Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatyta ambicingas tikslas: iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas turėtų būti lygus nuliui. Ši užduotis įgyvendinama kartu su tarpdisciplinine teisės, politikos, ekonomikos ir urbanistikos bei miesto plėtros sričių komanda.
Renovacijos Būtinybė ir Problemos
Lietuvos būsto fondas yra smarkiai nusidėvėjęs, todėl jam reikalinga ne tik renovacija, bet ir reanimacija. Byrantys fasadai ir leidžiantys stogai yra Lietuvos miestų kasdienybė. Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir didesnes anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste.
Viena esminių problemų daugiabučių atnaujinimo procese yra ta, kad daugiabučių namų savininkai ne iki galo supranta savo pareigas ir neadekvačiai vertina savo teises. Būstas ne visada yra išsigelbėjimas - kartais būstas gali būti traktuojamas kaip „spąstai”. Tose teritorijose, kuriose nėra išvystyta socialinė infrastruktūra, kur nėra darbo vietų, kur vietos savivaldos paslaugos yra nekokybiškos arba jų apskritai nėra, būstas gali tapti žmogaus vystymąsi ribojančiu veiksniu.
Lengvatos, išlygos, nuolaidos, priemokos ir kompensacijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris ne tai, kad neskatina renovacijos, o, iš dalies, ją ir žlugdo.
Renovacijos Nauda ir Energinis Efektyvumas
Visavertė seno pastato renovacija gali padėti pasiekti C ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Didžiausią efektą suteikia kompleksinė renovacija, kai atnaujinamas pastato šilumos mazgas, pakeičiami langai ir išorės durys, apšiltinamos sienos ir stogas.
Pasak APVA Pastatų energinio taupumo departamento eksperto Edvardo Petrausko, renovacija padeda reikšmingai pagerinti senų pastatų energinio naudingumo klasę, kurie dažniausiai pasiekia C, B ar net A energinei klasei būdingus standartus. „Renovacija prailgina pastato ilgaamžiškumą, padeda išvengti nuolatinių remontų, ji prisideda prie gamtos išteklių tausojimo, emisijų mažinimo“, - sako E. Petrauskas.
Kaip rodo APVA duomenys, jei prieš renovaciją vidutinės daugiabučių šilumos sąnaudos sudaro 309 kWh/kv. m, tai po renovacijos jos sumažėja iki maždaug 109 kWh/kv. m. Vadinasi, renovacija leidžia šilumos poreikį sumažinti apie 200 kWh/kv. m. Priklausomai nuo būsto ploto ir šilumos kainos, per metus tai padeda sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų už šildymą. Emisijų atžvilgiu vienas renovuotas 50 kv. m būstas gali sumažinti emisijas maždaug 1-2 tonomis anglies dvideginio per metus.
Be to, pasak E. Petrausko, šie energinio naudingumo pokyčiai aktualūs bei pasiekiami ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir individualių namų savininkams. Jei palygintume tos pačios energijos klasės pastatus prieš ir po renovacijos, tai pasiekiamas panašus šiluminės energijos suvartojimo sumažėjimas tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose.
Svarbu žinoti: Daugiabučio renovacijai reikalingas ne mažesnis kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas. Sekite APVA skelbiamus kvietimus pasinaudoti valstybės parama būsto modernizavimui ar atskiriems sprendimams įgyvendinti.
Lietuvos Daugiabučių Renovacija Skaičiais:
Lietuvoje šiuo metu renovuota apie 4,2 tūkst. daugiabučių. Remiantis APVA duomenimis:
- Daugiau kaip 2,6 tūkst. daugiabučių po renovacijos yra pasiekę C klasės standartą.
- Daugiau kaip 1,4 tūkst. - B klasės standartą.
Įgyvendintų ir vykdomų renovacijos projektų žemėlapis, apimantis visas Lietuvos savivaldybes, pateikiamas APVA tinklalapyje.
Valstybės Parama Renovacijai
Norintys atnaujinti savo būstą ir didinti jo energinį efektyvumą daugiabučių gyventojai bei individualių namų savininkai gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvoje nuo 2005 m. įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurioje gali dalyvauti daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai.
Daugiabučio namo renovacijai pritarus ne mažiau kaip 51 proc. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, galima gauti 100 proc. kompensaciją renovacijos projekto bei projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti. Daugiabučiui pasiekus ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupius ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingų energijos sąnaudų, valstybė gyventojams kompensuoja 30 proc. renovacijos išlaidų. Gyventojai taip pat gali kreiptis dėl lengvatinio kredito bei papildomų kompensacijų.
Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų renovaciją galima rasti APVA tinklalapyje. APVA taip pat skelbia ir kvietimus teikti paraiškas dėl kompensacijų individualių gyvenamųjų namų renovacijai patirtoms išlaidoms. Taip pat - atskirus kvietimus kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio įsirengimą.
Pasak E. Petrausko, didžiausią energinį efektyvumą galima pasiekti tik kompleksiškai modernizavus pastatą - apšiltinus sienas, stogą, pakeitus langus ir išorės duris, modernizavus šildymo sistemą. „Efektyviau naudoti energiją padės rūsio perdangos šiltinimas, negyvenamos palėpės perdangos šiltinimas, vėdinimo įrenginių su šilumogrąža įrengimas. Na, o dar daugiau sutaupyti ir labiau prisidėti prie aplinkosaugos galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius - šilumos siurblius ir saulės elektrines“, - komentuoja E. Petrauskas.
Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos gyventojams tapti gaminančiais vartotojais ir įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo ar, jei tokios galimybės nėra, įsigyti dalį elektrinės nutolusiame saulės parke. Žalia elektra aprūpinamas būstas gali dar labiau padėti sumažinti emisijų pėdsaką. Pavyzdžiui, vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 200 kWh elektros. Per metus tai sudaro 2,4 tūkst. kWh.
Aplinkos ministerija pernai užsakė tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kaip dabartinėmis rinkos kainomis atlikus daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pritaikius skirtingus sprendimus bei energetinio efektyvumo priemonių rinkinius, pavyktų pasiekti skirtingas pastatų energinio naudingumo klases. Gauti duomenys parodė, kad siekiant skirtingų energinių klasių, projektų ir darbų kainos, priešingai nei visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, būtų nedidelės. Todėl ministerija nusprendė, kad skelbs naują kvietimą renovacijos paraiškoms su esminiu reikalavimu - atnaujinus gyvenamąjį daugiabutį bus privaloma pasiekti A energinio efektyvumo klasę.
Ministro teigimu, tai padės sumažinti ne tik sąskaitas už šildymą. „Ši žiema parodė, kad tie, kas renovavosi, nebijo nei šildymo sąskaitų, nei šaltų žiemos naktų, nes A klasė padeda sumažinti šilumos sąskaitas kartais. Laukia ateitis, kai visi nauji pastatai bus gaminantys energiją, o seniems pastatams kils standartas. Todėl gyventojai, galvodami apie renovaciją, turėtų apsispręsti dėl A klasės, nes valstybė savo finansus kreips būtent į ją“, - pabrėžia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tinkamais pareiškėjais laikomi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. Jie paraiškas gali teikti per Agentūros APVIS sistemą. Paraiškoms finansuoti numatyta įspūdinga suma - 410 mln. eurų. Ministerijos manymu, šios sumos turėtų užtekti visiems pareiškėjams, kurie atitiks sąlygas, todėl konkursinis atrankos būdas nebus taikomas.
Valstybė pasirengusi finansuoti tuos projektus, kurie po daugiabučio atnaujinimo pasieks ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę. Taip pat reikalaujama skaičiuojamąsias šilumines energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 procentų, lyginant šias sąnaudas iki projekto įgyvendinimo. Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių (statybų techninei priežiūrai, projekto parengimo dalims, administravimo išlaidoms), 30 proc. kompensacija bei papildoma 20 proc. kompensacija įgyvendinus projektą.
Gyventojai taip pat gali pasinaudoti ir ankstesniu kvietimu seniems daugiabučiams atnaujinti. Dar pernai gruodžio 20 d. paskelbtas kvietimas pratęstas iki 2023 m. gegužės 31 d. Prioritetas teikiamas kvartalinei daugiabučių namų renovacijai, Valstybės parama bus skiriama projektams, kurie pasieks B ar aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. Numatyta mažesnė suma - 100 mln. eurų statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo priemonėms. Todėl, sulaukus daugiau paraiškų, viršijančių kvietimo lėšų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.
„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis - einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, - tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Tvarumo Standartai ir Ateities Perspektyvos
Lietuvoje iškylantys nauji NT projektai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė - kur kas didesnę nekilnojamojo turto rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų - geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų gyventojams.
2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc. Tuo tarpu šalyje vykdomi renovacijos projektai juda kol kas lėtai - vien Vilniuje per metus renovuojama tik apie 30 daugiabučių.
Pasak ekspertų, pastatų atnaujinimo nauda yra ne tik tiesioginė - padidinti pastato vertę ir kokybę, bet ir turi papildomų privalumų. Renovacija leidžia sukurti kokybiškesnę ir gražesnę aplinką, pritraukti daugiau infrastruktūros - kavinių, parduotuvių ir įvairių paslaugų. Ilgalaikėje perspektyvoje atsiranda ir finansinės naudos - pastatas, rekonstruotas atsižvelgiant į tvarumo kriterijus, efektyviau naudoja gamtos resursus ir energiją, todėl mažėja eksploatavimo kaštai, o tai itin aktualu.
Nors skelbti pastato pelnytą įvertinimą pagal tarptautinius tvarumo standartus po jo renovacijos ar rekonstrukcijos nėra prievolės, skaidrus informacijos atskleidimas yra vienas iš svarbių tvarumo principų. Be to, nuslėpti įvertinimo nepavyks - tarptautinės tvarumo vertinimo sistemos įprastai turi viešai skelbiamas duomenų bazes, kuriose galima lengvai pasitikrinti, ar pastatas buvo sertifikuotas ir kokį įvertinimą pelnė.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Todėl net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės.
Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės. Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20-30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.).
Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai. Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2, B klasės - nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės - nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę.
Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus.
Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
P. Kručkauskas apie senų daugiabučių renovaciją: šildymo kaštai žymiai sumažėjo
tags: #pastatu #renovacijos #standartai