XXI amžiaus technikos stebuklas - kompiuteris. Kompiuteriai šiandien daugumai mūsų yra tokia būtina ir neatskiriama aplinkos dalis, kaip šaldytuvas, televizorius, telefonas. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 400000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai.
Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Kompiuterį sukūręs žmogus dabar sėdi prie jo ir labai dažnai pamiršta, kur esąs. Kompiuterio pagalba gali užsisakyti prekių, įsigyti būtiniausių daiktų, susirasti draugų, žaisti, o pagaliau net šeimą sukurti.
Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai. Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydami tam tikrų standartų reikalavimų, higienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs.
Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis - kompiuteris. Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.
Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą - ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Tada skeptikas ir klausia - ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.
Nagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtrauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos „Darbas su videodisplėjais“, įvykusios 1986 metais Švedijoje.
Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Lietuvoje jau dabar nemažai laiko - nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais - kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas - ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus.
Neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją ir kitas nemalonias pasekmes. Todėl klausimas, kaip dirbti kompiuterio aplinkoje tampa labai aktualiu vis platesniam Lietuvos gyventojų ratui. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai“.
Ergonomiškai įrengta darbo vieta - raktas į produktyvumą ir gerą savijautą
Pagrindiniai reikalavimai saugiam darbui kompiuteriu
Patalpos ir darbo vietos reikalavimai
Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Draudžiama įrengti darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose. Būtina atsižvelgti į minimalius ploto ir erdvės reikalavimus, vienam dirbančiajam kompiuteriu asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir 20 m3 erdvės.
Patalpų lubos ir sienos turi būti dažomos nesodriomis spalvomis. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų nereikalingi atspindžiai ir blyksniai, varginantys regėjimą. Būtina užtikrinti optimalias mikroklimatines sąlygas. Optimali oro temperatūra turi būti +18-22°C, leidžiama santykinė oro drėgmė 40-60%, oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,1 m/s.
Kompiuterizuota darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio užnugarinio paviršiaus turi būti ne mažiau kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių atstumas turi būti ne mažiau kaip 1,2 metro.
Apšvietimas ir triukšmas
Patalpoje turi būti higienos normos reikalavimus atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.
Baldai ir įranga
Darbo stalas ir darbo stalo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Darbo stalo paviršius turi būti mažai atspindintis. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį, sėdimo paviršiaus priekinė briauna turi būti nuožulni. Jos konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, turėti porankius. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.
Svarbu: Dabar gana populiarūs stalai su važinėjančia lentynėle klaviatūrai. Ji dažniausiai būna pilvo srities lygyje, tad tiesiogiai veikia lytines liaukas. Moterims nuo 18 iki 40 metų vertėtų neužmiršti šios informacijos.
Ergonomiški biuro baldai - investicija į darbuotojų sveikatą ir produktyvumą
Regėjimo apsauga
Oftalmologiniai simptomai yra vieni iš dažniausių, dirbant kompiuteriu. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa, nuovargiu (astenopija) skundžiasi nuo 40 iki 88% visų dirbančiųjų kompiuteriais. Astenopija ( gr. asthenes - silpnas + ops - akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus.
Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. Jei dirbantysis žiūri į ekraną per artimo matymo stiklus, jis yra priverstas mažinti regėjimo nuotolį, palenkiant galvą nenatūraliu kampu, o tai sukelia kaklo ir pečių lanko raumenų skausmus.
Kontaktiniai lęšiai taip pat sukelia eilę papildomų problemų dirbantiesiems kompiuteriu. Žema santykinė oro drėgmė, elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikaupę įsielektrinę dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti faktoriai lemia ,,sausos akies“ sindromą, dėl ko atsiranda akių paraudimas, perštėjimas ir deginimas bei akių skausmas.
Darbas kompiuteriu turi įtakos “sausos akies“ sindromo atsiradimui. Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau.
