Grindinio šildymo įrengimas: nuo projektavimo iki komforto

Grindinis šildymas - tai žematemperatūris šildymo būdas, kuris teisingai įrengtas garantuoja komfortą, o klaidingai - sukelia nepatogumus. Optimaliausia, kai grindų paviršius šyla iki 24 laipsnių C, tačiau jei namo šilumos nuostoliai didesni, grindų paviršiaus temperatūrą galima kelti daugiausia iki 27-28 laipsnių C. Aukštesnė temperatūra jau nebus komfortiška.

Svarbiausia komfortiško grindinio šildymo sąlyga yra pastato sandarumas ir maži šilumos nuostoliai, kad per šalčius netektų kelti grindų temperatūros iki nekomfortiškos.

Didžiausia į grindų vamzdyno kontūrą atitekančio vandens temperatūra gali būti apie 35-55 laipsniai C, o grindų paviršiaus temperatūra - iki 28 laipsnių C. Palyginimui, į radiatorius tiekiamo vandens temperatūra siekia 60-80 laipsnių C.

Šiltas vanduo, tekėdamas grindinio šildymo vamzdeliais, šildo juos dengiančią betono masę. Betonas gerai akumuliuoja šilumą ir yra puikus šilumos laidininkas, todėl grindų paviršius šyla vienodai. Šiluma nuo paviršiaus kyla į viršų ir sušildo patalpos orą, sukurdama nedidelį temperatūros skirtumą per patalpos aukštį, kuris atitinka idealų temperatūrinį komfortą, nes šilčiausia zona - prie kojų.

Vertikali skirtingų šildymo būdų temperatūra

Grindinio šildymo tipai

Be vadinamojo „šlapiojo“ grindinio šildymo, kai vamzdeliai užliejami betonu, yra ir sausasis grindinis šildymas. Skirtumas tas, kad vamzdeliai yra ne betone, o įmontuojami į specialias reflektorines plokštes, ant kurių tiesiai galima kloti grindų dangą. Vanduo tekėdamas vamzdžiu perduoda šilumą plokštelėms, o šios išspinduliuoja ją į viršų, t. y. grindims. Plokštės atlieka betono funkciją skleisti šilumą, jos skleidžia šilumą tiksliau ir efektyviau, išlaikomas didesnis šildymo tolygumas.

Grindinio šildymo projektavimas

Kad vamzdžiais perduodamos šilumos kiekis būtų tiksliai toks, kokio reikia, grindinio šildymo meistrai prieš imdamiesi darbų atlieka skaičiavimus ir parengia projektą. Jis nėra labai sudėtingas, jo paruošimo principai panašūs į bet kurios šildymo sistemos projektavimą. Grindinio šildymo atveju atsižvelgiama į numatomos grindų dangos šilumines charakteristikas, baldų išdėstymą patalpoje.

Projektas yra būtinas namo šilumos nuostoliams įvertinti, parinkti vamzdžių skersmenį ir žingsnį, kuris padengtų šilumos praradimus. Efektyviam šilumos naudojimui projekte skaičiuojami šilumos paskirstymas, srautas kiekviename kontūre.

Jei didelių matmenų langai sudaro šilumos tiltelius, prie jų šildymo vamzdelių žingsnis projektuojamas tankesnis. Projekte atsižvelgiama į viską: koks namo šilumos poreikis ir nuostoliai, ar patalpa pastato kampe, kiek joje langų ir t. t. Taip pat nurodoma grindų pagrindo šiluminė varža, apskaičiuojama šilumos izoliacija, vamzdelių skersmuo, išdėstymo tankis, tvirtinimo būdai, betono sluoksnis, atsižvelgiama į grindų dangos šiluminę varžą.

Savo darbo kokybę garantuojančios įmonės turi pasirengę standartines grindinio šildymo projektų sąlygas. Priklausomai nuo sąlygų, paprastai vandens temperatūra vamzdeliuose svyruoja nuo 25 iki 55 laipsnių C, atstumai tarp vamzdelių - nuo 10 iki 30 cm. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas kontūre (paduodamos/grįžtamos): 3 - 10 laipsniai C.

Vamzdžių paskirstymas turėtų būti sumontuotas naudojant reguliuojamus (balansuojamus) kolektorius. Būtini perdarymo ventiliai atskirų kontūrų nuorinimui. Jei labai skirtinga kolektorių apkrova, juos reikia subalansuoti tarpusavyje balansiniais ventiliais.

„Šlapioje“ konstrukcijoje rekomenduojamas betono storis virš vamzdžių - nuo 30 mm iki 70 mm, optimaliausias betono storis virš vamzdžio yra 45 mm.

Temperatūrines siūles reikia įrengti patalpose, kurių plotas > 40 kv.m, vienos iš kraštinių ilgis > 8 m arba ilgio ir ploto santykis didesnis kaip 2:1. Vamzdžių vyniojimą planuoti taip, kad temperatūros siūles jie kirstų tik vieną kartą, kirtimo vietoje jie turi būti apsauginiame vamzdyje (šarve).

