8,8 proc. mažiau nei 2020 m.
Per ketvirtį pastatyta 1 816 naujų gyvenamųjų namų su 2 943 būstais, iš jų 71,5 proc. - individualiuose namuose.
Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarė 303,5 tūkst. m² ir buvo 28,6 proc. mažesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.
2021 m. ketvirtąjį ketvirtį 25,8 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus m. sav., 16,6 proc. - Kauno m. sav., 11,9 proc. - Kauno r.
2021 m. ketvirtąjį ketvirtį išduota 2 338 statybos leidimai naujiems pastatams statyti, tai 10,8 proc. mažiau nei 2020 m.
Naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduota 2 144 leidimai, arba 10,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba - jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų.
Leista statyti 2 602 naujus individualius namus, kurių numatytas naudingasis plotas bus 5,2 proc. didesnis, ir 67 naujus daugiabučius namus, kurių naudingasis plotas bus 36,5 proc. didesnis nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.
2021 m. baigti statyti 7 194 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 3,1 proc.
Baigta statyti 6 596 nauji gyvenamieji namai, juose įrengta 10 951 būstas. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius - 21,1 proc., būstų naudingasis plotas - 15,6 proc.
2021 m. vyravo individualiųjų namų statyba - 68,3 proc. pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 127,4 m², buto daugiabutyje - 57,6 m².
Tarpukario Kaunas: statybų bumas ir jo priežastys
Statybų bumas Kaune prasidėjo, kai miestas tapo laikinąja sostine (1919-1939). Į Kauną iš okupuoto Vilniaus persikėlė politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Daugeliui įstaigų buvo statomi specialūs pastatai, atitinkantys jų poreikius.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais laikinoji sostinė atrodė nykiai. Mažaaukščiai, daugiausia mediniai namai, mediniai šaligatviai, negrįstos gatvės. 1922 m. išleistoje adresų knygoje „Visa Lietuva“ minimos tokios Žaliakalnio gatvės: Purvų gatvė, Žąsų skersgatvis. Iš to galima spręsti, kaip prieš šimtą metų atrodė ši vieta.
Kaunas smarkiai plėtėsi: gyventojų padaugėjo 8,6 karto (nuo 18 tūkst. 1918 m. iki 154 tūkst. 1939 m.), plotas padidėjo 7,1 karto (1912 m. - 557 ha, 1939 m. - 3940 ha). Nuo 1919 iki 1938 m. mieste pastatyta per 10,5 tūkst. pastatų - vidutiniškai po 640 per metus.
Maksimalus statybų pakylėjimas fiksuotas 1931 m., kuomet atsirado beveik pusantro tūkstančio naujų statinių. Tam, kad suvoktume to laikotarpio statybų mastą, galima palyginti tokį skaičių: 2013-2016 m., tai yra per ketverius metus, Kaune pastatyti 1484 nauji gyvenamieji statiniai, iš jų 1433 - individualūs namai, o tai yra maždaug tiek, kiek 1931 metais.
Kaip minima amžininkų atsiminimuose, visas miestas 1931-aisiais atrodė lyg viena didelė statybų aikštelė.
Italų žurnalistas Giuseppe Salvatori Kaune lankėsi 1923 ir 1931 metais. Pirmą kartą į Lietuvos sostinę atvykusiam žurnalistui Kaunas atrodė „vargingas nei miestas, nei kaimas“. Po antro vizito jis rašė: „Neįmanoma aprėpti šių naujų karštligiškų statybų - per keletą metų senasis Kaunas baigia nusimesti čigonišką didelės Rusijos gyvenvietės rūbą tam, kad būtų panašus į vakarietišką, šiek tiek amerikietišką miestą.“
Kaunas tarpukariu
Architektūriniai pokyčiai ir skatinimas statyboms
Kaip pažymi knygos „Kauno tarpukario architektūra“ autorė, architektė Jolita Kančienė, 1932 m. išleistas įstatymas, nurodantis Laisvės al. ir Vytauto pr. statyti ne mažesnius kaip trijų aukštų namus. Visos Naujamiesčio gatvės, neminint anksčiau daugmaž apstatytos Laisvės al., pildėsi statomais gyvenamaisiais namais.
