Vasara Kaune - ne tik atostogų, bet ir daugiabučių atnaujinimo metas. Viena įdomesnių daugiabučių atnaujinimo patirčių - Eigulių seniūnijoje, K.Škirpos gatvėje.
Tai - į 203 -ąją bendriją susivieniję penki vienodo projekto devynaukščiai 54 butų namai. Jie renovuoti įvairiais paramos laikotarpiais ir skirtingomis sąlygomis. Šioje bendrijoje - vienintelis Kaune devynaukštis, kuriam vandenį šildo saulė.
Tačiau atnaujindami savo namus, nė vieno kito tos pačios bendrijos K.Škirpos gatvėje daugiabučio gyventojai nepasekė kaimynų pavyzdžiu ir nepareiškė noro įsirengti saulės kolektorių. Kitų bendrijos namų gyventojai, svarstydami, ką geriausia atnaujinti savo pastatuose, taupyti rinkosi kitais būdais.
Dabar, kai atnaujinamas jau paskutinysis iš penkių šios bendrijos tvarkomų namų, A.Račkauskas iš savo patirties kitiems daugiabučių gyventojams vis dėlto patartų teikti pirmenybę ne saulės kolektoriams, o praktiškesniam dalykui - pavyzdžiui, pakeisti senus liftus.
Vakuuminius saulės kolektorius ant pastato K.Škirpos g.15 stogo namo gyventojai įsirengė atnaujindami pastatą. Renovacija jiems atsiėjo per 430 tūkst. eurų, į šią sumą įtraukti ir per 49 tūkst. eurų kainavę saulės kolektoriai. Gauta parama siekė 40 proc.
Jau vien tai “gyvatuko mokestį” sumažina net apie keturis kartus. Dar labiau sumas šilumos tiekėjų sąskaitose sumažina tai, jog standartiniai rankšluosčių džiovintuvai (vadinamieji “gyvatukai”) name pakeisti elektriniais - gyventojai juos įsijungia, kai prireikia.
A.Račkauskas atkreipė dėmesį, jog gyventojų, kurie suvartoja vos vieną ar du kubinius metrus karšto vandens, investicija į kolektorius atsipirks labai negreitai. Todėl prieš ryžtantis savo name diegti tokią naujovę, kaip saulės kolektoriai, reikėtų labai atidžiai pasverti žmonių poreikius ir teisingai apskaičiuoti įrengimų galią. Investicija juk didelė - tokie įrengimai vidutiniškai kainuoja iki 30 tūkst. eurų.
A.Račkauskas sako girdėjęs svarstymų, jog gal ant K.Škirpos g. 15 pastato stogo pastatyti netgi per galingi įrengimai, todėl ir jų kaina buvusi palyginti didelė.
Kaip tik šiuo metu baigti dar vieno bendrijai priklausančio pastato K.Škirpos g. 2 atnaujinimo darbai. Name pakeisti visi pagrindiniai inžineriniai tinklai: nuo elektros instaliacijos, taupaus apšvietimo, naujų liftų iki naujo šilumos punkto, atnaujintų šalto ir karšto vandens, nuotekų magistralinių vamzdynų.
Siekdami sutaupyti cirkuliacijos mokesčio, ir šio namo butuose atsisakyta standartinių rankšluosčių džiovintuvų, vietoje jų įrengti elektriniai. Suma pastatui atnaujinti siekia 2 mln. litų, bendrija gaus 40 proc. paramos. Pastate K.Škirpos gatvėje 2 atnaujinti ir liftai, kurių kiekvienas kainavo apie 30 tūkst. litų.
Mat pagal anksčiau galiojusią renovacijos tvarką ilgą laiką valstybės parama vamzdynams ir liftams atnaujinti net nebuvo teikiama. Tad šiai bendrijai priklausančio K.Škirpos g. Dabar, pasak pirmininko, investicijos į naują liftą vienam butui kainuotų apie 1 tūkst. eurų.
