Šiame straipsnyje aptariami svarbūs teisiniai aspektai, susiję su savivaldybės įmonių dokumentų tvarkymu, galimu aplaidumu šioje srityje ir jo pasekmėmis, įskaitant turto priteisimą. Analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose konkretizuojami nusikalstamų veikų požymiai ir civilinių ieškinių nagrinėjimo ypatumai baudžiamosiose bylose.
Turto Paslėpimas, Iššvaistymas ar Perleidimas: BK 208 Straipsnio Analizė
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį numatyta už turto, kuris galėtų būti panaudotas skoloms padengti, paslėpimą, iššvaistymą, perleidimą tretiesiems asmenims arba pardavimą nepateisinamai pigiai. Ši atsakomybė taikoma asmenims, kurie dėl sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, atlieka minėtus veiksmus ir dėl to padaro turtinės žalos kreditoriams.
Pagal kasacinę praktiką, BK 208 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės turtu, kuriai dėl sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas.
Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai skolininkas vieną iš minėtų veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, ir dėl to padaroma turtinė žala kreditoriams.
Atskleidžiant turtinės žalos kreditoriams požymį BK 208 straipsnio 2 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ir į kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią turtinė žala kreditoriams paprastai laikoma 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Tačiau tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų kreditorių skaičių, jų turtinę padėtį, patenkintų kreditorių reikalavimų bei bendrą įsipareigojimų kreditoriams dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turtinė žala BK 208 straipsnio 1 dalies prasme laikytina ir mažesnio dydžio turtinė žala.
Atribojant BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma. Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų.
Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras: BK 208 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu, perleidimu tretiesiems asmenims arba pardavimu nepateisinamai pigiai, jei skolininkas vieną iš šių veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, ir dėl to padaroma turtinė žala kreditoriams.
Svarbu paminėti, kad "turtinė žala" kreditoriams paprastai laikoma 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala, tačiau tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, "turtine žala" BK 208 straipsnio 1 dalies prasme laikytina ir mažesnio dydžio turtinė žala.
Atribojant BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.
Darbų saugos ir sveikatos dokumentų saugojimas ir archyvavimas
Civilinis Ieškinys Baudžiamojoje Byloje
Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo, yra tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai pateikė ieškinius M. K., kaip fiziniam asmeniui, kuris, būdamas juridinio asmens UAB „Modestra“ vienintelis akcininkas ir direktorius, savo nesąžiningais veiksmais perleido UAB „Modestra“ turtą, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, ir dėl to padarė kreditoriams turtinės žalos. Taigi civiliniai ieškiniai šioje byloje pareikšti skirtingiems asmenims (M. K. kaip fiziniam asmeniui - šioje baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje - UAB „Modestra“) ir skirtingu pagrindu (dėl BK208 straipsnio 2 dalyje nurodytais nusikalstamais veiksmais M. K. padarytos žalos kreditoriams; civilinėje byloje - UAB „Modestra“ įsipareigojimų pagal prievoles nevykdymo).
Dėl to darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai nėra pakartotiniai ir teisėtai buvo nagrinėjami ir išspręsti šioje byloje priimtais procesiniais sprendimais. Teismai, spręsdami byloje pareikštus civilinius ieškinius, nepadarė teisės taikymo klaidų, BPK 115 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų nepažeidė.
Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniai atsakovai, be kita ko, gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje tokia bendrovės atsakomybė nenustatyta. M. K. atsako už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą kreditoriams bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Dėl to UAB „Modestra“ pagrįstai nebuvo įtraukta kaip civilinė atsakovė šioje byloje.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, pagal teismų praktiką kreditorių reikalavimų patenkinimas ir sumų priteisimas iš skirtingų asmenų (fizinio ir juridinio asmens) skirtingose bylose neturi lemti.
Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras: Civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, pareikštų (sprendžiamų) civilinių ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: (i.) ginčo šalis, (ii.) ieškinio dalyką ir (iii.) ieškinio pagrindą.
Civiliniai ieškiniai nelaikomi „tapačiais“, jei civilinėje byloje ieškinys yra pareikštas juridiniam asmeniui dėl prievolės nevykdymo, o baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra pareikštas kaltinamam juridinio asmens vadovui dėl žalos, padarytos jo nusikalstama veika.
Juridinis asmuo baudžiamojoje byloje pagal BK 208 straipsnio 2 dalį neprivalo būti įtrauktas civiliniu atsakovu, tačiau kreditorių reikalavimų patenkinimas ir sumų priteisimas iš skirtingų asmenų (fizinio ir juridinio asmens) skirtingose bylose neturi lemti išieškotinos sumos padidėjimo, todėl net tais atvejais, kai skirtingiems asmenims ta pati skola priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais, turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis.
Viešosios Tvarkos Pažeidimas
BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.
BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.
Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą, jog D.B. savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kartu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors kiekvienas D. B.padarytas KET pažeidimas atitinka tam tikro administracinio nusižengimo požymius, tačiau jų visuma (užfiksuoti 22 tokie pažeidimai) pasiekė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir atitiko BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinę byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia, motyvuodami tuo, kad D. B. veiką padarė siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už tai, kad vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir esant vadinamai neapibrėžtai tyčiai, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos aplinkybių matyti, kad D. B., būdamas suaugęs ir pakaltinamas žmogus, važiuodamas per raudoną šviesoforo signalą, žymiai viršydamas greitį, pavojingai manevruodamas tarp kitų transporto priemonių, taip priversdamas kitus eismo dalyvius reaguoti į jo elgesį kelyje, numatė, kad jo veika sukels neigiamus padarinius viešajai tvarkai, sąmoningai apsisprendė taip elgtis viešojoje vietoje. Taigi, nors siekimas pažeisti viešąją tvarką nebuvo pagrindinis jo veikos motyvas, bet ši aplinkybė nepaneigia galimybės konstatuoti tiesioginę tyčią jo veikoje ir konstatuoti būtinus subjektyviuosius viešosios tvarkos pažeidimo požymius.
Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras: BK 284 straipsnyje nurodyta veika („viešosios tvarkos pažeidimas“) padaroma tiesiogine tyčia, tad kaltininkas turi (i.) suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, (ii.) numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir (iii.) šių padarinių norėti, tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta.
tags: #savivaldybes #imone #aplaidziai #tvarke #dokumentus #kaip