Skaičiuotini šilumos nuostoliai į apačią neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. grindų šildymo sistemos galios, apskaičiuojant sistemos galią be grindų dangos. Laikantis šio principo šiluminės izoliacijos storis neturėtų būti mažesnis nei 100 mm ant grunto, 30 mm - virš šildomų patalpų, 150 mm - virš atvirų erdvių (lauko temperatūra).

Vamzdžio skersmuo (d14, d16, d17, d20) parenkamas atsižvelgiant į patalpų dydį bei jų šiluminį apkrovimą: mažoms, renovuojamoms patalpoms rekomenduojami mažesnio skersmens vamzdžiai, didesnių plotų patalpoms, pramoniniams objektams - didesnio skersmens.

Vamzdžių tvirtinimas, jei jis reikalingas, turi būti suderintas su pasirinkta grindų konstrukcija ir atitikti vamzdžių gamintojų rekomenduojamus būdus, tolerancijos turi atitikti EN 1264 reikalavimus.

Grindų šildymo kontūrų pasipriešinimas neturi viršyti 25 kPa.

Atstumas tarp vamzdžių (10 cm - 30 cm) skaičiuojamas priklausomai nuo grindų dangos, šilumos poreikio bei patalpos ir šildančiojo vandens temperatūrų. Skaičiavimui galima naudoti atitinkamoms konstrukcijoms paruoštas diagramas.

Didžiausia reikalinga vandens temperatūra skaičiuojama pagal labiausiai apkrautą, „blogiausią“ kontūrą. Reikia įvertinti ir galimus šilumos šaltinio apribojimus: ar tai šilumos siurblys, kondensacinis dujinis katilas ar kt. Rekomenduojama maksimali vidutinė tiekiamo vandens temperatūra turėtų būti iki 50 laipsnių C. Įrengiant grindų šildymą kartu su aukštesnės temperatūros šildymo sistema (radiatoriais), būtinas pamaišymo mazgas temperatūrai sumažinti ir jai palaikyti.

Kad būtų vertinami šalutiniai šilumos šaltiniai (pavyzdžiui, židinys) ir patalpose užtikrinama pageidaujama temperatūra, būtina patalpų temperatūros kontrolės sistema: termostatai patalpose, pavaros (aktuatoriai) ant kolektoriaus vožtuvų, kontroleriai jų komutacijai ir valdymui. Kontrolės sistema ne tik palaiko nustatytą patalpos temperatūrą, bet ir sumažina ar išjungia šildymą, kai patalpa pakankamai įšyla nuo šalutinio šilumos šaltinio.

Planuojant grindų šildymą su šiuolaikiniais efektyviais šilumos šaltiniais (pavyzdžiui, šilumos siurbliais), galima pasiekti iki 40 proc. mažesnes šildymo kaštų sąnaudas lyginant su šildymu radiatoriais ir dujiniu katilu.

Dėl didelio grindų inertiškumo jų įšilimo ir ataušimo laikas yra ilgesnis, o efektas, įjungus šildymą, jaučiamas tik po kelių valandų. Dėl to rekomenduojama įsirengti pakankamai tikslų automatinį reguliavimą, kad žiemą, grįžus po darbo į namus, netektų ilgai laukti, kol įšils kambariai. Tiesa, dabar yra galimybė reguliuoti šildymą nuotoliniu būdu, bet tai atskira tema.

Kokie duomenys reikalingi grindų šildymo projektui parengti? Jie iš esmės tokie pat, kokie reikalingi bet kurios šildymo sistemos projektui parengti: bendri duomenys apie pastatą - pastato vieta ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, paskirtis, pastato sienų, langų, grindų ir stogo konstrukcijų charakteristikos, matmenys bei fasadai, vandentiekis, kanalizacija, gerai būtų žinoti planuojamą šilumos šaltinį ir kuro rūšį bei numatomą patalpų vėdinimo būdą. Taip pat grindų dangą kiekvienoje patalpoje, patalpose norimą palaikyti oro temperatūrą. Projektuojant grindinį šildymą būtina žinoti būsimą grindų dangą kiekvienoje patalpoje.

Grindų šildymo planavimo pagrindai (pagal EN 1264 ir EN 15377):

Šildomų grindų pagrindas

Vadinamajai „šlapiajai“ grindinio šildymo konstrukcijai, užliejamai betonu, įrengti itin patogūs ir naudingi specialūs paklotai, kurie atlieka dvigubą funkciją - yra termoizoliacinis sluoksnis ir šildymo vamzdelių įtvirtinimas. Į reljefinį plokščių paviršių įspraudžiamiems šildymo vamzdeliams nereikia papildomo tvirtinimo, jie išlieka stabilūs, nereikalingas pagrindo armavimas.