Naujos namų išklotinės nusidriekė V. Putvinskio g., išaugo gyvenamųjų namų kvartalai Žaliakalnyje. Skatinant statyti kokybiškus namus, 1935 m. pradėta geriausiuosius premijuoti. Nominacijos buvo įvairios: už gražiausią fasadą, už gražiausią ir patogiausią mūrinį ar medinį namą, už gerą namo išorę bei sklypo sutvarkymą ir taip toliau. Premijuotų namų savininkai vienerius metus buvo atleidžiami nuo savivaldybės mokesčių.
Nuosavas namas kaip prestižo reikalas
J. Kančienė sako, kad ne tik Kaune, bet ir visame pasaulyje nuosavas namas yra prestižo reikalas, gero gyvenimo simbolis. „Žmogui neužtenka tik keturių sienų, svarbu ir aplinka. Individualus namas turi savo aplinką, kurioje galima pratęsti savo gyvenimo erdvę. Kauniečių noras turėti nuosavą namą niekur nedingo“, - mano architektė.
Ji teigia, kad didmiesčiuose yra sunkiau turėti namą, nes juose mažiau erdvės, o būstas brangesnis. „Mieste prabanga turėti butą viršutiniame aukšte, iš kur galima matyti aplinką. Ir bute gyvenančiam žmogui neužtenka keturių sienų, jam reikia erdvės, vaizdų. Renkantis butą ar namą reikšmingas ir gyvenimo būdas. Jei jaunam žmogui reikia miesto gyvenimo, vakarėlių, jis renkasi miestą. Mėgstantys ramybę keliasi į užmiestį“, - sakė J. Kančienė.
Architektė mano, kad kiekvienas trokšta savo kampo, privačios teritorijos. - Tai natūralus noras. Žmogus negali dieną naktį būti visuomenėje.
Statistika: Kaunas ir Vilnius
Statistika parodo vieną Kauno išskirtinumą. 2015 m. pabaigoje čia iš viso buvo 23 067 individualūs namai, Vilniuje - 20 578. Kaune privačiuose namuose gyvena apie 25 proc. gyventojų, Vilniuje - apie 12 procentų.
Kaune 2009-2016 m. pastatyta 2510 individualių namų, o Vilniuje per tą patį laikotarpį - 6535. Taip paneigiamas mitas, kad Kaune statoma santykinai (atsižvelgiant į gyventojų skaičių) daugiau individualių namų.
Galima pridėti Kauno ir Vilniaus rajonų statistiką. Per minėtą 2009-2016 m. laikotarpį Kauno rajone pastatyti 3325 individualūs namai, o Vilniaus rajone - 4130.
Dėmesį atkreipia faktas, kad Kaune kur kas aktyvesnė prekyba individualiais namais. 2004-2013 m. Kaune buvo parduodama daugiau namų nei Vilniuje. Ir tik 2014-2016 m. jau sostinėje tokių namų sandorių skaičius viršijo pardavimo rodiklius Kaune.
Bendrovės „Inreal valdymas“ analitikas Robertas Žulpa tikino, kad statistika rodo vieną niuansą. „Mes irgi nagrinėjome šį klausimą. Skaičiai leidžia manyti, kad Vilniuje namai dažniausiai statomi sau, o Kaune kur kas dažniau statomi tam, kad būtų parduoti. Individualių namų populiarumą Kaune lemai keli veiksniai. Miestas nėra išsiplėtęs, atvykti į centrą patogu, todėl jaunoms šeimoms atrodo patraukliau pirkti namą užmiestyje. Be to, Kauno centre 2 kambarių butas gali kainuoti kaip nedidelis namukas Kauno rajone“, - sakė R. Žulpa.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti individualių namų statybos statistiką Kaune ir Vilniuje 2009-2016 metais:
| Savivaldybė | Pastatyta individualių namų (2009-2016 m.) |
|---|---|
| Kaunas | 2510 |
| Vilnius | 6535 |
| Kauno rajonas | 3325 |
| Vilniaus rajonas | 4130 |