Šiaurės šalys pasižymi gausiais gamtos ištekliais, kurie yra svarbūs jų ekonomikai ir kultūrai. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius Suomijos ir Švedijos gamtos turtus: miškus ir geležies rūdą.
Šiaurės Europos žemėlapis
Mediena - žaliasis Suomijos auksas
Apie 70% Suomijos ploto apima miškai. Tai miškingiausia Europos šalis - vienam gyventojui tenka net 5 ha miško. Daug miškų užpelkėjusiose vietose. Iš 100 medžių panaudojama. Miškininkystė - svarbus šalies verslas.
Suomija pagamina ketvirtadalį pasaulio rašomojo ir spausdinamojo popieriaus. Įvairių rūšių popierius ir kartonas po elektronikos produkcijos yra antroji šios šalies eksporto prekė. Maždaug trečdalis dirbančių žmonių susiję su medienos gavyba arba perdirbimu.
Medienos perdirbimo įmonės daugiausia įsikūrusios prie Suomijos ir Botnijos įlankos. Medienos produkcija eksportuojama daugiausiai į kitas šalis. Medžiams kirsti, išgabenti suomiai naudoja galingą techniką. Miškai kertami žiemą. Viena mašina, valdoma mašinisto, per dieną atlieka tiek darbo, kiek 15 medkirčių seniau.
Suomijos eksporto pasiskirstymas pagal šalis
Suomijoje vykdoma miškų apsauga, tam veikia programa, apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Ji vadinama darniąja plėtra. Suomijoje, norint išsaugoti miškus, veikia programa, apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Kasmet leidžiama iškirsti tik tiek miško, kiek jo atauga.
Tačiau medienos apdirbimo įmonės labai teršia vandenį ir orą. Suomijoje priimta daug įstatymų, kurie įpareigoja įmonių savininkus įrengti vandens valymo įrenginius, oro filtrais mažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Svarbu paminėti, kad Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pasirašė sutartį su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru „NordGen“, pagal kurią šis centras saugos vertingiausių Lietuvos augalų genetinių išteklių sėklų kolekciją Svalbardo salyno sėklų saugykloje. Kolekcija šiuo metu rengiama išvežimui, ji bus perduota saugyklai birželio 9 d.
Forest bioeconomy technology from Finland
Geležies rūda - svarbus Švedijos gelmių turtas
Švedija garsėja savo geležies rūdos telkiniais šiaurėje, už poliarinio rato. Kirunos miestelyje geležies rūda kasama nuo XIX a. pabaigos.
Šiaurės Europos šalyse daug energijos pagamina vandens jėgainės. Norvegai elektros pagamina daugiau nei suvartoja, todėl perteklių eksportuoja į kitas Europos šalis. Rytiniais Skandinavijos kalnų šlaitais į Baltijos jūrą tekančiose upėse taip pat įrengta daug vandens jėgainių.