Sienų Šiltinimas Renovacija: Efektyvūs Sprendimai ir Medžiagos

Namų savininkai apie sienų šiltinimą pradeda galvoti rudenį, nes pajaučia ateinančią žiemą ir susirūpina šiluma namuose. Tačiau ruoštis žiemai galima pradėti jau anksčiau, nes dažnai pamirštama, kad esantis oro tarpas sienoje atneša nemažai žalos. Jei namo sienose oro tarpas neužpildytas, jis ištraukia iš namo didžiąją dalį šilumos.

Dėl oro konvekcijos ir ventiliacijos per tuos tuščius oro tarpus prarandamas didesnis šilumos kiekis - kartais iki 50 proc., lyginant su užpildytais izoliacinėmis medžiagomis. Taigi apšiltinant būstą didžiausią efektą pajusite tada, kai nebebus cirkuliacijos oro tarpe. Ši technologija leidžia ženkliai pagerinti pastato energinį efektyvumą be brangių renovacijos darbų.

Apklijuotas fasadas nebeleidžia plytoms įgerti vandens ir užsandarina oro tarpą, bet tik dalinai - šaltas oras vis tiek atranda kelią į šią ertmę ir visas nuo vidinės sienos įšilęs oras iškeliauja lauk. Todėl fasado šiltinimas gali būti vykdomas tik po oro tarpo užpildymo. Taip padidinsite savo būsto šiluminę varžą net iki 50%, o šildymo išlaidas sumažinsite daugiau negu 30%.

Oro tarpe kylantis sušilęs oras išneša iš patalpų per sienas šilumą, užleisdamas vietą per įvairias nesandarias vietas apačioje besiskverbiančiam šaltam orui. Per pastogę nespėjęs išeiti šiltas oras prisiliečia prie išorinių šaltų plytų, atiduoda joms šilumą ir šaldamas leidžiasi žemyn, kol vėl gauna šilumos nuo vidinės sienos dalies. Apšiltinus sienas iš išorės, oro cirkuliacija tuščiuose oro tarpuose sulėtėja, bet šilumos vis tiek prarandama.

Ką daryti? Oro tarpus užpildyti rekomenduojama medžiaga, kuri:

• 100 procentų užpildys oro tarpus ir visiškai sustabdys oro cirkuliaciją juose. Nejudantis oras yra geriausias šilumos izoliatorius.
• Praleis garus, o tai leis sienoms „kvėpuoti”.
• Neįgers vandens, nepraleis drėgmės iki vidinės sienos dalies.
• Turės geras šilumines savybes.
• Bus stabili ir ilgaamžė.

Tai pastebėjus, pradėtos naudoti šiltinimo medžiagos, tokios kaip spaliai, keramzitas, šlakas, perlitas, maltos polisterolo plokštės ir kitos šiltinimo medžiagos. Šios medžiagos iš dalies atliko savo paskirtį: neleido orui cirkuliuoti sienose, tačiau jų šiluminė varža nebuvo labai gera.

Pavyzdžiui:

• Spaliai laikui bėgant sukrenta ir minimaliai sugeria vandenį.
• Keramzitas sudūlėja ir sukrenta, atsiranda tušti oro tarpai sienų viršuje, tuomet oras ir vėl cirkuliuoja.
• Šlakas įgeria vandenį ir sukrenta.
• Perlitas yra smulkus kaip miltai, todėl ima byrėti net per mažiausius plyšelius, o įkvėpus perlito dulkių dirginami kvėpavimo takai.
• Maltas polisterolas yra viena geresnių šiltinimo medžiagų, iš anksčiau išvardytų. Jis neįgeria vandens, pasižymi ganėtinai gera šilumine varža, bet pučiant vėjui, sienos viduje granulės šiek tiek juda, trinasi viena į kitą ir, laikui bėgant, sudyla. Taip atsiranda nauji oro tarpai sienų viršuje.

Trys Skirtingos Technologijos Oro Tarpui Užpildyti

Šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodamos kelios medžiagos oro tarpui užpildyti. Visų jų šiluminė varža, lyginant su anksčiau minėtomis, yra aukštesnė. Viena iš efektyviausių priemonių nuo šilumos praradimo - tai sienų oro tarpo šiltinimas aminoplasto termoputomis pagamintomis pagal danišką Termo-Lun technologiją, Lietuvoje patentuotu termoputų pavadinimu ,,Mipora”.