Thermo plokštės paviršius yra reljefinis, tarp aštuoniakampių konusų lengvai įsispraudžia ir stabiliai laikosi 16-18 mm grindų šildymo vamzdeliai.

Grindinio šildymo Thermo grindų plokštės gali būti montuojamos tiesiai ant sutankinto grunto arba ant lygių polistireninio putplasčio plokščių pakloto, betono pagrindo, senų grindų - priklausomai nuo siekiamos energinio efektyvumo klasės, grunto pobūdžio ir kitų sprendinių.

Svarbu, kad pagrindas būtų stabilus. Tiesa, montuojant tiesiai ant grunto reikia turėti omenyje, kad praktiškai daug šilumos nueitų į gruntą, o ne į viršų, nes ištisinės lygios dalies storis 22 arba 35 mm - tai būtų labai plona izoliacija. Naudojant Thermo grindų plokštes ant grunto rekomenduojama iš apačios kloti lygias putplasčio plokštes, antrame aukšte galima apsieiti be antrojo sluoksnio putplasčio, bet geriau naudoti 60 mm storio Thermo Floor plokštes. Bet kuriuo atveju nereikalingas armatūros tinklas ir vamzdyno tvirtinimas.

Dėl specifinės plokščių skirtukų - konusų formos grindinio šildymo vamzdeliai laikosi plokštėje be papildomo tvirtinimo, juos galima sukloti įvairiais atstumais, pagal įvairias schemas.

Thermo grindinio šildymo plokštės turi užraktus, kurie sandariai sujungia plokštes vieną su kita.

Grindinio šildymo įrengimas naudojant Thermo plokštes maždaug 4 kartus greitesnis - naudojant betono fibrą nereikia kloti ir tvirtinti armavimo tinklo, nereikalingas vamzdelių tvirtinimas, skiriamasis sluoksnis (plėvelė), dirbant ant plokščių galima vaikščioti. Betonas apgaubia vamzdyną iš visų pusių, nes vamzdeliai šiek tiek pakeliami nuo plokštės pagrindo. Taip šiluma tolygiai pasiskirsto betone ir tolygiai atiduodama į aplinką.

Betonu užliejamos Thermo plokštės su grindinio šildymo vamzdeliais

Nepaisant, kuri technologija naudojama, bet kurio grindinio šildymo komfortas pasiekiamas, kai šiluminiai-techniniai skaičiavimai teisingi, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų technologijos.

Vandeniu šildomų grindų valdymas

Grindinio šildymo valdymo principas labai paprastas ir ne ką skiriasi nuo konvekcinio (radiatorių) šildymo valdymo - kai patalpse pasiekiama norima temperatūra, uždaroma šilumnešio cirkuliacija atitinkamame kontūre (prietaise). Kadangi šiuo atveju grindys yra tas „prietaisas“, valdyti turime atitinkamą vožtuvą grindų šildymo kolektoriuje. Valdymo signalą laidais arba radijo ryšiu perduoda patalpose esantys termostatai.

Kad grindinis šildymas atskleistų visą komfortą, svarbu, kad jis būtų valdomas automatiškai. Pagrindinis prietaisas grindų šildymo kontūre - kolektorius, kuris gali automatiškai palaikyti nustatytus vandens parametrus, užtikrinti pastovų nustatytą srautą.

AFC technologija leidžia palaikyti reikiamą slėgį, temperatūrą kontūre ir patalpose. AFC technologijos vožtuvus labai lengva subalansuoti. Tereikia nustatymo skalę pasukti į reikiamą padėti, taip vadinamą išankstinį nustatymą, priklausomai nuo užduoto srauto. Po nustatymo vožtuvas veiks kaip savotiškas srauto ribotuvas, ir neleis pro jį pratekėti didesniam srautui nei buvo nustatyta.

Naudojant grindinio šildymo AFC technologijos armatūrą, svarbu palaikyti sistemoje statinį slėgį ir švarą. Mažose sistemose paprastai naudojami kameriniai išsiplėtimo indai, o didesnėse - itin tikslios statinio slėgio palaikymo sistemos su siurbliais ar kompresoriais. Švaros palaikymui naudojami cikloniniai purvo atskirtuvai, mikroburbulų separatoriai ar net vakuuminiai degazatoriai.

Prie kolektoriaus įleidimo angos montuojami oro ir nešvarumų separatoriai pašalina iš sistemos orą, nešvarumus ir laisvąsias dujas. Ilgainiui tokie separatoriai turi teigiamą poveikį visai šildymo sistemai, prailgina visų komponentų, tokių kaip šilumos šaltinis, siurbliai, vožtuvai ir termometrai tarnavimo laiką. Mikro burbulų ir nešvarumų atskirtuvai ypač naudingi ir nepakeičiami sistemą paleidžiant.

tags: #sildymo #prietaisu #isdestymas #patalpoje #ir #nuostoliai