Šiaurės Europa - tai regionas, garsėjantis savo unikalia gamta ir ištekliais. Nuo įspūdingų fjordų Norvegijoje iki Suomijos miškų, Švedijos geležies rūdos ir kerinčio Lofotenų salyno, šis regionas siūlo nepamirštamų įspūdžių kiekvienam keliautojui.
Šiaurės Europos regionas
Kelionė į Nordkapą: ant žemyno krašto
Kelionės būna įvairios. Yra kelionės trumpam atokvėpiui nuo kasdienybės - spontaniškos ir džiugios. Yra eilinės kelionės, kur viskas žinoma, paprasta ir artima, sudėtingos kelionės - daug dienų planuotos, organizuotos ir derintos. O yra ir tokios, kurios ilgai gyvena svajonėse bei sapnuose. Kaip fantazija, burtai...
Vieni pamatę Nordkapą iš džiaugsmo pasiruošę nušokti nuo uolos. Kitiems irgi smagu, gera, bet šalta. Tretiems, per klaidą patekusiems į tokią ekspedicinę kelionę, net labai šalta. Kai stipriau papučia vėjas jie ima save kvestionuoti: „Koks velnias traukė mus į tą galerą?
Pagal įvairius šaltinius, kelionės į Nordkapą pradėtos rengti daugiau kaip prieš 100 metų - XIX a. pabaigoje. Tais laikais, kai Europos keliais riedėjo pirmieji K. Benco ir G. Daimlerio karietą primenantys automobiliai, į šį kraštą plaukdavo laivais. Numetus inkarą netoli kranto, ant vandens nuleisdavo valteles ir įspūdžių ištroškusius smalsuolius atplukdydavo prie skardžio. Palypėjus serpantinais 300 metrų į viršų, jie atsidurdavo Europos pakraštyje.
Gerokai vėliau - XX a. viduryje - norvegai nutiesė 40 kilometrų įspūdingą kelią per kalnus. Daugeliui žmonių žinoma, kad Nordkapas nėra tikrasis šiauriausias Europos kyšulys. Toks titulas jam suteiktas dėl kitų priežasčių. Magerojos saloje, visai greta Nordkapo esančio pusiasalio, šiauriausia vieta yra keliais kilometrais toliau į šiaurę.
Nordkapo reikšmę intuityviai pradedi suprasti tuomet, kai vieninteliu keliu, vedančiu palei Barenco jūrą, važiuoji jau minėtos Magerojos salos link. Kažkaip nerealiai idealus kelias, lygiausias asfaltas ir dar amžino įšalo žemėje.
Žemėlapyje šioje vietoje pažymėta prieplauka, iš kurios keltas turėtų perkelti į kitoje sąsiaurio pusėje įsikūrusią Honingsvago gyvenvietę - Magerojos salos administracinį centrą, kuriame gyvena beveik 4000 žmonių. Paklūstame vietinei tvarkai ir viešai pareiškiame nepasitenkinimą žemėlapį sudariusiais kartografais už tokią klaidą.
Kelios minutės kelio ir prarandame orientaciją žemėlapyje. Kelias leidžiasi žemyn po sąsiaurio dugnu į tunelį! Taip, taip. Ir nepamirškime, kad esame 71° šiaurės platumoje.
Nėra šioje saloje nei tikrojo, nei juodojo aukso - naftos, nei geležies, nei kokių nors kitų naudingųjų iškasenų, galinčių pateisinti tokias investicijas. O jos ne iš mažųjų: keli šimtai milijonų. Matyt, be Rigsdago (Norvegijos parlamento) palaiminimo šis projektas tikrai nepraslydo.
Vietos gyventojams, o gal ir daugeliui norvegų, kaip toli nuo čia jie gyventų, investuojami pinigai nekelia jokio galvos skausmo ir abejonių. Jie sako: „Čia yra Nordkapas. Tai didžiulis Šiaurės Norvegijos turtas. Tai magnetas, atviliojantis kasmet daugybę turistų iš viso pasaulio.
Iki rimtesnio susidomėjimo Šiaurės kyšuliu, jis stūksojo virš atšiauraus Arkties vandenyno toks, kokį jį sutvėrė gamta: plika kakta, skardingais itin kietų uolienų šlaitais. Tačiau atėjo kitoks laikais - civilizacijos amžius, kai žmogus metė iššūkį gamtai.
1861 m. čia buvo pastatyta medinė trobelė, apsilankymo šioje vietoje proga taurei pakelti. Daugiau kaip po šimto metų - 1988 m. - čia iškilo didžiulis pastatų kompleksas. Pagrindinė jo dalis iš tolo primena ateivių erdvėlaivį - apvalus, lengvai kylančiu stogu, kurį vainikuoja baltas lyg sniegas rutulys.
Priartėjus, durys atsidaro pačios. Patekęs į vidų supranti, kad tai, kas matėsi iš lauko - tik ledkalnio viršūnė. Keli aukštai, daugybė koridorių, žmonių kaip Luvro muziejuje. Naujokui būtina schema, be jos prapulsi. O kur eiti - į prabangų ar greitojo maisto restoraną, į kino teatrą ar į „Maximos“ dydžio parduotuvių kompleksą, o gal į uoloje iškaltą koplyčią ar pašto skyrių - rinktis jums.