Šiuo metu rinkoje populiariausios:

• „GluePoras“ - tai polistireno granulės, sumaišytos su klijais.
• Ekovata - celiuliozė, gaminama iš laikraščių.
• Termoputa - putos, gaunamos, sumaišius keletą cheminių komponentų.

„GluePoras“

Tai Anglijoje išrasta technologija. Šios granulės yra plačiai naudojamos Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Technologija sukurta specialiai mūrinių namų oro tarpui užpildyti, nes šios granulės nesiplečia, džiūdamos nesitraukia, o sudžiuvusios sudaro vienalytę masę. Jos neįgeria vandens ir turi puikią šiluminę varžą.

Šiltinimui naudojamos granulės gaminamos gamykloje, vėliau presuojamos į plokštes. Taip pat naudojami sveikatai nekenksmingi, nesukeliantys alergijos klijai.

Kaip vyksta oro tarpo užpildymas „GluePoro“ granulėmis?

Visų pirma, sienoje yra gręžiamos skylės. Per jas klijais sudrėkintos granulės aukšto slėgio kompresoriumi įpučiamos į oro tarpą. Oro tarpas yra pilnai užpildomas, nes proceso pradžioje granulės yra labai birios. Sienoje gaunama vienalytė masė - milijonai tarpusavyje sukibusių granulių, kurios dar ir prikimba prie sienų. Tai yra ilgaamžė ir patikima oro tarpo užpildymo technologija.

Ekovata

Tai - susmulkinta celiuliozė. Dėl skirtingos kilmės medžiagų struktūros ir įpūtimo kokybės (nepakankamo medžiagos skvarbumo) mūrinių sienų oro tarpo šiltinimui ekovatos naudoti nerekomenduojama. Ekovata sugeria drėgmę ir todėl sušlampa vidinės pastato plytos - gali pradėti pelyti vidinės namo sienos aplink langus ir duris.

Ekovatoje dažnai atsiranda rasos taškas - pliusinės ir minusinės temperatūros sandūroje išsiskirianti drėgmė - todėl ji sušlampa dar ir dėl šios priežasties. Nuo didelės drėgmės ekovata sunkėja ir gali sukristi, oro tarpe atsiranda tuščios ertmės. Po lietingo sezono įmirkusi ekovata gali nespėti išgaruoti ir dalis jos suledėja.

Jeigu norite apsisaugoti nuo drėgmės ekovatoje, turite fasadą šiltinti polistireno plokštėmis iš lauko. Oro tarpo šiltinimas atliekamas užpūtimo būdu - į esamas sienų ertmes specialia įranga įpučiama biri izoliacinė medžiaga, dažniausiai ekovata.

Ekovata - tai ekologiška, celiuliozinė šiltinimo medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus ir apdorota natūraliomis boro druskomis, kurios suteikia atsparumą ugniai, pelėsiui ir graužikams. Pasirinkus ekovatą, užtikrinamas natūralus, ekologiškas ir sandarus šiltinimo sprendimas, kuris išliks veiksmingas dešimtmečius.

Termoputa

Termoputa - tai specialia įranga į oro tarpus įpurškiama medžiaga, kuri išpurkšta kietėja ir plečiasi. Šios termoizoliacinės putos, dar kitaip vadinamos karbamido formaldehido putomis (angl. Urea formaldehyde foam insulation (UFFI)) ar aminoplastu, turi keletą privalumų: yra nebrangios, lengvai naudojamos ir tokį apšiltinimą nėra sunku atlikti be specialistų pagalbos.

Tačiau, jei apšiltinimą atliks nepatyrę meistrai, džiūdamas aminoplastas gali skilinėti ir virsti nevienalyte izoliacine medžiaga. Kadangi termoputos meistrų gaminamos statybos vietoje, labai svarbus teisingas ir tikslus jos sudėtinių komponentų paruošimas. Todėl darbus privalo atlikti sertifikuoti darbuotojai.

Netinkamai paruošus medžiagas, išpurkšta termoputa, dūlėja ir sukrenta, o garindama drėgmę, į aplinką skleidžia formaldehidus, kurie gali patekti į vidines namo patalpas ir kenkti kvėpavimo takams. Termoputos, kaip ir ekovata, per plytas sugeria vandenį. Taip pat termoputa visą laiką į aplinką skleidžia jau minėtus formaldehidus, o džiūdama traukiasi ir dūlėja.

