Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalijimas Lietuvoje

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Santuokai iširus labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas. Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo. Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas.

Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas. Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė primena, kad visas turtas, kuris yra įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir yra dalijamas nutraukiant santuoką. Turtas, kurį asmenys įgyja po santuokos sudarymo, laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tai bendra taisyklė, kuri sako, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrai įgytame turte yra lygios. Santuokos metu įgytas turtas gali būti įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nesvarbu, kurio vardu (ar abiejų) turtas bus įgytas/įregistruotas, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, apie tai pažymint sandoryje bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose.

Tačiau tai nereiškia, kad santuokos metu negalima įgyti turto asmeninės nuosavybės teisėmis. Be abejo galima, tačiau aiški valia įsigyti daiktą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bei tai atsispindi nekilnojamojo turto registro įrašuose.

Turto Vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas normas, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios nustatomas bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą. Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.

Jeigu tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl įmonės vertės, yra kreipiamasi į tokio turto vertintoją. Vertinama įmonės turimos akcijos, įmonės veikla, įmonės turimas turtas, turimi finansiniai įsipareigojimai, gautinos pajamos ir įmonės nematerialioji vertė (įmonės vardas rinkoje). Advokato padėjėja Kristina Linkevičienė atkreipia dėmesį, kad, jei įmonė buvo įsteigta ir akcijos buvo įgytos iki santuokos sudarymo, tuomet laikytina, kad tiek įmonė, tiek akcijos priklauso tam sutuoktiniui kurio vardu buvo įmonė įsteigta ir įgytos akcijos. Tačiau, iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas jau bus priskirtini bendrajai sutuoktinių nuosavybei, kurie turi būti dalintini santuokos nutraukimo metu. Šiuo atveju, turėtų būti atliekami du vertinimai: nustatoma santuokos sudarymo dieną buvusi vertė ir vertė santuokos nutraukimo metu.

Turto Padalijimo Būdai

Dažniausiai turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Dalijant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis. Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo. Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta. gavus turtą kaip žalos atlyginimą ar dovanų.

Santuokos metu įgytą turtą galima pasidalinti bet kada, kai asmenys pageidauja. Tokiu atveju turto padalijimo sutartį tvirtina notaras. Jei santuokos metu vienas sutuoktinis pageidauja pasidalinti turtą, o kitas nesutinka, pirmasis turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teisę reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą turi ir kreditoriai bei asmenys, pradėję gyventi skyrium.

Privalomai santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas nutarus nutraukti santuoką. Dalintinu turtu gali būti nekilnojamas turtas, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai, lėšos bankuose, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Kaip buvo minėta, sutuoktinių turto padalijimo klausimas turi būti išsprendžiamas privalomai nutraukiant santuoką. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu, turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką. Jei nesusitariama geruoju dėl turto padalijimo skyrybų metu, turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka.

Laikoma, kad turtas yra bendras ir dalijamas lygiomis dalimis, jei nėra įrodyta, kad turtas ar jo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jei vienas sutuoktinis laiko, kad santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė (įgytas už jo asmeninius pinigus), turi tai įrodyti bei prašyti teismo pripažinti tą turtą asmenine nuosavybe. Gali būti ir atvirkščiai - turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio reikalavimu gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Dalijant santuokos metu įgytą turtą galima nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Besiskiriantys asmenys gali susitarti. Jeigu yra ginčas teisme, reikalaujantis sau didesnės turto dalies sutuoktinis turi įrodyti, kad tokiam padalijimui yra teisinis pagrindas bei įrodymai. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Savaime tokių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.

Geriausias ir prioritetiniu laikomas būdas pasidalinti turtą yra pasidalijimas natūra. Turto pasidalijimas natūra reiškia, kad pasidalinus turtą buvę sutuoktiniai nesaistomi nuosavybės ryšiais, išvengiama galimų ginčų ateityje dėl bendros nuosavybės valdymo. Dažnai padalijimas natūra reiškia, kad vienam priteisiamas turtas, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.

Nereikia pamiršti, kad dalijantis turtą, dalijamos ir prievolės kreditoriams. Be kreditoriaus sutikimo prievolių pakeitimas negalimas - jei prievolė kreditoriui solidari, tai tokia išliks ir po turto padalijimo (nutraukus santuoką ar ne). Pasitaiko atvejų, kai santuokos metu vienas vartojimo kreditą gauna vienas sutuoktinis. Įrodžius, kad toks kreditas gautas ne šeimos interesais, prievolė kreditoriui pripažintina asmenine jį gavusio sutuoktinio prievole.

Taigi, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Kristina Linkevičienė primena, kad santuokos nutraukimo metu pačios įmonės padalijimas priklauso nuo teismo ir sutuoktinių valios - kokį padalijimo būdą jie pasirinks: ar lygiomis dalimis, ar vienam iš sutuoktinių natūra, o kitam - kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį.

Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo

Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.

Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.

Sutuoktinių turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

Taip pat nutraukiant santuoką vienas iš sutuoktinių gali neįrodinėti (neneigti), kad sutuoktinių turtas yra jungtinė nuosavybė, tačiau gali teigti ir tokiu atveju privalo įrodinėti, jog tam sutuoktiniui, kuris prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, turi būti kompensuojama. Taigi, sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali prašyti kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.

Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.

Vedybinė Sutartis

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau tai veikiau išimtis nei tendencija. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose.

Santuokos Nutraukimas Tarpusavio Sutarimu

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo. Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Skyrybų Kaina

Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.

Lentelė. Skyrybų kainos priklausomai nuo situacijos

Tekste pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Susituokus tolimesnis gyvenimas sutuoktiniai kuria kartu, tad dauguma dalykų tampa bendra.

tags: #santuoka #nutraukti #turta #padalinti