Grįžtant prie saulės kolektorių, tai juos įrengiant K.Škirpos g.15 name, skaičiuota ir tikėtasi, jog ši investicija namui atsipirksianti per 3,5 - 4 metus. Įmonės techninės priežiūros vadovas Vytautas Kybartas sakė, kad nuo 2013 m., kai įrengtas saulės kolektorius, namas jau yra sutaupęs apie 400 megavatvalandžių šilumos energijos. Tai reiškia, jog už karšto vandens pašildymą saulės kolektorius įsirengęs namas moka vidutiniškai tris kartus mažiau.
V.Kybarto duomenimis, K.Škirpos 2 namas, taip pat įsirengęs elektrinius rankšluosčių džiovintuvus, sutaupo “gyvatuko mokesčio”, kuris šiame name siekia 2 - 3 eurus per mėnesį. O jei saulės kolektoriaus sutaupytus megavatus paversime eurais, išeis, jog K.Škirpos 15 namo gyventojai jau yra sutaupę maždaug 20 tūkst. eurų, nes 1 megavatvalandės kaina - maždaug 50 eurų.
“Santermitos” techninės priežiūros vadovo žiniomis, Kaune yra ir daugiau pastatų, kuriuose renovuojant įdiegiamos pažangios energiją taupančios sistemos. Tačiau daugiabučiai namai su saulės kolektoriais Kaune ir pakaunėje - tik pavieniai.
Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių) keitimas ar pertvarkymas. lengvatinį kreditą, kuriam taikomos 3 proc. 100 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų, tačiau ne daugiau nei 5 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM.
Kai pritaikomi tipiniai namo atnaujinimo projektai, kompensacija neturi viršyti 2 proc. 100 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų, tačiau ne daugiau nei 2 proc. 100 proc. 15 proc. LR Vyriausybės nustatytoms energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms jei yra pasiekiama D energinio naudingumo klasė (sutaupoma 20 proc. 100 proc. * Nuo 2015 m. sausio 1 d. kompensuojama 50 proc.
Incidentas įvyko trečiadienį, apie 7 val., Šarkuvos gatvės 7-ojo namo antroje laiptinėje. "Kauno dienos" žurnalistams apsilankius daugiabutyje, sutikti gyventojai pasakojo, kad, jų žiniomis, į pavojingą situaciją buvo pakliuvęs čia gyvenantis jaunuolis.
Per laimingą atsitiktinumą, anot kaimynų, niekas nenukentėjo. Manoma, kad liftas krito maždaug per vieną aukštą. Direktoriaus teigimu, „Kauno liftai“ nuolat stebi kiekvieną liftą - matoma, kuris liftas dirba, kuris ne.
Pasak jo, per incidentą liftu važiavo keli asmenys. Anot „Kauno liftų“ vadovo, žmonės liftuose užstringa ne dažniau nei kelis kartus per mėnesį.
Kaune per dešimtmetį modernizuoti 99 liftai, tačiau nemažai daugiabučių savo eilės dar laukia. Priežastis, kodėl net ir gana prastos būklės liftai kol kas nekeičiami, - nėra pinigų. Pigiausiai lifto atnaujinti kainavo 63 tūkst. litų, o brangiausiai - beveik 100 tūkst. litų.
Bendrovė "Kauno liftai" iki šiol yra liftų priežiūros ir modernizavimo monopolininkė mieste. Išskirtines teises renovuoti liftus bendrovė gavo įsipareigojusi investuoti apie 600 tūkst. litų. Savivaldybė iš mokesčių mokėtojų pinigų už liftus sumokėjo daugiau nei 7 mln.
Tvarka, kurios laikantis Kaune atnaujinami liftai, prieštarauja teisės aktams. Visi mokesčiai patenka į bendrą katilą, todėl už Šilainių gyventojų pinigus yra keičiami liftai Eiguliuose ir panašiai.
Daugiabučių namų administratoriai Kaune bandė sukurti gyventojams naudingą tvarką, kokia galioja ir kituose miestuose. Nuo 2006 m. gyvenamuosius namus Kaune pradėję prižiūrėti administratoriai atsisakė iš gyventojų surinktus pinigus pervesti į bendrą katilą.