Svarbu: Atstumas nuo dirbančiojo su kompiuteriu akių iki ekrano turi būti ne mažesnis nei 40 centimetrų.
Rekomendacijos regėjimo apsaugai:
- Eliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę, įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas.
- Dirbant su kompiuteriu reikia kas valandą daryti 15 minučių pertrauką: išeiti iš patalpos, pasivaikščioti, pasižiūrėti į tolį, atlikti akių mankštą.
- Akis patariama pailsinti žvilgsnį nuo ekrano nukreipiant į toliau esančius objektus, pavyzdžiui, į vaizdą už lango, medžius, dangų ar kieme žaidžiančius vaikus, tiesiog sufokusuokite savo akis į tolį.
Akių mankšta padeda sumažinti akių nuovargį ir išsaugoti gerą regėjimą
Kaulų ir raumenų sistemos apsauga
Žmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statinė darbo poza. Darbo metu raumenys yra tarpinėje būklėje tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, dėl ko susidaro statinis raumenų apkrovimas. Šioje būklėje raumenys, nors ir nėra pilnai susitraukę, relaksuotis negali. Todėl sumažėja kraujo cirkuliacija ir kaupiasi medžiagų apykaitos produktai.
Per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maža deguonies koncentracija sąlygoja raumenų nuovargio ir skausmų atsiradimą. Ilgalaikė arba trumpesnė intensyvi statinė nugaros raumenų įtampa veikia šių raumenų kraujotaką, ji sutrinka ir dėl to vystosi išemija. Išemijos poveikyje atsiranda audinių paburkimas arba edema bei pradeda kauptis medžiagų apykaitos produktai - katabolitai. Šie procesai sukelia uždegiminę reakciją, kurią lydi skausmas.
Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudžiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdžiu. Įvairūs darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip predisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystymąsi.
Rekomendacijos kaulų ir raumenų sistemos apsaugai:
- Užtikrinti optimalias ergonomines darbo sąlygas, siekiant sumažinti organizmo psichofiziologinę įtampą darbo metu.
- Trumpalaikės pertraukėlės.
- Reguliariai atlikti mankštą.
Odos apsauga
Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 - 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai.
Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra žemesnė santykinė oro drėgmė (<40 %) ir didelis elektrostatinis krūvis. Yra aprašomas sėkmingas provokacinis mėginys, atliktas naudojant generatorių, kuris aktyvuoja intensyvų elektrostatinį lauką.
Rekomendacijos odos apsaugai:
- Užtikrinti optimalią oro drėgmę patalpoje.
- Naudoti odą drėkinančius kremus.
- Vėdinti patalpą.
Darbo ir poilsio režimas
Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas 1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos.
Įsidėmėtina ir tai, kad dirbantiesiems su videoterminalais privalomi išankstiniai (prieš priimant į darbą su videoterminalu) ir periodiški (per atitinkamai reguliarius laiko intervalus) sveikatos, ypač akių ir regėjimo, tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu prie videoterminalo, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą (oftalmologiniai tyrimai).
Sergančio pastato sindromas (SPS)
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, besivystančiose šalyse apie 30 proc. pastatų - naujai pastatytų ir rekonstruotų - turi vadinamąjį sergančio pastato sindromą (SPS). Pagal PSO sergančio pastato sindromas tai būklė, kai pastate dirbantiems padažnėja akių, nosies, gerklės, viršutinių kvėpavimo takų sudirginimo simptomai, būna padidėjęs odos jautrumas, galvos skausmas, protinis nuovargis, šleikštulys, galvos svaigimas. Spėjama, kad šie simptomai pasireiškia 10 - 30 procentų tokiuose pastatuose dirbančių žmonių.
Nors šie simptomai nėra tiesioginė padidėjusio nedarbingumo priežastis, bet gali sumažinti darbingumą. Patalpų oro užterštumas gali būti iki 100 kartų didesnis nei atmosferos oro. Sintetinės pastatų apdailos medžiagos, elektroninė įranga, blogas vėdinimas, blogas pastato projektas turi įtakos SPS susiformavimui.
