Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ (įmonės kodas 271042320) yra smulkaus dydžio viešosios nuosavybės įmonė, kurios daugiau kaip 50% įstatinio kapitalo priklauso valstybei arba savivaldybei, be užsienio investuotojų kapitalo. Įmonės pavadinimas siejamas su nekilnojamojo turto tvarkymo už atlygį arba pagal sutartį veikla pagal EVRK klasifikaciją.
Pagrindinės įmonės veiklos sritys:
- Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimas
- Komunalinės paslaugos
- Inžinerinių tinklų (vandens nuotekų, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų) priežiūra ir remontas
- Elektros remontas ir priežiūra
- Aplinkos teritorijų priežiūra
- Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) administravimas
Registrų centro duomenimis, įmonė turi leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
Pagal naujausius įmonės duomenis, 2024 metais SĮ „Plungės būstas“ pajamos sudarė 562 tūkst. eurų, o grynasis pelnas siekė 1695 eurus. Lyginant su 2023 metais, įmonės pajamų pokytis buvo neigiamas ir sudarė -3,2%. Įmonėje 2024 metais dirbo vidutiniškai 21 darbuotojas, o darbuotojų skaičius per metus sumažėjo -4,5%. Vidutinis atlyginimas įmonėje 2024 metais siekė 1920 eurų ir, palyginti su praėjusiais metais, augo 14,8%.
Pateikiame įmonės finansinius duomenis lentelėje:
| Rodiklis | 2023 m. | 2024 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Pajamos | 580 tūkst. € | 562 tūkst. € | -3,2% |
| Grynasis pelnas | ~2 tūkst. € | 1695 € | - |
| Darbuotojų skaičius | 22 | 21 | -4,5% |
| Vidutinis atlyginimas | 1672 € | 1920 € | 14,8% |
Pagal Scoris reitingą, įmonės patikimumas įvertintas 4 balais (skalėje nuo -10 iki +10), o tvarumo aplinkai indeksas Scoris EKO yra D. Tai rodo, kad įmonė turi tobulintinų sričių tvarumo aspektu.
Erdvinė segregacija paviršiuje kolonizuojančiose mikrobų populiacijose | Protokolo peržiūra
Problemos ir iššūkiai
Viena iš opiausių problemų, su kuria susiduria SĮ „Plungės būstas“ - bendrabučių būklė. Į redakciją atėjusi plungiškė Irena papasakojo atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje. Prieš kelerius metus V. Mačernio gatvės 49-ame name ji įsigijo butą ir netrukus suprato, į kokį bėdų liūną pakliuvo. Jau senokai moters galvos skausmas - bendro naudojimo vonios kambarys, remonto nematęs turbūt dar nuo bendrabučio pastatymo laikų. Bet prastas estetinis vaizdas dar būtų pusė bėdos, jei ne nuo lubų ant galvos bėgantis vanduo.
„Jau keletą kartų skambinau bendrabutį administruojančiai SĮ „Plungės būstas“ darbuotojai ir prašiau, kad suremontuotų vonios kambarį, kuris skęsta kaskart, kai kaimynai penktame aukšte atsuka vandenį. Kita šio namo piktžaizdė - linksmybes mėgstantys gyventojai ir jų svečiai iš gatvės, kurie taip pat naudojasi bendros paskirties patalpomis, dergia ir niokoja visų turtą. Nesiima veiksmų“, - pasakojo Irena.
Moteris neslėpė apmaudo, kad „Plungės būstas“ į jos pagalbos šauksmą dėmesio nekreipia. Bloga situacija ne tik bendro naudojimo vonioje, bet ir virtuvėje, kurią prieš kelerius metus nuniokojo gaisras. Sykį savaitgalį buvo užsikimšęs bendros paskirties tualetas, iš jo, Irenos žodžiais, fekalijos liejosi lyg iš fontano.
Irenos žodžiais, V. Mačernio gatvės 49-o namo gyventojai yra pakliuvę į užburtą ratą. Namas paskendęs tūkstantinėse skolose, dalis gyventojų yra nemokūs, o kiti, nors ir laiku sumoka mokesčius, bet iš jų surenkami vargani pinigai situacijos negelbėja, skolos auga ir toliau.
„Gyventojų higienos užtikrinimas vonios kambary yra neatidėliotinas klausimas, tik kažkas iš gyventojų turi atvykti pas mus ir užpildyti prašymą, kad būtų galima pradėti remonto darbus“, - paaiškino A. Šapalas.
Po vonios kambario apžiūros gyventojams buvo pažadėta iškviesti santechniką, kuris sutvarkys prakiurusius vamzdžius. Ar dėmesio sulauks ne tik seni vamzdžiai, bet ir žūtbūt remonto prašančios vonios kambario sienos ir lubos, mūsų skaitytoja pasakyti negalėjo - esą nieko konkretaus iš „Plungės būsto“ atstovų neišgirdo.
