Šatės dvaras - tai liudininkas Lietuvos istorijos vingių, menantis ne tik praeities didybę, bet ir skaudžius išbandymus. Šiandien panagrinėsime šio dvaro istoriją, savininkus ir jo reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.
Dvaro Istorijos Pradžia
Lenkimų dvaras ir kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a.
Daujotų Dvaro Istorija
Dvaras turėjo apie 400 hektarų žemės ir miškų. Gyvenamasis pastatas buvo dviejų aukštų su didžiule veranda. Dvarą supo didžiuliai medžiai, keli sodai, gėlynai, keli tvenkiniai su karosais ir ešeriais, liepų ir ąžuolų alėjos, braškių daržai.
Paskutinioji dvaro šeimininkė buvo Ieva Daujotaitė. Ji buvo ištekėjusi už lenkų didiko, Lenkijos valstybės veikėjo Liubomirskio. Pasakojama, kad I.
1961 m. buvusiame Daujotavos dvare buvo įkurti kultūros namai. Nors Daujotų dvaras buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, bet kultūros vertybe nepaskelbtas.
1995 m. gruodžio mėn. pabaigoje - vasario pradžioje nugriauti abu medinių rūmų korpusai: vieno aukšto rūmų pastatas, statytas XVIII a. antroje pusėje ir dviaukštis, statytas XIX a.
Daujotų Giminės Koplyčia
Kaimo centre, šalia vieno iš dviejų kaimo barų, tebestovi išlikusi Daujotų giminės koplyčia - mauzoliejus. Po giminės herbu išlikę mauzoliejaus statybos metai - 1893-ieji.
Tarybinio ūkio laikais vienas iš partinių veikėjų buvo sumanęs kaimui įrengti smuklę, kitų liudytojų pasakojimu - šašlykinę. Apie 1970-1973 m. iš mauzoliejaus rūsio buvo išnešti karstai ir perlaidoti Polekėlės kapinėse. Tiksliai žinoma, kad viename iš karstų buvo dvaro savininkės Ievos Daujotaitės brolio Jono Daujoto palaikai.
Kiti liudytojai pasakojo, kad buvę ir daugiau karstų, vieni atsimena pasakojimus, kad ten buvę palaidoti partizanai iš Pumpučių giminės. Smuklės kape organizatorius buvo liepęs sumūryti net pagrindą barui, židinį, tačiau paveldosaugininkai tada uždraudė taip niekinti kapą.
Švietimas Polekėlėje
1935 m. įsteigta pradžios mokykla, vėliau Polekėlės vidurinė mokykla, veikusi per tris pastatus. 2001 m. rugsėjo 1 d. mokykla uždaryta, kai joje mokėsi 36 kaimo vaikai.
Sovietinis Laikotarpis
1956-1992 m. buvo Polekėlės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, vėliau iki 1996 m.
Lenkimų miestelis
Lenkimų miestelis, Skuodo r. Lenkimų seniūnijos centras, įsikūręs prie Šventosios upės, kuria eina Lietuvos siena su Latvija. Miestelio pavadinimo etimologija nėra tiksliai žinoma. Kalbininkų teigimu, pavadinimas galėjęs kilti nuo asmenvardžio Lenkimas arba nuo bendrinio žodžio.
Bažnyčios istorija
1680 m. Lenkimuose pastatyta Romos katalikų koplyčia, o 1734 m. pastatyta medinė Šv. Onos bažnyčia. 1848 m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ypač svarų indėlį į šios bažnyčios puošybą įnešė netoli Lenkimų miestelio esančiame Kalvių kaime gimęs Simonas Daukantas, pirmasis rašęs Lietuvos istoriją lietuviškai ir tituluojamas Lietuvos istorijos tėvu.
Jis nupirko Švč. Mergelės Marijos, Angelo apreiškimo ir Šv. Jurgio paveikslus, apmokėjo galinio altoriaus papuošalų sąskaitas. Bažnyčios šventoriuje palaidota geradario motina Kotryna Daukantienė.
Tarpukaris
Tarpukario metais Lenkimuose buvo mokykla, paštas, knygynas su skaitykla. Lenkimų apylinkėse esančiame Večių kaime gimė mokslininkas, floristas, kunigas Jurgis Pabrėža - Tėvas Ambraziejus.
Lenkimų herbas
Svarstant galimus Lenkimų herbo motyvus, Lenkimų bendruomenė Lietuvos heraldikos komisijai nusakė tris aspektus, reprezentuojančius miestelį, t.y. kultūrą, gamtą ir pasienį. Dėl to kalbėta apie keletą galimų herbo simbolių: pasienio stulpą, pelėdą, upelį ir kelią.
Po diskusijų nuspręsta žaliame lauke vaizduoti auksinę pelėdą ir tokios pačios spalvos suapvalintu smaigaliu gegnę - kelią, nes toks simbolių ir spalvų parinkimas turėtų geriausiai reprezentuoti Lenkimų miestelį ir jo kultūrą. Pelėda laikoma tamsą perskrodžiančio mokslo simboliu. Jau nuo antikos laikų ji žinoma kaip graikų išminties deivės Atėnės Paladės paukštis.
Šis simbolis atspindi Lenkimų apylinkėse gimusius garsius Lietuvos mokslo atstovus - Simoną Daukantą ir Jurgį Pabrėžą - Tėvą Ambraziejų, miestelyje gyvenančių žmonių pagarbą mokslui ir kultūrai. Skydo žalia spalva simbolizuoja Margininkų botaninį - zoologinį draustinį. Lenkimų apylinkės gali pasigirti gražia gamta ir didesniu nei kitose Skuodo vietovėse esančiu miškingumu.
Minėtame draustinyje yra 1030 ha miškų, iš kurių 869 ha yra valstybinės reikšmės. Lenkimų girininkijoje esantys miškai priskirti II, t.y. specialios paskirties miškų grupei, kuri orientuota į ekosistemų apsaugą ir rekreaciją.
Kitas herbo simbolis - suapvalintu smaigaliu gegnė - tiesiogiai siejasi su vietovės geografiniu ypatumu, nes Lenkimų senasis kelias ėjo lanku aplink mišką. Lenkimų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. gegužės 5 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr.
Herbo aprašymas: Žaliame lauke auksinė pelėda ir tokios pat spalvos suapvalintu smaigaliu gegnė skydo papėdėje.
Kultūros Paveldo Išsaugojimas
Šis unikalus ir sparčiai nykstantis žemaitiškų siuvinėtų procesijų vėliavų paveldas iki šiol nėra plačiau tyrinėtas. Parodos plakato autorė - N. Muziejus nuoširdžiai dėkoja J. E.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| XVI a. | Pirmieji istoriniai šaltiniai, minintys Lenkimų dvarą ir kaimą. |
| 1680 m. | Lenkimuose pastatyta Romos katalikų koplyčia. |
| 1734 m. | Pastatyta medinė Šv. Onos bažnyčia. |
| 1848 m. | Parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. |
| 1935 m. | Įsteigta pradžios mokykla Polekėlėje. |
| 1956-1992 m. | Polekėlė buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. |
| 1995 m. | Nugriauti Daujotų dvaro medinių rūmų korpusai. |
| 2001 m. | Uždaryta Polekėlės vidurinė mokykla. |
| 2011 m. | Lietuvos heraldikos komisija aprobavo Lenkimų herbo etaloną. |