Sudūlėjusios medžiagos gali patekti į vidines gyvenamas patalpas ir taip sukelti kvėpavimo sistemos takų sutrikimus. Kanadoje dėl pavojaus sveikatai šios termoputos uždraustos dar 1980 metais.

Jeigu planuojate užsisakyti šias paslaugas, būtinai reikalaukite medžiagos sertifikatų, rinkitės atestuotus darbuotojus, kurie turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir, jeigu įmanoma, prašykite sąskaitos išrašų su data, kada medžiagos buvo įsigytos iš tiekėjų, nes šiam šiltinimo būdui reikiamas medžiagas galima įsigyti ir chemijos gamyklose.

Jei sienų oro tarpas yra iki 10cm šiltinimui efektyviausiai yra tinkamos termoputos. Sienų šiltinimui naudojame patikimą-profesionalią įrangą, kuri užpildo net smulkiausius plyšius ar įtrūkimus, sienose sudaromas ištisinis izoliacinis sluoksnis, be jokių siūlių, įtrūkimų ar šalčio tiltelių, tai leidžia pasiekti maksimaliai gerus rezultatus.

Turimos įrangos dėka, termoputa įpučiama per 15 milimetrų skylutes. Jos gręžiamos per siūles mūro sienose, o vėliau užtaisomos. Termoputos neturi šalutinių poveikių ir neigiamų savybių.

Naudojant putas Thermo-Lun/,,Mipora” pasiekiamas dvigubas efektas: termoputos sustabdo oro judėjimą sienoje ir padidina bendrą sienos šilumos varžą. Šiltinimo putos Thermo-Lun/,,Mipora” - garui pralaidi, „ kvėpuojanti“ medžiaga, todėl naudojama šiltinant ir medines, skydines sienas, grindis, perdengimus ir visur kur yra oro tarpai.

Termoputos ,,Mipora” įpurkškiamos per išgręžtas sienoje kiaurymes 16-18 mm. Skylės gręžiamos siūlėse tarp plytų, užpildžius oro tarpą termoputomis užtaisomos atitinkamos spalvos mišiniu, fasadas praktiškai lieka nepakitęs. Oro tarpo šiltinimas užpildant termoputomis naudojamas renovuojant ir paveldosaugos pastatus - tušti tarpai sienose užpildomi negadinant fasado vaizdo. Tai pats pigiausias būdas apšiltinti Jūsų namą kokybės ir efektivumo atžvilgiu ir be didelių rūpesčių.

Pagal Danijos technologiją Termo-Lun, per išgręžtas sienose skyles 2 kg/cm² slėgiu pučiamos termoputos pilnai užpildo oro tuštumas ir sustingdamos nespaudžia sienų. Technologiškai galima užpildyti tuštumas ir už gipso kartono plokščių Termona UAB taip pat atlieka pastato sienų ir kitų konstrukcijų termovizinius tyrimus, tikslu rasti šilumos/šalčio didelio laidumo vietas. Konsultuojame apie šiltinimo medžiagų savybes, bei sienų renovacijos/šiltinimo ypatumus. Vykdome techninę darbų priežiūrą ir kontrolę.

Danijoje, pagal mūsų prašymą, atlikus dviejų namų šiltintų šia tehnologija ir medžiagomis tyrimus, Norvegijos instituto specialistai davė išvadą, kad po 35 metų ši termoputa nepakito savo fizinėmis ir šiluminėmis savybėmis. Tuo pagrindu Lietuvoje šiltinamiems šia termoputa objektams išduodamas atitinkamas garantinis sertifikatas. Temoputos fizinės ir šiluminės savybės taip pat yra ištirtos atitinkamų Lietuvos institucijų ir jų charakteristikos nurodomos garantiniame sertifikate. Taip pat yra atlikta Valstybinės visuomenės sveikatos centro higienos ekspertizė ir gauta išvada, kad ši daniška Thermo-Lun termoputa atitinka higienos reikalavimus gynemamųjų pastatų šiltinimui.

Termoputų Thermo-Lun/,,Mipora” techninės savybės:

• Užpildymo oro tarpas - 2 cm ir daugiau
• Lyginamasis svoris - iki 13 kg/m³
• Šilumos laidumаs - 0,033 W/mK
• 5 cm putų sluoksnio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W (tai atitinka 75 cm storio plytinės sienos šiluminę varžą )
• Ekologiškai švari medžiaga
• Nedegi medžiaga - nepalaiko degimo proceso
• Vandens garų pralaidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa.)