Triukšmas
Telefono skambučiai, pokalbiai, spausdinimo ir kopijavimo aparatai skleidžia triukšmą, kuris nepažeis jūsų klausos, tačiau trukdys susikoncentruoti. Triukšmą sukeliantys įrengimai, pvz., kopijavimo aparatai, turėtų būti atskirose patalpose arba toliau nuo pagrindinės biuro erdvės. Grindys turi būti neslidžios, nuolat valomos.
Kopijavimo aparatai
Dirbant kopijavimo aparatu išsiskiria ozonas. Ozonas priklauso I pavojingumo klasės medžiagoms, kurių leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore 0,1 mg/m3. Nedidelė ozono koncentracija sukelia sausumą burnoje, kosulį, dirgina nosies, akių, burnos gleivinę. Didelė ozono koncentracija gali sukelti plaučių edemą, kraujagyslių hipotoniją, didelį nuovargį.
Dirbant kopijavimo aparatais reikia vadovautis gamintojo instrukcijomis. Aplink aparatą turi būti pakankamai erdvės, patalpos turi būti gerai vėdinamos. Būtina laiku pakeisti kopijavimo aparato ozono filtrus. Aparato sukeliamas triukšmas ir išsiskirianti šiluma gali sukelti nuovargį ir diskomfortą. Naudojant chemiškai apdorotą popierių, gali atsirasti kontaktinis odos dermatitas.
Kopijavimo aparatas turėtų būti statomas patogiame darbuotojui aukštyje, popieriaus paketus geriau laikyti ne ant grindų, o ties keliais, kad būtų lengviau pakelti.
Svarbu: Jeigu patalpoje yra keli kompiuteriai, atstumas tarp šoninių kompiuterių paviršių turi būti mažesnis nei 1,2 metro. Jeigu kompiuterio neįmanoma pastatyti kitaip, kaip tik užpakalinį ekrano paviršių nukreipus į kolegą ar kitą kompiuterį, saugus atstumas turi būti ne mažiau kaip 2 metrai. Spinduliavimas iš užpakalinės kompiuterio ekrano pusės žymiai didesnis nei iš priekinės.
Dažniausios klaidos
- Nevėdinamos patalpos.
- Tvanku arba šalta.
- Netinkama oro drėgmė.
- Netinkamas apšvietimas.
Patariama
- Nevėdinti patalpos.
- Nepasirūpinti tinkama oro drėgme.
- Nenaudoti odą drėkinančių kremų.
- Neatsižvelgti į minimalius ploto ir erdvės reikalavimus.
- Nestatyti kompiuterio patalpoje, kurioje žmogus miega.
- Neapšviesti darbo vietos tolygiai.
- Nedaryti pertraukų ir mankštos.
- Neeliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę, įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas.
Svarbu žinoti
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja pasiskaityti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 1027 “ Dėl Lietuvos higienos normos HN 32: 2004 “ “ Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai “ patvirtinimo.
Ergonomika
Ergonomika - tai ypač plati sąvoka, kuri dažniausiai aprėpia žmogaus ir produkto ryšį, santykį, šio ryšio efektyvumą. Taigi ergonomikos sritis reikalauja gerai suprasti tiek žmogaus poreikius, tiek kuriamų produktų galimybes, funkcionalumą. Pavyzdžiui, ergonomiškos darbo vietos ir produktai skatina pirkėjų pasitikėjimą, pasitenkinimą.
Taigi ergonomikos rašto darbai - puikus būdas geriau suprasti tiek ergonomikos teoriją, tiek jos pritaikymą ergonomikos srities plėtime. Ergonomikos rašto darbai gali būti ypač naudingi tiek besimokantiems dirbti su produktais, prekyba ir gamybiniais procesais bei jau dirbantiems šioje srityje.
tags: #saugus #darbas #kompiuteriu #patalpa