Gerai, kad priešingoje pusėje yra dar vienas įėjimas, pro kurį iš šito atrakcionų parko galima pabėgti į Nordkapo uolos smaigalį. Viskas tvarkoje, čia vėl esi su gamta.
Taurė putojančio gėrimo, tik ne medinėje pašiūrėje, o prie Žemės gaublį simbolizuojančio paminklo, akimirkas fiksuojantys fotoaparatų spragtelėjimai, šypsena iki ausų, viena kita ašara padidinto jautrumo žmonių veiduose. Ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, italų, lenkų.
Čia su panašiomis mintimis per metus atvyksta ir rymodami į tolį žiūri per 200 tūkst. žmonių. O pavyzdžiui Londone, be 10 mln. vietos gyventojų, kiekvieną dieną būna per 2 mln. turistų.
Taip norėtųsi, kad ir jie visi patrepsėtų čia. O gal reikia džiaugtis, kad taip nėra...? Kad tokių, kurie supranta ir gali leistis į tikras ekspedicines keliones - mažuma.
Žmogiškoji puikybė įkalba įsigyti vardinį Nordkapo pažymėjimą. Galbūt gulės stalčiuje nejudinamas, bet vis tiek...
Pro šiaurinių pašvaisčių miestą Altą, pro ledjūrio Trumsę, Molselvo krioklį, per įspūdingą 1002 metrų ilgio tiltą, iš žemyninės Norvegijos dalies papuolame į Vesteroleno salyną. Nakvynės mažučiuose žvejų namukuose ant polių tik patvirtina, kad kuklu - tai ne būtinai prasta, kad kartais mažiau - yra daugiau. Magiški gamtos peizažai ir išskirtinė šiaurietiška ramybė užliūliuoja.
Norvegijoje jau kelinta diena, o didžioji žuvis vis dar ramiai plauko fiordų vandenyse. Ruošiamės žvejoti visi: ir patyrę gaudytojai, ir pirmą kartą į rankas paėmę meškerę. Ir visiems kimba! Kiek džiaugsmo ir aistrų! Ir, atrodo, niekada anksčiau nevalgyta tokia skani žuvis, kaip tąkart pačių sugauta ir iškepta grupės vakarienei.
Tiltas keičia tiltą, viena nykštukinė salelė keičia kitą. Grįžtame į žemyną, persikeliame per vieną gražiausių šiaurinėje Norvegijoje Ototfiorden fiordą, stabtelime Narvike - neužsąlančiame uoste.
Turime galimybę apsilankyti Kirunavaros geležies rūdos kasyklose. Rytiniais Skandinavijos kalnų šlaitais bei Norlando plynaukšte leidžiamės Botnijos įlankos kryptimi ir išvykstame Suomijos link.
Nordkapas
Suomija: miškų ir ežerų kraštas
Suomija - tai miškingiausia Europos šalis. Apie 70% Suomijos ploto apima miškai. Tai miškingiausia Europos šalis - vienam gyventojui tenka net 5 ha miško. Miškininkystė - svarbus šalies verslas.
Įvairių rūšių popierius ir kartonas po elektronikos produkcijos yra antroji šios šalies eksporto prekė. Suomija pagamina ketvirtadalį pasaulio rašomojo ir spausdinamojo popieriaus. Maždaug trečdalis dirbančių žmonių susiję su medienos gavyba arba perdirbimu.
Suomijoje, norint išsaugoti miškus, veikia programa, apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Ji vadinama darniąją plėtra.
Helsinkis į Rovaniemį: traukinys į Suomijos poliarinį ratą
Suomijos miškai
Švedija: geležies rūdos telkiniai
Švedijos gelmės slepia didžiulius geležies rūdos telkinius, kurie yra svarbus šalies turtas. Kirunos miestas, įsikūręs šiaurės Švedijoje, stūkso ant bene didžiausio pasaulyje geležies rūdos telkinio. Jos požemių gylis siekia net 1,365 km!
Tačiau dėl geležies rūdos gavybos žemės paviršiuje prasidėjo įvairios deformacijos, atsiranda smegduobių, todėl visas Kirunos miestas gali prasmegti. Būtent dėl to Kiruna nusprendė persikraustyti, tad visi namai, parduotuvės ir net bažnyčia jau perkeliami į netoliese esančią vietovę.
Švedijos žemėlapis
Lofotenų salynas: gamtos perlas
Lofotenų salos - tai Norvegijos salynas, kuris gali priminti fantastinius filmus, pasakas ar dar kažką, kas atrodo ne iš mūsų planetos. Neįtikėtinai atrodo įspūdingu aukščiu iškart iš vandens į dangų besistiebiančios kalnų viršūnės, smaragdo pievų žaluma, jaukios žvejų gyvenvietės, stulbinantys laukiniai paplūdimiai, gėlės, paukščiai... Gamta čia tikrai užburia.