Sienų su tuščiu oro tarpu šiltinimas naudojant poringą termoizoliacinę medžiagą kuri yra gaminama pagal danišką technologiją. Šiomis termoputomis galima apšiltinti senos ir naujos statybos pastatus kurie turi tuščią oro tarpą ne mažesnį kaip 3 cm.

Apšiltinimo mišinys yra gaminamas specialia įranga darbo vietoje prie apšiltinamo objekto ar namo. Yra nustatyta kad šilumos nuostoliai pastate priklauso nuo pastato konstrukcinių savybių ir medžiagų iš ko tas pastatas pastatytas. Dauguma Lietuvoje patatytų namų sienų konstrukcijų yra su tuščiu oro tarpu. Tokie tušti oro tarpai išmeta laukan didelę dalį pastato šilumos.

Norime pabrėžti kad sienų šiltinimas iš išorės yra efektyvus tik tada kai sienoje nėra oro tarpo arba kai jis yra užpildytas šiltinančia medžiaga. Be to sienų šiltinimas iš išorės dėl didelių darbo ir medžiagų sąnaudų yra palyginti brangus.

Norime pabrėžti kad šiltinant sienas su termoputa , naudojama įranga nedidelė ir labai mobili, prie namo nereikia jokio privažiavimo užtenka tik priėjimo. Darbai atliekami palyginti greitai, namas apšiltinamas per 1 ar dvi dienas. Termoputa yra įpurškiama per 18 mm skersmens skylutes, kurios gręžiamos kas metrą į aukštį ir plotį. Po to skylutės yra užtaisomos ir po darbo namo fasadas nepasikeičia. Termoputa savo formą ir savybes išlaiko daugelį metų. Įpurkšta medžiaga nesukrinta nesuyra ir nesudūlija.

Šiltinimo Medžiagų Palyginimas

Apibendrinant, galima sudaryti lentelę, kurioje palyginamos populiariausios oro tarpų šiltinimo medžiagos:

Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus pastato savybių, biudžeto ir individualių poreikių.

Dar vienas tikrai svarbus renovavimo privalumas - visiškai kitokia gyvenimo aplinka tokių daugiabučių viduje, kai juose tampa daug šilčiau ir jaukiau, kai jų gyventojams nebekyla toks didelis nepasitenkinimas dėl mokesčio už šildymą sąskaitas. Kad renovacija yra teigiamas dalykas ir reikėtų ilgai nesvarstant jai ryžtis, yra įsitikinę dauguma specialistų, skaičiuojančių šilumos nutekėjimo procentus, nusimanančių statybos proceso smulkmenose, gebančių įvertinti senos statybos namų pliusus ir minusus.

Deja, kiek jie besistengtų įrodyti senosios kartos gyventojams jų namo skylėtumą bei šilumos pralaidumą, dažnai dar tai būna „kova su vėjo malūnais“. Net ir atlikus termovizinius tyrimus, akivaizdžiai parodžius gyventojams, kuriose pastato vietose būtinas papildomas sienų šiltinimas, kad iš namų „nepabėgtų“ šiluma, pastarieji ilgai svarsto ir net kartais su savo neryžtingumu stato užkardas pačiai renovacijai.

Išorinėms pastato sienoms metų metais tenka atlaikyti sudėtingas klimato sąlygas, kurios turi neigiamos įtakos pastato struktūrai ir išvaizdai. Ilgainiui pastatas tampa ne tik nepatrauklus, bet ir nesandarus, jo viduje tampa vėsu, kad ir pakankamai rūpinamasi jo šildymu. Tokiais atvejais yra būtinas sienų apšiltinimas, kuris gali būti atliekamas arba iš vidaus, arba iš išorės. Kadangi šiltinant iš vidaus mažėja buto plotas, reikėtų stengtis išnaudoti galimybes imtis renovacijos proceso ir apšiltinti viso pastato sienas iš išorinės pusės.