Šioje situacijoje aišku, kad pakeistas vienas vamzdis bendrabučio gyventojų buities smarkiai nepagerins. Ateity tikimės sulaukti žinios, kad „Plungės būstas“ rado galimybių suremontuoti visas šiame name esančias bendro naudojimo patalpas.
Kita problema - socialinio būsto nuoma. SĮ „Plungės būstas“ administratorės vykdo nuomojamų butų kasmetinę apžiūrą ir surašo nustatytos formos buto apžiūros aktą. SĮ darbuotojai patikrina, kaip butas prižiūrimas ir tvarkomas. Jei tvarkomas netinkamai, rašomas įspėjimas dėl buto remonto atlikimo, remiantis numatytu sutartyje punktu.
SĮ „Plungės būstas“ direktorius prisipažino, kad atlikti visas procedūras, susijusias su socialinių būstų nuoma, sklandžiai, laiku ir kokybiškai yra labai sudėtinga. Direktorius apgailestavo, kad labai dažnai socialinių butų nuomos užsitęsia, nes sunku susikalbėti su socialinių įgūdžių stokojančiais nuomininkais.
Pasak direktoriaus, tikrinimo metu administratorės susiduria su sergančiais, pasipiktinusiais gyventojais, kurie labai nenoriai įsileidžia arba visai neįsileidžia į nuomojamus butus, reikšdami pretenzijas, kad pažeidžiamos jų teisės ir privatumas.
Vis dėlto, jeigu SĮ „Plungės būstas“ butą pavyksta patikrinti ir nustatoma, kad nuomininkas nesugeba tinkamai tvarkytis buityje, apie tai siunčiami pranešimai Plungės rajono savivaldybei. Neprasitęsus nuomos sutarties, nuomininkas privalo atlaisvinti Savivaldybei priklausantį būstą ir grąžinti jį nuomotojui ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus sutarčiai.
Pasak Z. Daugėlos, socialiniuose butuose gyvena ne patys sąmoningiausi, ne itin svetimą turtą saugantys žmonės. Jie ne tik laiku nesumoka mokesčių, bet ir labai apleidžia butus. Kai nuomininkas išsikelia iš socialinio būsto, palieka didžiulę netvarką.
Nemokantiesiems mokesčių rašomi raginimai, įspėjimai, pranešimai. Įvertinus gyventojo finansinę padėtį, sudaromi mokėjimo grafikai. Jeigu skolininkas ir toliau nevykdo įsipareigojimų, renkami duomenys ir skola išieškoma teisminė tvarka.
„Taip metai iš metų sukasi užburtas ratas. Kad pavyktų išieškoti susidariusias skolas už gyvenamųjų patalpų nuomą bei teikiamas paslaugas, kad butuose būtų atliktas reikiamas dalinis remontas, SĮ „Plungės būstas“ su nuomininkais bendrauja įvairiais būdais“, - apie sudėtingą darbą su socialinių įgūdžių stokojančiais gyventojais posėdžio metu pasakojo Z. Daugėla.
„Sukontroliuoti Savivaldybės socialiniuose būstuose gyvenančius nuomininkus ir butų priežiūrą - „Vargo vakarienė“, - nežinodama, kaip rasti tinkamą sprendimą, gūžčiojo pečiais posėdyje dalyvavusi Tarybos narė A. Beierle-Eigirdienė.
Daugiabučių renovacija: iššūkiai ir gyventojų nuomonės
Per kančias į žvaigždes - mažesnius būsto išlaikymo mokesčius, šiltesnį ir jaukesnį butą, gražesnę aplinką - taip būtų galima nusakyti daugiabučių gyventojų, kurių namas renovuojamas, kasdienybę. Visi žinome: kur statybos, ten ir buitiniai nepatogumai, nerimas dėl darbų kokybės, renovacijos proceso sklandumo, finansinių išlaidų.
Rūpesčiai kamuoja ir A. Jucio gatvės 36-ojo namo Plungėje gyventojus. Jiems kyla daugybė klausimų dėl namo atnaujinimo darbų kokybės. A. Jucio gatvės 36-asis namas renovuoti pradėtas metų pradžioje - sausio mėnesį. Projekto darbų rangovas - uždaroji akcinė bendrovė „Armeringa“.
Daugiabučio gyventojai piktinosi ir tuo, kad atnaujindami balkonus statybininkai neatlieka atitvarų vidaus apdailos - HPL plokštes įrengia tik ant išorinės pusės. „Iš vidaus pusės matosi armatūra - metalas, kuris atrodo tarsi kopėčios. Pagalvokite, jeigu į tokį balkoną išeis vaikas, jis būtinai bandys lipti tomis „kopėčiomis“.
A. Kazlausko teigimu, SĮ „Plungės būstas“ atstovai neskuba atsiliepti į kvietimą susitikti: „Praėjusią savaitę kvietėmės namo administratorę, vyr. inžinierę. Mums buvo pasakyta, kad niekas neatvažiuos“.