Jie susidūrė su kita problema: savivaldybė neleido skelbti konkursų ir ieškoti pigiausiai liftus galinčios modernizuoti bendrovės. Šiuo metu administratoriai vėl siekia pabaigti monopolininko karaliavimo laiką.
Taikos prospekto 85-ajame name gyvenantis Alfonsas Janėnas pasakojo, kad kaupiamąsias lėšas liftui modernizuoti pradėjo mokėti dar 2000 m. Pinigai plaukė į savivaldybės sąskaitą.
Pikčiausia kauniečiui, kad nei savivaldybė, nei „Kauno liftai“ jam neatskleidė, kiek kainavo naujasis liftas, kiek surinkta mokesčio. Daug klausimų kelia ir mokesčio už liftą apskaičiavimas - už kvadratinį metrą.
„Liftas modernizuotas, o žmonės ir toliau moka kaupiamąjį mokestį? Jei jie sumokėjo tik 25 ar 30 tūkst. eurų, tai kur dingo likę pinigai?“, - klausė A. Janėnas.
Liftų modernizavimo statistika Kaune
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Modernizuotų liftų skaičius per dešimtmetį | 99 |
| Pigiausio atnaujinimo kaina | 63 tūkst. litų |
| Brangiausio atnaujinimo kaina | Beveik 100 tūkst. litų |
| Savivaldybės sumokėta suma už liftus | Daugiau nei 7 mln. litų |
Daugiabučių gyventojai negali išsiaiškinti, ir kur buvo panaudoti iki 2006-ųjų sumokėtas liftų mokestis. Tuomet pinigai įplaukdavo į savivaldybės sąskaitą, o liftai buvo keičiami visame mieste. Teisininkų teigimu, tokia tvarka prieštaravo Civiliniam kodeksui.
Nuo 2006 metų gyvenamuosius namus Kaune pradėję prižiūrėti administratoriai atsisakė iš gyventojų surinktus pinigus pervesti į bendrą katilą. Jie susidūrė su kita problema: savivaldybė neleido skelbti konkursų ir ieškoti pigiausiai liftus galinčios modernizuoti bendrovės.
Balandžio 30-ąją minima neeilinė diena - diena be lifto. Šią dieną raginama nesinaudoti liftais ir vietoj to lipti į reikiamą aukštą laiptais. Šią dieną žmonės skatinami užuot važiavus liftu, lipti laiptais - tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir tausojama elektros energija.
Šiemet Vilniuje dėl nusidėvėjimo ir galimo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai planuojama išjungti 85 liftus. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose. Beveik kas ketvirtas liftas Vilniaus daugiabučiuose - avarinės būklės.
Šiemet Vilniuje planuojama išjungti 40 liftų, kurie dėl nusidėvėjimo ir keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai gali būti sustabdyti. Devynaukščio daugiabučio gyventojai sugedusiu liftu negali naudotis jau 3 mėnesius.
Gyventojai pasipiktinę, mat už naujus liftus tenka kloti dešimtis tūkstančių eurų. Neseniai įvykusi nelaimė Kinijoje, kai lifto konstrukcijose įstrigusiai moteriai buvo sutraiškyta galva ir krūtinė paakino mus pasidomėti, kokia situacija Lietuvoje.
Pasirodo, bent pusė visų liftų Lietuvoje jau seniai pabaigę savo galimą realizaciją, kiek jiems buvo leidę statytojai - virš 25-erių metų. Blogiausia, kas gali atsitikti lifte Panevėžyje, - tai įstrigti.
Liftus gaminanti Suomijos bendrovė „Kone“ pranešė po 10 metų trukusių inžinerinių tyrimų parengusi sistemą, leidžiančią gaminti liftus pastatams, kurių aukštis siekia arba net viršija vieną kilometrą.
Kauno miesto savivaldybė gyvenamųjų namų liftams atnaujinti lėšų kaupimą rengiasi perduoti šių namų priežiūrą administruojančioms įmonėms bei daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Pagal dabartinę liftų atnaujinimo finansavimo tvarką savivaldybė privalėjo prisiimti ūkinę funkciją ir finansinę atsakomybę.