Pirmiausia, ką reikia tokiems pastatams atlikti, norint, kad ateityje namuose būtų kuo šilčiau, būtina pasirūpinti pastato sienose esančių oro tarpų apšiltinimu. Specialistai tvirtina, jog yra neracionalus papildomas sienų šiltinimas, jei prieš tai neatliktas oro tarpų užsandarinimas. Senuose namuose šylantis oras kyla tuščiu oro tarpu aukštyn ir per įvairiausius smulkius tarpelius pastogėje išsineša šilumą. Taigi, pirmiausia reikėtų tai izoliuoti, o kokybiškam šiltinimui būtinos ir tinkamos tam šiltinimo medžiagos, ir profesionalūs darbuotojai su specialia įranga.

Nemažiau svarbu tinkamai pasirinkti šiltinimo medžiagas, kurių papildomam sienų šiltinimui yra gausus pasirinkimas. Tai ir Lietuvoje itin vertinama ekologiškoji ekovata, ir termo putos, ir polistireno granulės ir dar daug kitų, kurių pranašumus išdėstyti gali tik su tomis medžiagomis dirbantys specialistai.

Efektyvu sienose esančius oro tarpus šiltinti porėta termoizoliacine medžiaga - aminoplastu, kuris mūsų šalyje vadinamas „Mipora“. Papildomas sienų šiltinimas ja padeda stabdyti ventiliacijos procesą tarp sienų bei padidina sienos šiluminę varžą.

Labai svarbu, kad apšiltinti oro tarpai nesudarytų keblumų sienai kvėpuoti, todėl šiam procesui reikia rinktis tas medžiagas, kurios neįgeria vandens, bet kartu yra ir pralaidžios garams. Ši termoizoliacinė medžiaga įpurškiama per 16-18 mm mūre išgręžtas skyles, todėl šiltinant aminoplastu nepažeidžiama nei sienos konstrukcija, nei apdaila. Tokios izoliacinės putos yra vertinamos dėl savo ekologiškumo, ilgaamžiškumo, pasižymėjimo labai geromis šiluminėmis savybėmis.

Atliekame įvairių konstrukcijų šiltinimą poliuretano putomis. Šiltiname įvairių tipų stogo konstrukcijas. Šiltiname pastatų palėpes. Sienų oro tarpus šiltinime poliuretano putomis, spec. Nuomojame birios purškiamos vatos pūtimo įrangą. Pas mus galite įsigyti kokybiškų šiltinimo ir sandarinimo medžiagų.

UAB „Termoputa“ - perspektyvi įmonė statinių apšiltinimo termoputa, įvairia biria vata ir poliuretano puta srityje. Per keletą metų bendrovėje suburta profesionali specialistų komanda, turinti ilgametę patirtį. Mes siekiame ne tik teikti kokybiškas paslaugas savo Klientams, tačiau ir būti patikimu bei rūpestingu darbdaviu mūsų darbuotojams. Tik dėl žmonių, kurie dirba mūsų įmonėje, atsidavimo ir tikėjimo tuo, ką darome, šiuo metu galime pasigirti nuveiktais darbais. Dirbame tik su originaliomis medžiagomis ir įranga. Sodo g.

Oro tarpo šiltinimas ekovata

Seniau mūrydami sienas statybininkai palikdavo oro tarpą tuščią, nes trūkdavo šiltinimo medžiagų arba taupydavo. Oro tarpas bent jau neleisdavo mūrui peršalti. Tuščias oro tarpas namui šilumos nepriduoda. Beje, tai pigiausias būdas apšiltinti namo sienas. Gerai apšiltinus oro tarpą kartais nebereikia šiltinti namo fasado.

Kodėl verta šiltinti oro tarpą ekovata? Jei namo oro tarpas yra tuščias, jame kamino principu šiluma iškeliauja į viršų, dažniausiai į palėpę ir namas greitai atvėsta. Užpildžius namo oro tarpą ekovata, tokia oro cirkuliacija sustabdoma, todėl namuose šiluma išsilaiko kur kas ilgiau.

Jei planuojate šiltinti namo fasadą, visų pirma reikėtų apsišiltinti namo oro tarpą, nes to nepadarius iš namo šiluma gali vis vien iškeliauti iš vidaus per tuščią oro tarpą, o apsišiltinus namo fasadą užpildyti oro tarpą būna daug sudėtingiau. Dar svarbu šiltinti oro tarpą norint sustabdyti kondensato atsiradimą ant vidaus sienų, dėl kurio namuose atsiranda pelėsiai.