Dėl tinkamos komunikacijos trūkumo ir nebuvimo kyla nemažai bendravimo problemų tarp renovacijos vykdytojų ir gyventojų. Todėl SĮ „Plungės būstas“ direktoriaus Eugenijaus Palubinsko kitą dieną telefonu teiravomės, ar įmonės darbuotojai visada taip nenoriai komunikuoja su renovuojamų namų gyventojais, kitais įmonės klientais.
Direktorius gynė savo darbuotojus: „Žinote, darbo krūvis didelis - administratorė administruoja 50 namų, vyr. inžinierė prižiūri daugybę renovuojamų objektų. Neįmanoma atsakyti į kiekvieną klausimą nepasitikslinus dokumentuose, tad kartais geriau patylėti, nei pasakyti bet ką“.
Paaiškėjo, kad, žurnalistams išvažiavus, specialistai kartu su gyventojais vis dėlto atsivertė projekto dokumentus ir sužiūrėjo, kaip pagal juos turėtų būti atnaujinti balkonai. Būtent tada ir paaiškėjo, kad jam atsiųstas techninis projektas skyrėsi nuo to, kurį turėjo rangovai. Todėl nutarta, kad vidaus apdailą statybininkai atliks. Už tai jiems bus užmokėta atskirai - panaudojant lėšas, kurios iš gyventojų surinktos namo priežiūrai.
Buvęs ilgametis statybos darbų direktorius kalbėjo, kad planuojant renovacijos darbus neturėtų būti priimami sprendiniai, kuriuos įgyvendinus sumažėja žmonių balkonai ar dėl sienos apšiltinimo susiaurėja matomumas pro langą, kaip atsitiko jų name ir priešais esančiame daugiabutyje.
Politiniai vėjai ir vadovybės permainos
Vasario 4 dieną Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis surengė spaudos konferenciją, kurios metu paaiškino, kaip prieš sutuoktinę smurtavęs Audrius Šapalas tapo Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ vadovu, nors pats G. Bagužis tam nepritaręs.
Direktorius rėžė, kad A. Šapalo paskyrimas vyko jam už akių, ir dėl to kaltas jo pavaduotojas Česlovas Kerpauskas. „Įsitikinau, kad su pavaduotoju į žvalgybą eiti negalėčiau - tai būtų pernelyg rizikinga“, - žurnalistams tvirtino už 100 eurų kyšio paėmimą teistas G. Bagužis.
Kitą dieną į spaudos atstovus, išsiųsdamas paaiškinimus el. paštu, kreipėsi ir pavaduotojas. „Jokių išankstinių nuostatų, kad nesudaryčiau sutarties administracijos direktoriui atostogaujant, jokių nurodymų dėl A. Šapalo iš administracijos direktoriaus G. Bagužio nebuvau gavęs!“ - žiniasklaidai teigė Č. Kerpauskas ir pridūrė, kad tai - direktoriaus noras pasirodyti prieš artėjančius rinkimus į Savivaldybės tarybą.
Savivaldybės administracijos direktorius priminė, jog konkursą į „Plungės būsto“ direktoriaus postą teko skelbti du kartus, nes pirmą kartą nesulaukta nė vieno pretendento. Gruodžio 4 dieną konkursas įvyko, antrą kartą dalyvavo trys pretendentai. Vienas iš jų - A. Šapalas.
Direktorius minėjo, jog gruodžio 12 d. Etikos komisija pripažino, kad A. Šapalas nusižengė valstybės politikų elgesio kodeksui, nesilaikė pavyzdingumo principo, reikalaujančio, kad politikas deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi dorovės, moralės ir etikos normų.
Direktoriaus nuomone, toks A. Šapalo elgesys - ne vien jo ir jo šeimos reikalas, o jau visuomeninę reikšmę turinti nusikalstama veika. „Man kilo toks klausimas: ar moralu įmonės, kurios dauguma darbuotojų - moterys, vadovu tvirtinti smurtautoją? Ar moralu asmenį, kurį visuomenė laiko smurtautoju, skirti į pareigas, kurių pagrindas - nuolatinis bendravimas su gyventojais? Manau - ne“, - sakė G. Bagužis.
Susiklosčius tokiai situacijai, Savivaldybės administracijos direktorius nutarė viešai kreiptis į visuomenę ir į Savivaldybės tarybos narius. „Kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra politinio pasitikėjimo pareigybė, o Č. Kerpauskas mano pasitikėjimą prarado, Tarybos narius kviečiu įvertinti tokį mano pavaduotojo elgesį“, - kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas.
Tai, kad direktorius G. Bagužis ryžosi viešai kalbėti apie kitų moralę, nustebino ne vieną Savivaldybės darbuotoją. Būgštaudami tiesioginio viršininko, kalbėdamiesi su redakcija, darbuotojai prašė neskelbti nei jų vardų, nei skyrių, kuriuose dirba. Vieša paslaptis, kad direktorius ne tik nevengia pakelti balso ant darbuotojų, tačiau ir neretai garsiai grasina juos atleisiąs.
tags: #si #plunges #bustas #darbuotojai