Buvo labai įdomu apsilankyti vikingų muziejuje Borg kaime, kur kadaise rymojo didžiausias iki šiol Skandinavijoje atrastas vikingų vado namas. Didžiulį įspūdį paliko Nusfjord žvejų kaimelis, kuriame užutėkyje ant polių pūpso tradiciniai krašto nameliai. Šis nuostabus kaimas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Lofotenuose tiesiog būtina greitaeigiais kateriais paplaukioti po fjordus ir pasigėrėti jūriniais ereliais, kriokliais, uolomis, švyturiais, kalnais. Dėl šios patirties čia žmonės atvyksta iš tolimiausių pasaulio kampelių.
Salyne galima aplankyti ir „Stebuklingą ledo“ galeriją, kurioje eksponuojamos meniškos ledo skulptūros, kurios, beje, sukurtos lietuvių.
Lofotenų salynas
Šiaurės Europos gamtos turtai: klausimai ir atsakymai
Norėdami geriau įsisavinti Šiaurės Europos gamtos turtus, atsakykite į keletą klausimų:
- Kuri Šiaurės Europos regiono valstybė priklauso Euro zonai?
- Kuri religija yra vyraujanti Šiaurės Europos regione?
- Kuriai kalbų grupei priklauso švedų kalba?
- Kuri Šiaurės Europos valstybė yra įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje?
- Kurios Šiaurės Europos valstybės krantus skalauja Grenlandijos jūra?
- Kurios Šiaurės Europos regiono šalys nepriklauso Europos Sąjungai?
- Kuri ūkio šaka yra viena svarbiausių Suomijoje?
- Kurios valstybės nėra Skandinaviškos šalys?
- Kas yra Kon Tikis?
- Kuris geografinis objektas vaizduojamas nuotraukoje?
- Kaip vadinasi nuotraukoje matomas reiškinys?
- Kuri Šiaurės Europos valstybė garsėja geoterminėmis jėgainėmis?
- Kaip vadinasi didžiausias geležies rūdos telkinys Švedijoje?
- Kas yra žvejybos kvota?
- Kurioje Šiaurės Europos regiono šalyje yra daugiausia hidroelektrinių?
- Kurie gaminiai nėra gaminami naudojant naftą?
- Kurios valstybės krantų neskalauja Baltijos jūra?
- Kurios Šiaurės Europos šalys daug elektros energijos pasigamina panaudodamos vėjo energiją?
- Kaip vadinasi dirbtinis vandens gyvūnų veisimas ir auginimas įlankose, jūrų priekrantėse?
- Kaip vadinasi specialiai paruošta masė iš medienos, skirta kartono ir popieriaus gamybai?
- Kurioje klimato juostoje yra Islandija?
- Kurių litosferos plokščių riboje yra Islandijos sala?
- Kaip vadinasi Suomijos ir Švedijos pakrantei būdingas kranto tipas matomas nuotraukoje?
- Kuris gamtos turtas nesusijęs su Šiaurės Europos regiono šalimis?
- Kuris keliautojas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį?
- Kurioje eilutėje teisingai išvardintos visos Šiaurės Europos šalys - monarchijos?
- Iš kurios Šiaurės Europos regiono valstybės parsivešime tokį suvenyrą ir šioje šalyje yra daugiausia gyventojų?
- Kuri Šiaurės Europos regiono valstybė yra jauniausia - savo nepriklausomybę paskelbė 1944 metais?
- Kurios Šiaurės Europos valstybės nekerta poliarinis ratas?
- Kurių valstybių (be salų) krantus skalauja tik vienas vandenynas?
- Kurioje valstybėje yra Nordkapo kyšulys - šiauriausias Europos žemyno taškas?
- Kaip vadinasi sąsiauris per kurį nutiestas garsusis tiltas - tunelis tarp Kopenhagos ir Malmės?
- Kuri tauta įkūrė pirmąjį pasaulyje parlamentą, vadinamą Altingu?
- Kuri Šiaurės Europos sostinė dar vadinama "Šiaurės Venecija"?
- Kuri šalis yra LEGO tėvynė?
- Į kurią Šiaurės Europos regiono valstybės sostinę skrendant iš Vilniaus nereikėtų persukti laikrodžio valandinės rodyklės?
- Kuris požymis būdingiausias Šiaurės Europos regiono valstybėms?
- Koks požymis lemia Islandijos priskyrimą prie Šiaurės Europos regiono šalių?
- Kuriame paveiksle pavaizduotas fiordas?
- Kuri Šiaurės Europos valstybė pirmoji sutinka Naujuosius Metus?
- Kuri Šiaurės Europos regiono valstybė yra šiaurės ir vakarų pusrutuliuose?
- Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių daugiau kaip 30 - aktyvieji. Kaip vadinasi aktyviausias salos ugnikalnis, kurį islandai vadina „Vartai į pragarą“?
- Kuriame mieste birželio mėnesį turėsime ilgesnę dienos trukmę?
- Kuri Europos valstybė yra miškingiausia? Miškai apima apie 70 proc. šios valstybės ploto.