Kaip tai vyksta? Šiltinant patalpas viduje oras sušyla ir šildo vidinių sienų paviršių, o jei kitoje sienos pusėje cirkuliuoja šaltas oras, dėl temperatūrų skirtumų ant vidinių sienų susidaro kondesatas, siena iš vidaus sudrėksta. Kur šilta ir drėgna - puiki terpė gyventi pelėsiniams grybams, kurie vėl ir vėl atsiranda. Vienintelis sprendimas - pašalinti drėgmės atsiradimo priežastį šiltinant oro tarpą ekovata (šiltinant oro tarpą putomis problema gali neišsispręsti, nes jos yra nekvėpuojančios ir gali sulaikyti iš namo vidaus išeinančia drėgmę, tad drėgmė vėl gali kauptis ant vidinių sienų).

Ekovata yra unikali tuo, kad ji yra iš natūralaus pluošto - celiuliozės, todėl ji yra kvėpuojanti ir nelaikanti savyje drėgmės, bet greitai atiduodanti drėgmę per išorinę sieną. Apsišiltinus oro tarpą namo vidinės sienos nebedrėksta, nustoja veistis pelėsiniai grybai. Šiltinti oro tarpus ekovata yra nebrangus, ilgaamžiškas ir greitas būdas apšiltinti namą. Apsišiltinę oro tarpą daugelis nebemato prasmės apšiltinti namo fasado.

Iš vidutinio dydžio namo pakanka išimti 20-30 plytų, įpūsti vatą ir įstatyti plytas atgal. Neretai ekovata - tai vienintelis būdas taisyti kitų padarytą šiltinimo broką iš vidaus (už gipso), kai pučia per rozetes, traukia per grindis neardant konstrukcijų ir nepadarant daug žalos apdailai.

Ar vata oro tarpe nepasėda? Mes naudojame profesionalią vatos pūtimo įrangą, todėl ją gerai supresuojame ir vata nepasėda. Ekovata yra labai lengva ir smulkios struktūros, ji yra presuojama oro komresoriumi, tad kur eina oras, ten patenka ir vata, todėl vatos pūtimas yra itin kokybiška technologija.

O jeigu oro tarpe yra keramzitas? Fasado apačioje išėmus plytas kas 1-2 metrus keramzitas lengvai išbyra iš oro tarpo - galima pilti tiesiai į karutį ar maišą. Prireikus atliekame keramzito pašalinimo darbus.

Kaip vyksta oro tarpo šiltinimas ekovata? Šiltinant oro tarpą ekovata iš vidutinio dydžio namo pakanka išimti 20-30 plytų, jas stengiamės išimti nesugadindami, kad galėtume tas pačias plytas įstatyti atgal. Tada specialia įranga supurentą vatą aukštu spaudimu įpurškiame vatą į oro tarpą ir galiausiai užmūrijame plytas atgal. Vidutinio dydžio (apie 100-150 m2) namo oro tarpą paprastai užpildome ekovata per vieną dieną, o didesnė kvadratūros namą gali tekti šiltinti ir kelias dienas.

Šiltinant mūrinį namą su oro tarpu, pasirinkimas tarp šiltinimo iš išorės arba oro tarpo užpildymo priklauso nuo konkrečių sąlygų:

1. Šiltinimas iš išorės: Šis metodas efektyviai sumažina šilumos nuostolius per išorines sienas, nes užtikrina ištisinę izoliaciją be šiluminių tiltų įtakos. Tai ypač tinka, jei norite išvengti vidaus erdvės sumažinimo. Šiltinant iš išorės, rekomenduotina naudoti tokias medžiagas kaip mineralinė vata ar putų polistirolas.
2. Šiltinimas užpildant oro tarpą: Jei oro tarpas yra pakankamai platus ir jo užpildymas neapsunkina sienos konstrukcijos (pvz., naudojant birias izoliacines medžiagas, putas), tai gali būti efektyvus šilumos izoliacijos pagerinimo būdas. Šis metodas nekelia poveikio išorinei sienų apdailai ir yra mažiau darbo imlus nei išorinė izoliacija.

Pasirinkimas dažnai priklauso nuo jūsų prioritetų: bendras šiluminis efektyvumas, finansinės galimybės, pastato išvaizda ir techniniai apribojimai. Optimaliu atveju, derėtų konsultuotis su statybos inžinieriumi, kuris gali atlikti energetinį audito ir pateikti rekomendacijas pagal jūsų pastato specifikacijas.

tags: #sienu #tarpu #siltinimas #renovacija